Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Ir puošė Mėmelio miestą, ir aukojo jam

Įvairiais laikais Klaipėdos (Mėmėlio) istorijoje būdavo gražių, džiuginančių akimirkų, išskirtinių žmonių.

: K.H. Veito taip mėgiamos Bomelio Vitės dalis su žvejų laivais.
: K.H. Veito taip mėgiamos Bomelio Vitės dalis su žvejų laivais. @ nuotr.

Išliko vertingi aprašymai

 

Klaipėdos uosto istorijoje būta įvairių asmenybių. Viena iš tokių ryškių buvo ir Karlas Heinrichas Veitas.

Nuo 1805 m. jis vadovavo apželdinimo darbams Klaipėdoje. Tam jau turėjo patirties, nes prieš tai vykdė apželdinimo darbus Dancingo (dabar Gdanskas) apylinkėse.

Atvykęs į tuometinį Mėmelį K.H. Veitas jame liko ilgam. Jis buvo paskirtas Klaipėdos uosto statybos inspektoriumi. Prisidėjo prie jo naujinimo.

1817 m. leidinyje „Beiträge zur Kunde Preussens“ K.H. Faitas pateikė nuo 1814 metų Klaipėdos uoste naudotų upės gilinimo priemonių aprašymą (Beschreibung der bei dem Memelschen Hafen seit dem Jahre 1814 angewandten Strom-Vertiefungsanstalten).

Ne mažiau vertingas ir 1821 m. K.H. Faito paskelbtas Klaipėdos uosto bei greta esančių fabrikų aprašymas su situacijos planu (Beschreibung des Memelschen Hafens und der daselbst angelegten Werke, nebst einem Situations-Plane).

Šis palikimas apibrėžė tai, kokia situacija buvo Klaipėdos uoste prieš 200 metų.

 

Testamentas miestui

 

Karlas Heinrichas Veitas buvo itin prisirišęs prie anuometinio Mėmelio. Jis ne tik žinojo ir aprašė įvairias miestelio vietas, bet ir prisidėjo prie jo tvarkymo.

Savo lėšomis rūpinosi prie uosto esančio Vitės priemiesčio gatvių įrengimu, įvairiais miesto tvarkymo darbais.

Netgi, kai jis 1849 m. birželio 19 d. mirė, jau beveik būdamas 70 metų (buvo gimęs 1779 m. liepos 15 d.), paaiškėjo, kad jis miestui paliko savo sutaupytus 30 tūkst. talerių. Anuomet tai buvo dideli pinigai.

Testamente jis buvo įpareigojęs miesto valdžią skirti daugiau dėmesio prie uosto esančioms Vitės bei Bomelio Vitės gyvenamosioms vietovėms.

Miestas gavęs tuos pinigus, 1856 m. įkūrė Karlo Heinricho Veito vardo fondą. Palūkanos nuo tos sumos buvo naudojamos miesto vargšams, našlaičiams ir našlėms remti.

Netrukus K.H. Veito vardu buvo pavadinta viena iš Vitės priemiesčio gatvių. Jo vardo gatvė buvo iki 1945 m.

 

Prie uosto kūrimo ištakų

 

Iš K.H. Veito aprašymų galime įsivaizduoti, koks jo laikais buvo Klaipėdos uostas, vandens pokyčio dinaminiai procesai uosto vartuose ir kanale. 

Klaipėdos sąsiauryje buvo maždaug 5 metrų gylis. Jis priklausė nuo to kokie kiekiai nuosėdų būdavo išnešami iš Kuršių marių.

Ryškūs pokyčiai vykdavo Kuršių nerijos smaigalyje Kopgalyje. K.H. Veitas 1821 m. rašė, kad Kopgalis per metus (1796-1820 m.) priaugdavo vidutiniškai 8,5 metrų. Tuo metu čia dar nebuvo pietinio molo. Tam, kad smėlis nebūtų nuolat pustomas į laivybos kanalą, buvo įkalti mediniai poliai su akmenų užpildu. Taip kanalas saugotas ne tik nuo smėlio, bet ir nuo dumblėjimo.

Nuo 1808 m. Prūsų valdžia tuometinio Mėmelio uosto valdymą buvo perdavusi miesto pirkliams. Jie patys turėjo vykdyti uosto priežiūrą.

Perdavimas sutapo su tuo laikotarpiu, kai K.H. Veitas atvyko į miestą vykdyti apželdinimo darbus. Pamatę, kad jis yra kruopštus žmogus, išmano statybų verslą, miesto pirkliai ir pakvietė jį tapti uosto statybų inspektoriumi.

Tuomet uostas buvo įsikūręs Danės upės žiotyse. Reikėjo jį tobulinti. Sprendžiant iš K.H. Veito aprašų nuo 1814 m. vyko uosto gilinimas. Tam pinigų iš iždo skyrė Prūsijos valstybė. Išgilinus kanalą 1824 m. uoste pasirodė pirmasis garlaivis. Iki tol į jį atplaukdavo tik burlaiviai.

K.H. Veito darbo Klaipėdos uoste laikais vyko ir Klaipėdos uosto šiaurinio molo statyba. Su pertraukomis ji tęsėsi nuo 1834 iki 1841 metų. Pietinio molo dar nebuvo, jo statyba vyko 1847-1861 m. K.H. Veitas aprašė uosto gilinimo procesą, bet kaip statybų specialistas, jis galėjo prisidėti ir prie molų statybos pasirengimo procesų.  

Fotoreportažas
  • Ir puošė Mėmelio miestą, ir aukojo jam-Foto-nr-10054_10056.jpg
  • Ir puošė Mėmelio miestą, ir aukojo jam-Foto-nr-10054_10057.jpg
  • Ir puošė Mėmelio miestą, ir aukojo jam-Foto-nr-10054_10055.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Ir puošė Mėmelio miestą, ir aukojo jam "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.