Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, įvairenybės, humoras

Baigiantis XIX amžiui daugelyje Europos šalių tarp jūrų karininkų paplito paprotys dėvint paradinę ar išeiginę uniformą nešioti trumpą durklą, prikabintą prie diržo. Iš kur kilo toks paprotys aiškinama įvairiai.

Nacistinės Vokietijos jūros karininkų  kortikai
Nacistinės Vokietijos jūros karininkų kortikai @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Jūrų karininkų kortikai

 

 

Dar XVI amžiuje trumpais durklais apsiginkluodavo piratai ir su jais kovojantys karinių bei prekybos laivų jūrininkai. Tai buvo patikimiausias ginklas abordažiniame mūšyje. Kaunantis denyje ištraukti trumpą durklą iš makšties trukdavo žymiai greičiau, negu ilgą kardą. To meto britų jūrininkai oficialiose ataskaitose ir asmeniniuose dienoraščiuose mini, kad, abordažu užėmus priešo laivą, jiems trukdavo erdvės kaunantis špagomis, kardais ar alebardomis, todėl tekdavo griebtis durklo.

 

Vėlesniais amžiais, kai laivų mūšio baigtį lemdavo ne abordažas, o artilerijos pabūklų salvės, trumpieji durklai palaipsniui tapo iškilmių atributu ir karinio rango ženklu. Iš pradžių, bent jau britų kariniame laivyne, trumpus durklus nešiojo midshipmanai. Tai – žemiausio rango karo laivo pareigūnai, turėję savo būstą tarp jūreivių kubrikų laivo priekyje ir karininkų kajučių laivagalyje. Iš čia šių pareigūnų kilo ir pavadinimas, kuris išvertus reiškia laivo vidurio vyras.

 

Baigiantis burlaivių epochai, keitėsi ir jūros karininkų aprangos mados. Išnyko perukai, puošnios skrybėlės, ilgaskverniai surdutai, prie šono nešiojamos špagaos. Bet karininkai ir dėvėdami modernesnę uniformą stengėsi ją papuošti kokiais nors išskirtiniais aksesuarais: puošniais antpečiais, rankovių antsiuvais, kepurių emblemomis ir trumpais gražiais durklais.

 

Kai kuriose šalyse jūros karininkų paradinius durklus imta vadinti kortikais. Gyvuoja dvi šio pavadinimo kilmės versijos. Rusai ją sieja su lenkišku žodžiu „kordzik“. Taip Lenkijoje buvo vadinami trumpi durklai. Pagal kitą versiją kortiko pavadinimas kilo iš olandiško žodžio „korte“ – „trumpas“. Paprastai dabartinių kortikų ilgis lygus 320 mm.

 

Pirmieji karininkų kortikai, kol jų nereglamentavo karinio statuto reikalavimai, prilygo meno dirbiniams. Priklausomai nuo karininko turtinės padėties kortikų rankenos buvo daugiau ar mažiau puošnesnės, neretai apsagstytos brangakmeniais. Jūros karininkų kortikai tapdao šeimos relikvija ir būdavo perduodami iš kartos į kartą.

 

Kurį laiką gyvavo nuostata, kad tik jūrų karininkams priklauso išskirtinė teisė nešioti kortiką, panašiai kaip japonų samurajams – specialų jų kardą „kataną“. Vėliau kortikus leista nešioti aviatoriams ir kitų kariuomenės rūšių, išskyrus artileristus, pareigūnams.

 

 

 

Moteris ir astroliabija

 

 

Nedaugelis žino, kad vienas pirmųjų jūreivystės instrumentų – astroliabiją sukūrė moteris. Tai buvo astronominis prietaisas, skirtas matuotidangaus kūno aukščiui virš horizonto ir kitiems sferinės astronomijos tikslams. Iki pat XVIII amžiaus jūrininkai naudojo astroliabiją laivo geografinei platumai nustatyti.

 

Moteris sukūrusi šį prietaisą buvo senovės Graikojos mokslininkė Hipatija, gyvenusi IV-V amžių sandūroje Aleksandrijoje. Ji buvo iškili matematikė, astronomė ir filosofė. Jai priskiriamas ir areometro, ,kuris gyvuoja iki mūsų laikų, atradimo garbė.

 

Garsios senovės mokslininkės gyvenimas baigėsi tragiškai. Religinių fanatikų, apkaltinusių ją raganavimų, Hipatija buvo krikščionių fanatikų minios nužudyta. Jos atminimas įamžintas daugelyje sričių. Hipatijos vardu buvo pavadintas 1884 m. atrastas asteroidas. Mėnulyje yra Hipatijos krateris. „Adobe“ jos vardą suteikė vienam savo šriftų.

 

 

 

Laivai už horizonto

 

 

Prancūzijos karinio jūrų laivyno karininkas Etienne Bottineau (1738-1789), ilgą laiką tarnavo Mauricijaus saloje, kuri tuo metu buvo Prancūzijos kolonija Indijos vandenyne. Jo vadovaujama švyturio komandą, bijodama britų užpuolimo, nuolatos atidžiai sekė pro šalį plaukiančius laivus.

 

Kartą pasklido gandai, kad britai ruošiasi užpulti salą. Salos gubernatorius buvo pasirengęs išsiųsti į jūrą žvalgybinį laivą, kuris galėtų iš anksto pranešti apie artėjančią britų flotilę. Tačiau vyriausiasis švyturio prižiūrėtojas T. Bottineau nuramino. Pasak jo britų laivai pakeitė kursą ir jau tolsta nuo salos. Iš ko jis taip spėjo? Juk horizonte visą laiką nebuvo matyti nei vieno priešininko laivo.

 

Vėliau ne kartą švyturio prižiūrėtojas, žvelgdamas į tuščią jūros horizontą, prognozuodavo, kad ryt arba poryt turi atplaukti laivas. Apie jo sugebėjimą „matyti už horizonto“ susidomėjo salos gubernatorius ir pradėjo registruoti savo pavaldinio pranašystes. Oficialiais dokumentais yra patvirtinta, kad 1778-1782 metų laikotarpyje E. Bottineau teisingai nustatė 570 laivų atvykimą.

 

E. Bottineau teigė, kad jis išrado naują metodą kaip pastebėti dar už horizonto esantį laivą. Esą plaukiantis burlaivis sukelia oro judėjimą ir į viršų pakyla vos matoma garų plėvelė. Dėl giedro dangaus ir ramios atmosferos, kuri beveik nuolat tvyrojo Mauricijaus salos regione, akylos prancūzo akys šiuos pasikeitimus sugebėdavo pastebėti, kai laivas dar būdavo už kelių šimtų mylių nuo salos kranto. Aišku, tai nebuvo taip paprasta, juolab, kad švyturio prižiūrėtojas neatskleidė visų savo išradimo, kurį pavadino „nauscopy“, paslapčių.

 

Laikraštis „Mercure de France“ šaipėsi iš akylojo prancūzo, tačiau Vyriausybė buvo pasirengusi skirti jam solidžią premiją, jei tik jis būtų atskleidęs savo išradimo paslaptį. Deja, E. Bottineau mirė nespėjus ištirti jo sugebėjimą „pamatyti“ laivus, plaukiančius už horizonto linijos.

 

 

 

 

                      JŪREIVIŠKAS HUMORAS

 

 

 

Karinės jūrų mokyklos kadetas laiko egzaminą. Egzaminų komisijos pirmininkas admirolas prašo jo išvardinti tris pačius žymiausius jūrų admirolus.

– Na, Nelsonas, Dreikas ir – pradeda atsakinėti kadetas ir staiga kreipiasi į egzaminatorių. – Atsiprašau, sere, o kokia jūsų pavardė.

 

– Kapitone, kodėl jūsų laive visos sienos nukabinėtos Aivazovskio paveikslais? – teiraujasi keleivis išplaukus laivui į jūrą.

– Pone, tai ne paveikslai, o iliuminatoriai.

 

Plaukia per vandenyną kruizinis laineris. Kapitonas stovi tiltelyje ir žiūri į tolumas. Prie jo prieina kaleivė ir klausia:

– Kapitone, kas atsitiktų, jei mūsų laivas susidurtu su ledkalniu?

– Nieko baisaus,  ledkalnis ir toliau plaukiotu.

 

– Ko toks šiandien linksmas? – klausia verslininkas savo kolegos.

– Palydėjau uošvę į kelionę okeaniniu laineriu. Tai ne „Titanikas“, tačiau neprarandu vilties....

 

Pati didžiausia XX amžiaus tragedija – tai, kad nuskendo „Titanikas“, o ne „Aurora“.

 

–Žemė! – nudžiugo krantą pasiekęs nuskendusio laivo jūreivis.

– Mėsa! – apsidžiaugė iš krūmų išlindę čiabuviai.

 

Fotoreportažas
  •  Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, įvairenybės, humoras-Foto-nr-3997_3998.jpg
  •  Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, įvairenybės, humoras-Foto-nr-3997_3999.jpg
  •  Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, įvairenybės, humoras-Foto-nr-3997_4003.jpg
  •  Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, įvairenybės, humoras-Foto-nr-3997_4001.jpg
  •  Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, įvairenybės, humoras-Foto-nr-3997_4002.jpg
  •  Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, įvairenybės, humoras-Foto-nr-3997_4004.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, įvairenybės, humoras"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.