Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras

@ nuotr.

TRADICIJOS

Nelsonas ir antpečiai

 

Garsiausias visų laikų britų admirolas, Jungtinės Karalystės nacionalinis didvyris Horacijus Nelsonas (1758-1805), viename laiške, rašytame tėvui iš elegantiškojo Paryžiaus, pasišaipė iš prancūzų karininkų, mėgstančių mundurus puošti blizgančiais epoletais. Prancūzų kariškiai pirmieji Europoje įvedė madą nešioti ypatingos formos puošnius antpečius, kuriuos vadino „epaulettes“ – lietuviškai „petukai“.

Kaip liudija faktai, antpečiai nebuvo populiarūs Britanijos laivyno karininkų tarpe. Viename iš ankstyvųjų jo portretų, kurį 1781 metais nutapė dailininkas John Francis Rigaud, ką tik į kapitonus pakeltas H. Nelsonas vaizduojamas be antpečių. Jo laipsnį žymi tik ant rankovės spindintis auksinis antsiuvas.

1783 metais, išėjęs atostogų, H. Nelsonas su draugu išvyko į Paryžių. Čia, amžino Anglijos priešo šalyje, jį daug kas stebino: papročių laisvumas, apranga ir kiti dalykai. Tada jis ir parašė tėvui apie prancūziškus epoletus. H. Nelsonas, auklėtas puritoniškoje anglikonų dvasininko šeimoje ir asketiškoje karinio laivyno aplinkoje, nejautė potraukio blizgučiams. Tačiau ne visi britų karališkojo laivyno karininkai buvo tokie purotonai. Kai kurie iš jų susižavėjo prancūziškais epoletais, kurie traukė praeivių, o ypač damų dėmesį. Vienas lordas, kurio pavardę istorija nutyli, ir keli karininkai daug nesvarstydami, nusipirko auksinės spalvos epoletus ir dar viešėdami Paryžiuje užsisiuvo ant savo mundurų.

Lordo titulas ir įtakingumas padarė savo: konservatoriškas Admiralitetas pagaliau leido vyresniesiems karininkams nešioti epoletus. Gal ši istorija apie antpečių atsiradimą britų kariniame laivyne ir ne visai tiksli, tačiau į XIX amžių Didžiosios Britanijos admirolai įžengė jau su antpečiais. Tai patvirtina žymaus anglų portretisto Leumel Francis Abbot 1800 m. nutapytas H. Nelsono portretas. Šį kartą jis pavaizduotas su auksu spindinčiais epoletais ant abiejų pečių.

Tuo metu britų admirolai nešiojo du antpečius: po vieną ant kiekvieno peties. Ant kiekvieno antpečio buvo po tris sidabrines žvaigždutes. Vioceadmirolai nešiojo epoletus su dviem žvaigždutėm, kontradmirolai su viena. Komandorai, ištarnavę laivyne daugiau kaip 3 metus, nešiojo du epoletus be žvaigždučių. Žemesnio rango laivyno karininkai nešiojo tik vieną epoletą ant dešiniojo peties.

Iš tų laikų išliko mažiausiai penki H. Nelsono admiroliški: kasdieniški, šventiniai, paradiniai. Kai kuriuos iš jų galima pamatyti burlaivyje – muziejuje „Victory“, kuriame jūrų mūšio metu žuvo H. Nelsonas.

 

PABIROS

 

Džeimsas Fenimoras Kuperis (1789-1851) – populiarus amerikiečių rašytojas sukūrė kelias dešimtis istorinių romanų apie Amerikos laukinius vakarus ir kolonistų santykius su indėnais. Tačiau mažai kas žino, kad jis taip pat rašė ir jūrinėmis temomis. Jo „Jungtinių Amerikos Valstijų laivyno istorija“ iki šiol laikoma išsamiausiu veikalu šia tema. Istorikai palankiai vertina ir kitą F. Kuperio knygą – „Žymiausių Amerikos jūros karininkų biografijos“ Jo marinistiniai romanai „Locmanas“, „Raudonasis korsaras“, „Jūros burtininkė“ buvo išversti į lietuvių kalbą ir sovietmečiu išleisti dideliais tiražais.

Tiksliai dokumentuotų žinių lyg ir nėra, tačiau manoma, kad pirmasis į Ameriką nukakęs lietuvis buvo Aleksandras Kuršius (Cursuis). Jis nuvyko ten XVII a., o masinė emigracija į JAV prasidėjo 1868 m. Kai kuriais duomenimis 1868-1914 metų laikotarpyje savo gimtąją šalį paliko apie 307 tūkstančių lietuvių.

1568 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas savo parašu ir antspaudu patvirtino aktą, liudijantį apie „Jūrų komisijos“ (Comissio Marituuri) įsteigimą. Tai buvo pirmasis Europoje admiralitetas.

Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza 1589 m. anglų prekybos kompanijai suteikė teisę plėsti Palangos uostą. Buvo pastatytas molas, iškastas farvateris. Lenkijos karalius Jonas III ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis 1685 m. leido anglų prekybos atstovybei įsikurti Palangoje su sąlyga, kad anglai įrengtų uostą prie Šventosios žiočių.

Seniausi mėginimai pavaizduoti Baltijos jūrą siekia XII a. Viename italų žemėlapyje, sudarytame 1452 m., Baltijos jūra yra vadinama Prūsų jūra (Mare Prussiae). Įdomu tai, kad šis pavadinimas nei senesniuose, nei naujesniuose žemėlapiuose niekur daugiau nesutinkamas. Vokiečių kartografas Sebastianas Miunsteris savo žemėlapyje, sudarytame 1540 m., vartojo Baltijos jūros vardą (Mare Baltium). Tuo pačiu laikotarpiu švedų kartografas Olausas Magnus Baltiją vadina „Mare goticum“, atseit, gotų jūra.

 

HUMORAS

Vieno laivo bocmanas jautė, kad įgula jo nemėgsta, bet atvirai niekas to neparodydavo. Norėdamas sužinoti tiesą, bocmanas griebėsi diplomatinių gudrybių. Kartą, denyje sutikęs jūreivį, jis paklausė:

– Įsivaizduok, kad tu dabar budi ir staiga matai, kad tavo bocmanas iškrito už borto. Ką darytum?

– Aš padaryčiau tai, kaip jus mokėte, – net nemirktelėjęs atsakė jūreivis.

– O kaip aš mokiau?

– Niekada nekreipti dėmesio į tai ką daro viršininkai.

 

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

 

Į žvejybos rajoną laivas atplaukė naktį. Šturmanas – praktikantas, pamatęs daugybę žiburių, nepaprastai išsigando ir nubėgo žadinti kapitoną.

– Ponas kapitone, aš iškrypau iš kurso. Priešais mus kažkoks didžiulis miestas.

Kapitonas užsivilko chalatą, pakilo į denį, kelis kartus nusižiovavo, pasirąžė ir, numojęs ranka, ramiai tarė:

– Trauk tiesiai centrine gatve.

 

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

 

– Jūs vienintelis likote gyvas iš skęstančio laivo. Kaip tai atsitiko?

– Už tai turiu būti dėkingas vienai merginai.

– Ji, matyt, buvo puiki plaukikė?

– Šito aš nežinau, bet ji tokia žavi, jog per ją pavėlavau į išplaukiantį laivą.

Fotoreportažas
  • Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras-Foto-nr-2298_2302.jpg
  • Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras-Foto-nr-2298_2299.jpg
  • Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras-Foto-nr-2298_2300.jpg
  • Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras-Foto-nr-2298_2301.jpg
  • Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras-Foto-nr-2298_2303.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Iš Neptūno archyvo: Jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.