Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Iš Neptūno archyvo: jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras

Piešinys iš TYgodnik morski
Piešinys iš TYgodnik morski @ nuotr.

TRADICIJOS

Pagal populiariausią versiją jūreiviškas kaklaraištis atsirado kaip gedulo ženklas po admirolo H.Nelsono mirties. Tačiau jos buvo nešiojamos ir anksčiau. Juodo šilko skarutės buvo rišamos ant kaklo ir naudojamos įvairiais tikslais. Pavyzdžiui, kai dar buvo madoje kasos, skarelė buvo užrišama tam, kad neapsitrintų palaidinės apykaklė. Ilgus amžius pagrindinė skarelės paskirtis buvo sugerti prakaitą. Ji buvo nešiojama ne tik ant kaklo, bet ir ant galvos.

Po Trafalgaro mūšio (1805 m. spalio 21 d.), britų jūreiviai gedėdami šiame mūšyje žuvusio savo admirolo, perplėšė skareles pusiau. Vieną pusę užrišo prie skrybėlės, o kitą – ant peties. Vėliau juodas kaspinas išliko tik ant jūreiviškų kepurių, kurios pakeitė anksčiau nešiotas skrybėles.

Naujasis galvos apdangalas buvo žymiai patogesnis dirbant laivuose, o vėjuotu oru pririštas kaspinais geriau laikėsi ant galvos. Kaspinai prigijo daugelio šalių laivynuose. Taip pat išliko tradicija ant kaspino užrašyti laivo pavadinimą. Be praktiškos paskirties (savo laivo jūreivius buvo lengviau atskirti nuo kitų laivynų ir laivų jūreivių), užrašas ant kepurės turėjo tikslą kelti jūreivių pasididžiavimą savo laivu. Laikui bėgant, konspiracijos tikslais ant kaspinų pradėjo rašyti tik laivyno pavadinimą.

Prancūzijos laivyne 19 amžiuje buvo toks originalus paprotys: jūreivių skareles papuošti atvaizdu laivo, kuriame jie tarnavo. Dar ir šiomis dienomis daugelio laivų jūreiviai savo svečiams įteikia, o dažniausiai parduoda suvenyrines jūreiviškas skarutes su laivo atvaizdu.

Ir dar apie jūreiviškas apykakles (giuisus). Tai ne kas kita, kaip išvaizdą pakeitusios skarelės, kurias jūrininkai nešiojo nuo senų laikų. Paprastai jūreiviška apykaklė yra mėlynos spalvos su trimis baltomis juostelėmis. Juostelių kilmę anglai aiškina trimis įžymiais H. Nelsono mūšiais: Nile, prie Kopenhagos ir prie Trafalgaro. Rusai aiškina trimis admirolo F.Ušakovo laimėtais jūrų mūšiais. O iš tikrųjų niekas negali tiksliai paaiškinti, kodėl ant jūreiviškos apykaklės yra tik trys, o ne dvi juostelės, kaip tai siūlė vienas britų admirolas 1890 metais. Ko gero, tų juostelių idėja pasisavinta iš ankstesnių laikų jūreivių papročio savo tarnybos stažą žymėti atitinkamu juostelių skaičiumi ant savo palaidinės.

 

PABIROS

Jeigu tikėtumėme Senovės Egipto papirusais, tai faraono Ramzio II (1194 m. iki Kristaus) laivai priekinėje dalyje turėjo povandeninius liūto galvos formos taranus, kuriais buvo taranuojami priešo laivai. Tie taranai buvo laikomi slaptu faraono ginklu.

Kaip aiškėja iš XI amžiaus Danijos metraščių, slavai, apsigyvenę Baltijos pakrantėse buvo narsūs ir sumanūs jūreiviai. Net vikingai, patyrę slavų kelių antpuolių jėgą, bevelijo taikiai gyventi su karingais kaimynais. 1069 metais paskutiniame vikingų žygyje į Angliją dalyvavo ir slavų gentys.

Europoje pirmasis šaltinis, kuriame minimas magnetinis kompasas, buvo viena Prancūzijos karžygių baladė sukurta 1190 metais. XIII amžiuje Prancūzijos kardinolas de Vitri, kryžiaus žygio metu atsidūręs Palestinoje ir artimiau susipažinęs su Arabijos ir Bizantijos jūrininkais, savo knygoje „Rytų ir Vakarų istorija“, aprašė kompasą.

Piratai, siautėję Baltijos jūroje XII-XIII amžiais , laikėsi griežtos drausmės. Štai ištrauka iš tų laikų piratų įstatų: „Jei kas nors mėgins išsisukti nuo mūšio arba nusileis priešui, tą reikia išmesti į jūrą“.

Pavadinimas Venesuela, išvertus iš italų kalbos reiškia mažoji Venecija. 1499 m. ispanų keliautojo ir konkistadoro Alonso de Ojedos ekspedicija pasiekė Pietų Amerikos žemyno pakrantes ties Orinoko žiotimis. Šioje ekspedicijoje dalyvavęs italų jūreivis atrastas žemes pavadino Venesuela, t.y.„mažąja Venecija“. Mat pakrančių indėnai statėsi namus ant polių, panašiai kaip buvo statomi namai Venecijoje.

1848 m. tada dar Meksikai priklausiusios Kalifornijos gubernatorius padovanojo amerikiečiams Alkatraso salą, esančią prie įėjimo į San Francisko įlanką, pateikęs naujiesiems šeimininkams sąlygas – pastatyti saloje švyturį. Amerikiečiai pastatė ne tik švyturį, bet ir kalėjimą, į kurį vėliau tremdavo nepaklusnių genčių indėnus. Iki 1963 metų čia veikę pats griežčiausias JAV sunkiųjų darbų kalėjimas.

Iki mūsų dienų burinių laivų šalininkai, įrodinėdami jo rentabilumą, pavyzdžiu rodo Vokietijos penkių stiebų barko „Preuβen“ pasiekimą. 1902 m. tas burlaivis, turėdamas savo triumuose 6 tūkstančius tonų krovinio, iš Australijos į Europą atplaukė per rekordiškai trumpą laiką, kartais išvystydamas daugiau kaip 17 mazgų greitį.

 

JŪREIVIŠKOS ŠYPSENOS

Volteras tik vienas

Volteras ir Prūsijos karalius plaukia laivu,. Staiga monarchas klausia :

– Ką katastrofos metu gelbėtumėte – mane ar save?

– Jūsų karališkoji didenybe, jūs dar klausiate, – atsakė nustebęs Volteras. –Žinoma, gelbėčiau tik save.

– Koks jūs beširdis!

– Tik pagalvokite, jei aš savo gyvybės kaina išgelbėčiau jus, žmonija man niekada neatleistų tokios kvailystės. Karalių daug, o Volteras – tik vienas.

 

Laimėtos lažybos

Kartą Danijos hercogas Akselis, aistringas žvejys, mesdamas spiningą užkabino kabliuku pro šalį einančią merginą ir sužeidė jos petį. Hercogas lengvai sužeistą merginą įsodino į savo automobilį ir nuvežė pas gydytoją. Kai mergaitei buvo sutvarstyta žaizda, Alselis paprašė jos pasisverti. Taip jis laimėjo lažybas varžantis su kitais žvejais mėgėjais dėl didžiausio laimikio.

 

Padėjo šventoji mergelė

Jūrų tarnyba atšiauri ir nelengva. Bet jūroje dažnai pasitaiko įvykių, verčiančių šypsotis.

1860 metų rudenį viename Italijos burlaivyje plaukiojančiam Dalmatijos pakrantėmis, atsitiko anekdotiška istorija. Užšokęs ant rifo, laivas buvo pramuštas. Skylės nepavyko užtaisyti. Jūreiviai puolė prie siurblių, bet rezultatų nebuvo matyti.

Laivo kapitonas, gana dievotas žmogus, pradėjo melstis prieš šventos mergelės Marijos kone žmogaus dydžio statulą. Tačiau kuo karščiau kapitonas meldėsi, tuo greičiau į triumus plūdo vanduo. Nusivylęs kapitonas užpyko, kad nepadeda jo maldos ir išmetė statulą už borto.

Ir staiga įvyko stebuklas. Siurbliai pradėjo susidoroti su vandeniu ir pusiau apsemtas laivas pasiekė uostą. Laivą pastatčius į doką, laivo skylėje buvo aptikta Marijos statula. Įtraukta vandens srauto ji užkimšo skylę ir išgelbėjo laivą.

 

Žino iš patirties

Į kapitono kajutę įžengė rimtas jūreivis:

– Ar yra laive sergančių skrandžio, žarnyno ir kitokiomis ligomis? – tiesiai ir griežtai paklausė jis.

– Ne, tokių nėra, – atsakė kapitonas.

– Bus. Aš jūsų naujasis kokas.

Fotoreportažas
  • Iš Neptūno archyvo: jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras-Foto-nr-2240_2241.jpg
  • Iš Neptūno archyvo: jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras-Foto-nr-2240_2242.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Iš Neptūno archyvo: jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.