Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Iš Neptūno archyvo: jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras

Skaitytojams pateikiame keletos nuobirų rinkinį iš pasaulinės laivybos istorijos

Vokietijos karinio laivo bocmanė
Vokietijos karinio laivo bocmanė @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Bocmano švilpukas vakar ir šiandien

 

Bocmano švilpuko istorija siekia tolimus istorinius laikus. Dar senovės romėnų triremose (buriniai-irkliniai laivai) švilpukai buvo naudojami nustatant irkluotojų yrių ritmą ir derinant įgulos pastangas keliant bures.

Burlaivių eros pradžioje švilpukai tapo privalomu tuometinių laivų atributu. Švilpiant vėjui, šniokščiant bangoms ir sklindant kitokiems jūros garsams, denyje budintys jūreiviai tiesiog negirdėdavo ar nesuprasdavo kapitono ir jo padėjėjų žodžiu duodamų komandų. Sutartiniai čaižūs švilpuko garsai atitikdavo tą ar kitą komandą. Ilgainiui susiklostė tradicija net geru oru švilpuku skelbti visai įgulai privalomas komandas: kada keltis, plauti denį, stoti sargybon, išskleisti arba nuleisti bures ir t.t. Kadangi iš kilmingo luomo kilusiems karininkams švilpauti lyg ir nepritiko, laivo švilpukas atsidūrė bocmano (ol. bootsman = valtis+vyras) – denio komandos viršininko rankose.

Galiausiai švilpukas su grandinėle tapo bocmano rango ženkleliu. Britų karališkajame laivyne Admiralitetas jį įteisino 1671 metais. Nuo tada bocmano švilpukas, gaminamas iš vario, žalvario ir plieno, išliko beveik nepakitęs. Jo konstrukcija gana paprasta ir neturi jokių vožtuvų garsui reguliuoti, tad norint tinkamai juo naudotis reikalinga tam tikra praktika. Per kandiklį oro srautas pučiamas į siaurą vamzdelį, kurio pabaigoje jis dideliu greičiu atsitrenkia į tuščiavidurį rutuliuką su anga viršuje. Keičiant pūtimo stiprumą ir delno, kuriame laikomas švilpukas, padėtį galima keisti švilpimo garsą, išgauti žemus ir aukštus tonus, atlikti tirliavimą.

Šiandien komandos laivo įgulai perduodamos per garsiakalbius ir radijo ryšį. Bet bocmano švilpukas neišnyko. Jis vis dar vaidina svarbų vaidmenį atliekant kariniuose laivuose kai kurias ceremonijas. Bocmano švilpuko garsais laive pasitinkamas aukšto rango karinis vadovas, valstybės ir parlamento vadovai, premjeras.

Tradiciškai, kaip ir senais laikais, bocmano švilpukas naudojamas mokomuosiuose burlaiviuose. Jų įgulos kelia, dirba ir gulasi pagal bocmano švilpuko komandas.

 

Atakuoja bitės

 

Antikos laikais jūrų mūšio metu priešui nugalėti neretai būdavo pasitelkiamos bitės. Senoviniuose raštuose minima, kad nedideli graikų laivai, kurių įgulą sudarydavo apie 60 karių, savo triumuose laikydavo bent kelis bičių avilius.

Kartą toks laivas stojo į mūšį su gerai apginkluota turkų galera, kurioje tilpo bent keli šimtai kovai pasiruošusių jūreivių. Turkai buvo įsitikinę lengva pergale, todėl nerūpestingai stebėjo, kaip graikų jūreiviai rikiuoja ant denio kažkokias puodynes. Tačiau pakako laivams suartėti, kaip į turkų galerą pradėjo skrieti moliniai aviliai pilni bičių. Sudužę aviliai išlaisvino bites, kurios nedelsdamos užpuolė turkų jūreivius. Tarp jų prasidėjo panika. Bičių sugelti turkai lakstė po galerą ieškodami kur pasislėpti. Tuo metu graikai padegė turkų laivą ir laimėjo mūšį.

 

Papūgos atrado Ameriką

 

„Žąsis išgelbėjo romą“. Ši sparnuota frazė žinoma visiems, sėdėjusiems mokyklos suole. Tačiau mažai kas žino, kad papūgos atliko nemažesnį žygdarbį – atrado Ameriką. O jei tiksliau, tai jos gana svariai prisidėjo prie Amerikos žemyno, kai Kolumbas plaukė per Atlantą tikėdamasis pasiekti Indiją, atradimo.

Kai po beveik du mėnesius trukusio kelionės Atlanto vandenynu Kolumbas klaidžiojo nežinomuose vandens plotuose, jo tarnas Pinzonas atkakliai siūlė savo ponui pakeisti „Santa Marijos“ kursą. Pasak Pinzono, jis tiesiog širdimi jaučia į kurią pusę reikia plaukti. Kolumbas pasidavė jo įkalbinėjimams ir pakeitė kursą. Netrukus priekyje pasirodė krantas.

Senas jūreivis, dalyvavęs pirmojoje Kolumbo ekspedicijoje, vėliau jo palikuonims pasakojo, kad Pinzono „nuojauta“ buvo papūgų būrys, kuriuos jis išvydo prieš saulėlydį skrendančius pietvakarių kryptimi. Patyręs jūrininkas suprato, kad paukščiai skrenda nakvynei į netolimą krantą.

 

Pabiros

 

Senovės Egipte buvo išvystytas žuvies eksportas. Dėžėse arba statinėse jos buvo pervežamos į daugelį Rytų kraštų. Žuvį eksportuodavo dargi į Indiją, iš kur mainais parsigabendavo prieskonius.

Senovės romėnai labai vertino kai kurias žuvų rūšis. Už dideles jūrų žuvis, panašias į ešerį, mokėdavo bevik tiek aukso, kiek jos sverdavo. Yra žinomas faktas, kai vienas romėnų turtuolis sumokėjo už tokią 3 svarų (1 kg. 200 g.) žuvį 8000 sestercijų. Už tokią sumą tada buvo galima nusipirkti net kelius buliukus.

Dabartinės blizgės amžius siekia 20 tūkstančių metų. Tokį amžių turi kaulinė blizgė, rasta viename priešistorinių kapinynų. Užtat žvejų tinklas yra žymiai „jaunesnis“: jis pasirodė neolito amžiuje ir turi 10 tūkstančių metų.

Kaip matyti iš išlikusių dokumentų, jau XIII amžiuje Lenkijos pamaryje buvo įrenginėjami dirbtiniai tvenkiniai žuviai veisti. Šiuose tvenkiniuose pagrindinė žuvis buvo lašiša, eršketas ir lydeka.

1885 metais Vokietijoje pirmą kartą buvo išbandytas žvejybinis laivas su garo varikliu. Šis bandymas nebuvo sėkmingas. Pajamos iš sugautos žuvies nepadengė didelių išlaidų kurui ir mechaniko atlyginimui. 1894 metais Šiaurės jūroje į pirmą reisą išplaukė pirmasis prancūzų žvejybinis garlaivis ir sėkmingai žvejojo silkes.

 

Humoras

 

– Ir taip, jūs vienintelis likote gyvas iš visos laivo įgulos. Ar negalite papasakoti, kas jus išgelbėjo?

– Už tai turiu būti dėkingas vienai merginai.

– O! Ji, matyt, puiki plaukikė.

– Šito aš nežinau, bet ji tokia žavi, jog per ją pavėlavau į išplaukiantį laivą.

– Tu tikras kiaulė, Džekai. Dar prieš praėjusį reisą tu pasiskolinai iš manęs 3 dolerius ir iki šiol jų negrąžinai. Jei tuoj pat negrąžinsi skolos, aš taip „išgražinsiu“ tavo fizionomiją, kad tavęs net gimtoji motina nepažins.

– Dėl Dievo, Bili, vožk man greičiau. Mūsų link artėja dar vienas mano kreditorius, kuriam aš skolingas 100 dolerių. Nenoriu, kad jis mane pažintų.

 

 

Fotoreportažas
  • Iš Neptūno archyvo: jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras-Foto-nr-3402_3403.jpg
  • Iš Neptūno archyvo: jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras-Foto-nr-3402_3404.jpg
  • Iš Neptūno archyvo: jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras-Foto-nr-3402_3405.jpg
  • Iš Neptūno archyvo: jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras-Foto-nr-3402_3406.jpg
  • Iš Neptūno archyvo: jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras-Foto-nr-3402_3407.jpg
  • Iš Neptūno archyvo: jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras-Foto-nr-3402_3408.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Iš Neptūno archyvo: jūreiviškos tradicijos, pabiros, humoras"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.