Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Iš jūros dugno į naują gyvenimą

Vokiečių povandeninis laivas „Wilhelm Bauer“, dvylika metų pragulėjęs jūros dugne, jau beveik keturis dešimtmečius yra vienu populiariausiu turistų traukos objektu Bremerhafene.

Vilhelmas Baueris  U-2540  Bremerhafeno uosto muziejuje.
Vilhelmas Baueris U-2540 Bremerhafeno uosto muziejuje. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Nutylėta praeitis

 

Užsukę į Bremerhafeno uoste veikiantį povandeninio laivo „Wilhelm Bauer“ muziejų tikrai nepasigailėsite. Pirmiausia turėsite retą progą stebėti nuo krantinės vienintelį pasaulyje vis dar ant vandens plūduriuojantį geležinį gelmių monstrą, menantį Antrojo pasaulinio karo laikus. Dar didesnį įspūdį jums paliks ekskursija po jo vidų.

„Wilhelm Bauer“ yra vienintelis išlikęs tokio tipo vokiečių U-Bootas, sukėlęs revoliuciją povandeninių laivų statyboje. Kadangi jis buvo suprojektuotas ir pastatytas dar nacistinės Vokietijos laikais, muziejaus kuratoriai informaciniame buklete kukliai nutyli šio karo laivo atsiradimo priežastis ir konkrečius jo kūrėjus.

Ne paslaptis, kad povandeniniai laivai buvo pagrindinė nacistinės Vokietijos karinio laivyno jėga. Jų pergalių Atlanto vandenyne sąrašas yra labai įspūdingas, tačiau sąjungininkų, visų pirma JAV ir Jungtinės Karalystės, jūrų pajėgos palaipsniui pradėjo vis sėkmingiau kovoti su vokiečių povandeniniais laivais. 1943 metų vasario mėnesį buvo sunaikinta 19, o gegužyje net 41 vokiečių povandeninis laivas.

Tokius nuostolius buvo galima paaiškinti tuo, kad tuometinės vokiečių submarinos, patruliuodamos jūroje, didžiąją laiko dalį praleisdavo paviršiuje ir tik atakuodamos priešo laivus arba bėgdamos nuo jų panirdavo po vandeniu. Bet ir tada juos gana sėkmingai atakuodavo lėktuvai ir giluminėmis bombomis ginkluoti minininkai.

 

Novatoriškos naujovės

 

 Grosadmirolas Karlas Dōnitzas suprato, jog nepagerinus povandeninių laivų projektavimo, vokiečiai nebegalės sėkmingai tęsti povandeninio karo. Jo nurodymu jau beveik baigiantis karui buvo suprojektuotas naujo tipo povandeninis laivas, varomas dyzeliniu ir elektros varikliais.

Siekiant prailginti laivo buvimo laiką po vandeniu, jame buvo sumontuota trigubai daugiau akumuliatorių, nei įprasta. Šalia periskopų į viršų stiebėsi žymiai platesnis tuščiaviduris vamzdis – šnorkelis. Per jį į panirusį laivą patekdavo oras, reikalingas ne tik įgulos gyvybei palaikyti, bet ir dyzeliniam varikliui, kad šis galėtų įkrauti nusilpusius akumuliatorius.

Naujo laivo projekte buvo padaryta daug bendrų patobulinimų. Aptakesnė korpuso konstrukcija padidino laivo povandeninį greitį. Žymiai sutrumpėjo ir laivo panirimo greitis. Laivas tapo daug tylesnis, todėl ji buvo sunkiau išgirsti. Įgulai buvo įrengtos daug erdvesnės patalpos ir didesni šaldikliai maisto produktams laikyti.

Kai kuriais duomenimis iš viso buvo pastatyta 118 tokio tipo laivų. Daugelis jų dar spėjo pakariauti ir buvo sąjungininkų sunaikinti. Dalis šio projekto laivų atsidūrė nugalėtojų rankose ir davė impulsą amerikiečių, sovietų ir britų povandeninių laivų kūrėjams pasinaudoti vokiečių novatoriškomis naujovėmis.

 

Pagrindiniai duomenys

 

U-2540, kuris dabar žinomas kaip „Wilhelm Bauer“, yra vienintelis iki šių dienų išlikęs naujo tipo vokiečių povandeninis laivas. Jo statyba prasidėjo 1944 metų spalio 28-29 dienomis „Blom & Voss“ įmonėje Hamburge. Darbai vyko sparčiai. Jau kitų metų sausio 13 dieną laivas buvo nuleistas į vandenį.

Tai buvo beveik 77 metrų ilgio 8 metrų pločio ir 11 metrų aukščio povandeninis laivas. Jame buvo sumontuoti du dyzeliniai varikliai po 4000 AG  ir du elektriniai varikliai po 5000 AG. Maksimalus greitis paviršiuje 15,6 mazgo (28,9 km/val.), po vandeniu greitis buvo didesnis – 17,2 mazgo (31,9 km/val.). Laive turimos kuro atsargos leido jam negrįžtant į bazę nuplaukti apie 15000 jūrmylių (apie 28700 km).

U-2540 ginkluotę sudarė 6 torpedų aparatai, 4 zenitiniai pabūklai, 23 torpedos ir 12 minų. Įgulą sudarė 6 karininkai, 19 puskarininkių ir 33 jūreiviai.

 

Kelias iki technologinio paminklo

 

Į savo pirmąjį reisą U-2540, vadovaujant vyresniajam leitenantui Rudolfui Schultzui (1922-2000), išplaukė 1945 metų balandžio pradžioje. Laivas buvo pasiųstas į Bornholmo salą, kurioje vokiečių garnizonas laukė sovietų kariuomenės antpuolio. Keičiantis karo veiksmų aplinkybėms, laivas buvo priverstas ne kartą keisti savo dislokacijos vietą, bet koviniuose veiksmuose jam taip ir neteko sudalyvauti. Galiausiai laivas atsidūrė Flensburge.

Vadovybės įsakymu buvo suplanuota gegužės 3 dieną laivą nuskandinti Flensburgo fiorde. Kai kuriems įgulos nariams jau spėjus persikelti į pagalbinį laivą „Bolkoburg“, prasidėjo sąjungininkų aviacijos antpuolis. Per jį žuvo 8 įgulos nariai, tačiau pats laivas išliko beveik nepažeistas. Kitą dieną laivo vado vadovaujama jūreivių grupė atidarė U-2540 kingstonus.

Vokietijos Federacinė Respublika, tapusi NATO nare, ieškojo tinkamo laivo, kuris galėtų  pasitarnauti naujajam Vokietijos kariniam jūrų laivynui. Tada buvo prisimintas U-2540 likimas. 1957 metų birželio mėnesį Hamburgo laivybos ir gelbėjimo įmonė „Bugsier“ surado nuskendusį laivą, iškėlė jį į paviršių ir nubuksyravo į Kylį.

Po 12 metų, praleistų jūros dugne, povandeninis laivas U-2540 buvo kapitališkai suremontuotas ir pradėjo antrąjį gyvenimą. Jam buvo suteiktas 19 amžiuje gyvenusio povandeninių laivų statytojo Wilhelmo Bauerio vardas. Iki 1968 metų jis tarnavo kariniame laivyne kaip mokomasis laivas, vėliau vykdė kitas užduotis.

Galiausiai Gynybos ministerija laivą pardavė Vokietijos jūrų muziejui Bremerhafene. Daugelio savanorių iniciatyva, finansiškai remiant įvairioms kompanijoms ir bankams, Bremerhafeno miesto paramos dėka 1984 metų balandžio 28 dieną buvo atidarytas „Povandeninio laivo „Wilhelm Bauer“ technikos muziejus“.

Trisdešimt šeštus metus Bremerhafeno uoste ant vandens stovintis povandeninis laivas „Wilhelm Bauer“ šiandien yra tapęs tarptautinės reikšmės technologiniu paminklu.

 

Fotoreportažas
  • Iš jūros dugno į naują gyvenimą-Foto-nr-9018_9019.jpg
  • Iš jūros dugno į naują gyvenimą-Foto-nr-9018_9020.jpg
  • Iš jūros dugno į naują gyvenimą-Foto-nr-9018_9021.jpg
  • Iš jūros dugno į naują gyvenimą-Foto-nr-9018_9022.jpg
  • Iš jūros dugno į naują gyvenimą-Foto-nr-9018_9023.jpg
  • Iš jūros dugno į naują gyvenimą-Foto-nr-9018_9024.jpg
  • Iš jūros dugno į naują gyvenimą-Foto-nr-9018_9025.jpg
  • Iš jūros dugno į naują gyvenimą-Foto-nr-9018_9026.jpg
  • Iš jūros dugno į naują gyvenimą-Foto-nr-9018_9027.jpg
  • Iš jūros dugno į naują gyvenimą-Foto-nr-9018_9028.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Iš jūros dugno į naują gyvenimą "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.