Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Iš jūros iškeltas laivynas

Istorijoje vieną ryškiausių pėdsakų paliko anglų inžinierius Ernest Frank Guelph Cox. Jis iš jūros dugno pakėlė vokiečių karo laivyną, paskandintą Škotijos Scapa Flow įlankoje.

Išradingumas: ant iškelto minininko dugno įsikūrė gelbėtojų dirbtuvės
Išradingumas: ant iškelto minininko dugno įsikūrė gelbėtojų dirbtuvės @ „Germanmilitaryhistory.com“, „Naval-history.net“ nuotr.

Laivų savižudybė

Didžiausias laivų kapinynas atsirado po Pirmojo pasaulinio karo. Pagal nugalėtųjų sąlygas Vokietijos atviros jūros laivynas (Hochseeflotte) turėjo būti internuotas. Nė viena neutrali šalis neapsiėmė jo saugoti. Vokiečių kariniai laivai su britų ir prancūzų konvojumi buvo palydėti į Didžiosios Britanijos karinę jūrų bazę Scapa Flow įlankoje. Tai buvo daugiau kaip 300 kv. kilometrų ploto akvatorija iš jūros pusės gerai apsaugota Orknio salomis ir pasižyminti dideliais gyliais.

74 vokiečių kariniai laivai, tarp kurių buvo 213 m ilgio „Hindenburg“ ir dar 10 panašių linijinių laivų, 13 kreiserių ir 50 minininkų (įvairiuose šaltiniuose šie skaičiai šiek tiek skiriasi), Scapa Flow įlankoje turėjo likti iki oficialios Vokietijos kapituliacijos ir laukti kol nugalėtojai išspręs jų likimą.

Internuotuose laivuose liko vokiečių įgulos, vadovaujamos kontradmirolo Ludwig von Reuter. Be jo žinios anglai, saugojantys išėjimą iš įlankos, negalėjo užlipti į bet kurio vokiečių laivo denį. Vokiečių admirolas ir jo karininkai įsitikinę, kad, pasirašius taikos sutartį, jų laivai atiteks nugalėtojams – Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai, nutarė patys juos paskandinti.

Versalio taikos pasirašymo išvakarėse, 1919 m. birželio 21-sios vidudienį vokiečių admirolo laive buvo pakeltas iš anksto sutartas signalas. Po to visuose vokiečių laivuose buvo pakeltos vėliavos, suskambo laivo varpai ir pasigirdo keletos tūkstančių vokiečių jūreivių skanduotės. Anglams atsivėrė košmariškas vaizdas: vokiečių laivai pradėjo svyrinėti, virsti ant šono, nosimi arba laivagaliu grimzti vandenin. Vokiečių jūrininkai atidarė laivų kingstonus, o jų užraktus išmetė už borto.

Per penkias valandas į 20-50 metrų gylį paniro beveik visi vokiečių laivai, išskyrus kelis kreiserius ir minininkus, kuriuos anglai suspėjo nutempti į seklesnę vietą.

 

Nusipirko laivyną

Po karo Anglijoje labai trūko metalo. Prekiautojas metalo laužu E.Cox (1883-1959) buvo pirmasis, kuris atkreipė dėmesį į „geležies rojų“ – vokiečių laivų kapines. 1924 m. jis kreipėsi į britų Admiralitetą su prašymu parduoti po vandeniu gulinčius laivus. Jūrų žinybos valdininkai sąžiningai perspėjo metalo laužo supirkėją: daugelis laivų dugne guli kiliu į viršų ir ekspertai tvirtina, kad jų neįmanoma iškelti.

Keturiasdešimtmetis E.Cox savo gyvenime nebuvo iš vandens iškėlęs net mažiausios valties, tačiau ilgai nedvejodamas paklojo Admiralitetui solidžią svarų sterlingų sumą. Metalo laužo supirkėjas tapo teisėtu vokiečių karo laivyno, tiesa, vis dar gulinčiu po vandeniu, savininku.

Per aštuonerius metus E.Cox, sukūrė naujas darbų technologijas ir iškėlė į paviršių daugiau kaip 40 laivų. Su palyginti nedideliais, maždaug 750 tonų vandens talpos minininkais, jis susidorojo greitai. Įgudus jo komandai, kiekvieno tokio laivo iškėlimas užtrukdavo 4 dienas. Daugiau vargo buvo su kreiseriais. 28 tūkst. t vandens talpos linijinį kreiserį „Hindenburg“ pavyko iškelti tik iš antro bandymo, kai buvo iš laivo išpumpuotas vanduo ir į užsandarintas ertmes pripūsta oro. Panašiu būdu buvo iškelti į paviršių ir kai kurie kiti kreiseriai.

Jūros dugne gulinčių monstrų iškėlimas į paviršių nebuvo pelningas. Milijonieriumi jis tapo pardavęs savo verslą – įmones užsiiminėjančias metalo laužo prekyba.

 

Laivų kapinės liko

E.Cox į paviršių iškėlė ne visus vokiečių karinius laivus, nuskandintus Scapa Flow įlankoje. Be jų čia dar jūros dugne guli du britų kariniai laivai – „Royal Oak“ ir „Vanguard“, kuriuos Antrojo pasaulinio karo metais nuskandino vokiečių povandeniniai laivai, prasiskverbę į britų karinio jūrų laivyno bazės akvatoriją. Dabar tai broliški povandeniniai kapai.

Įlankos dugne vis dar guli septyni karo laivai. Jie vilioja narus iš viso pasaulio. Orknio salų gyventojai dar iki Cox atvykimo iš negiliai nuskendusių laivų pasiglemžė ką nutvėrę. Šių dienų akvalangistai, apsiginklavę puikia įranga, tikisi, kad kas nors liko ir jų daliai. Norėdama sutramdyti povandeninius lobių medžiotojus, Didžiosios Britanijos valdžia laivų kapines paskelbė istoriniu paveldu, saugomu įstatymais. Narai, norintis pažvelgti į vokiečių karo laivyno liekanas, turi gauti leidimą, bet jiems draudžiama prasibrauti į laivų vidų ir paimti bet kokius daiktus, esančius ten, ir 100 metrų spinduliu aplink skenduolius.

 

Fotoreportažas
  • Iš jūros iškeltas laivynas-Foto-nr-2584_2585.jpg
  • Iš jūros iškeltas laivynas-Foto-nr-2584_2586.jpg
  • Iš jūros iškeltas laivynas-Foto-nr-2584_2587.jpg
  • Iš jūros iškeltas laivynas-Foto-nr-2584_2588.jpg
  • Iš jūros iškeltas laivynas-Foto-nr-2584_2589.jpg
  • Iš jūros iškeltas laivynas-Foto-nr-2584_2590.jpg
  • Iš jūros iškeltas laivynas-Foto-nr-2584_2591.jpg
  • Iš jūros iškeltas laivynas-Foto-nr-2584_2592.jpg
  • Iš jūros iškeltas laivynas-Foto-nr-2584_2593.jpg
  • Iš jūros iškeltas laivynas-Foto-nr-2584_2594.jpg
  • Iš jūros iškeltas laivynas-Foto-nr-2584_2595.jpg
  • Iš jūros iškeltas laivynas-Foto-nr-2584_2596.jpg
  • Iš jūros iškeltas laivynas-Foto-nr-2584_2597.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Iš jūros iškeltas laivynas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.