Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Iš žuvų išgyvenanti Pajūrio Bulonė

Neįtikėtina, kokias galimybes Prancūzijoje atveria buvimas prie jūros ar sąsiaurio.

J.N.Calono pristatė turgelyje parduodamas šviežias žuvis
J.N.Calono pristatė turgelyje parduodamas šviežias žuvis @ Vidmanto Matučio nuotr.

Miestas išgyvena iš žuvų

 

Su Klaipėda norintis draugauti Šiaurės Prancūzijos Pajūrio Bulonės miestas daug kuo panašus į mūsų uostamiestį, tik apie keturis kartus mažesnis. Pajūrio Bulonės mieste per 44 tūkst. gyventojų.

Jame nėra išskirtinai didelio uosto. Kažkada iš Pajūrio Bulonės plaukiojo keltai į Didžiąją Britaniją.  Bet atidarius Eurotunelį reisai išnyko. Liko tuščios krantinės ir pastatai. Jų vietoje prie vandens rengiamasi  statyti brangius gyvenamuosius namus, viešbučius, kitus pastatus.

Pajūrio Bulonė be uosto neliko. Ji yra netoli esančio Kalė uosto dalininkė.

Pajūrio Bulonė išsiskiria kaip vienas didžiausių Prancūzijoje žuvies perdirbimo ir paskirstymo centrų. Neįtikėtina, kad šis miestelis žvejybos ir žuvų apdorojimo versle įdarbina per 7 tūkst. žmonių.

Į Pajūrio Bulonę žuvys gabenamos iš Norvegijos, Airijos, Škotijos. Perdirbtos jos toliau paskirstomos į Prancūziją, Ispaniją, Italiją.

 „Pajūrio Bulonė yra didžiausias žvejybos uostas Prancūzijoje ir didžiausias žuvies perdirbimo ir paskirstymo centras Europoje. Kasmet čia perdirbama ir į kitus regionus paskirstoma apie 350 tūkstančių tonų žuvų“, - teigė miesto meras Fredericas Cuvillier, akcentavęs, kad žvejyba ir žuvų apdorojimas atneša pagrindines jų miesto pajamas.

Jis buvęs Prancūzijos jūrų transporto ir žvejybos ministras ir gyvenęs Paryžiuje pasirinko ramų ir tykų Pajūrio Bulonės miestą. Čia jau būdamas solidaus amžiaus vedė. Pajūrio Bulonė iš tiesų žavi. Šarmo šiam miestui prideda senasis miestas, kurį kūrė su įspūdinga bazilika ir gynybine siena. Šio miesto dalyje įsikūrusi ir Pajūrio Bulonės merija.   

 

 

Kiekvienas muziejus žavus

 

Pajūrio Bulonės miestas garsėja ypatingai išmaniu ir patraukliu jūrų muziejumi-akvariumu „Nautica“. Pasijunti tarsi būtum kapitono Nemo povandeninio laivo keleivis. Apsilankius prancūzų „Nauticoje“ nejučiomis lygini ją su Lietuvos jūrų muziejumi, kuris po rekonstrukcijos gerokai pasikeitė.

Pajūrio Bulonės jūrų muziejuje panašus kaip ir Klaipėdoje stiklinis tunelis-baseinas. Netgi pagalvoji, kad Pajūrio Bulonėje ir Klaipėdoje juos įrengė ta pati kompanija. Bet Pietų Bulonės jūrų muziejus stebina mastais ir dizainu.

Čia įrengtas kelis kartus didesnis centrinis baseinas nei Klaipėdoje. Vaikščiojant aplink jį sudaromas įspūdis tarsi eitum jūros dugnu. Pajūrio Bulonėje įvairesnės ir žuvų bei gyvūnų rūšys. Rajos, rykliai, krabai, morenos ir kitos įspūdingos žuvys. Įspūdingas ir atskirų baseinų apipavidalinimas.

Bet Lietuvos jūrų muziejus-delfinariumas palyginti su kitais Europos jūrų muziejais yra nepakartojamas dėl įspūdingo delfinų pasirodymo. Prieš kelias savaites turėjau progos tuo įsitikinti, kai lydėjau pažįstamus anglus po įvairias Vakarų Lietuvos vietas. Didžiausią įspūdį jiems padarė delfinų programa.  

Vienas anglas buvęs kariškis prisipažino, kad delfinų pasirodymus matęs ne tik Anglijoje, bet ir kitose šalyse. Didžiausią įspūdį jam palikęs kaip tik Lietuvos jūrų muziejaus delfinų pasirodymas.  

 

Žuvų turgeliai prie krantinės

 

Netoli šiuolaikinės statybos Pajūrio Bulonės jūrų muziejaus yra šio miestelio žvejų uostas. Vietos žvejai turi apie 60 ne itin didelių laivų. Jų metinis laimikis per 35 tūkst. tonų įvairių žuvų.

Atrodytų nedaug. Tačiau Prancūzijos žvejai savo likimu nesiskundžia. Naktį žvejoję ir ryte grįžę jie žuvį atiduoda perdirbėjams. Dalis jos šviežios patenka ir į prie krantinių esantį turgelį.

Pajūrio Bulonės uosto projektų vadovas Jeanas Noelis Calonas teigė per savaitę po 3-4 kartus užsukantis į žuvų turgelį. Prancūzai, o ypač gyvenantys pajūrio regione, mėgsta žuvis. Vidutiniškai kiekvienas prancūzas per metus suvartoja apie 35 kilogramus žuvies. Galima palyginti, kad lietuvių kiekiai yra per pusę mažesni. 

Ko ne kiekvienas Pajūrio Bulonės miestelio gyventojas susietas su La Manšu. J.N.Calono tėvas ir senelis buvo žvejybos laivų škiperiai. Pasakojo, kad žvejai Pajūrio Bulonėje neblogai uždirba. Jų vidutinis atlyginimas apie 4 tūkstančiai eurų. Darbas nelengvas - naktinis, nes jau ryte vietiniai gyventojai įpratę gauti šviežios žuvies.

Fotoreportažas
  • Iš žuvų išgyvenanti Pajūrio Bulonė-Foto-nr-7410_7411.jpg
  • Iš žuvų išgyvenanti Pajūrio Bulonė-Foto-nr-7410_7412.jpg
  • Iš žuvų išgyvenanti Pajūrio Bulonė-Foto-nr-7410_7413.jpg
  • Iš žuvų išgyvenanti Pajūrio Bulonė-Foto-nr-7410_7414.jpg
  • Iš žuvų išgyvenanti Pajūrio Bulonė-Foto-nr-7410_7415.jpg
  • Iš žuvų išgyvenanti Pajūrio Bulonė-Foto-nr-7410_7416.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Iš žuvų išgyvenanti Pajūrio Bulonė"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.