Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Ispanų kelionė inkų pėdsakais

Prieš 450 metų iš Kaljao uosto išplaukė du ispanų laivai ieškoti mistinės Pietų Žemės, kur esą pilna aukso ir sidabro.

Alvaro Mendaña ekspedicijos garbei 1991 m. Sliamono salose buvo nukaldinta ši proginė moneta.
Alvaro Mendaña ekspedicijos garbei 1991 m. Sliamono salose buvo nukaldinta ši proginė moneta. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Patikėjo aborigenų legenda

 

XVI amžiuje Fransisko Pisaro vadovaujami ispanų konkistadorai (isp. conquistador, liet. užkariautojas) sunaikino Inkų imperiją ir jos vietoje įkūrė Peru Vicekaralystę. Čia jie rado išsvajotų turtų: aukso, sidabro, įvairių metalų. Deja, brangenybių atsargos greitai seko, o užkariautojų godumas tik didėjo.

Nieko nuostabaus, kad ispanų dėmesį patraukė inkų legendos apie Ramiojo vandenyno vakaruose esančias žemes pilnas aukso. Rimtai jomis patikėjo jūrų keliautojas ir mokslininkas Pedras Sarmjentas de Gamboa (1532-1592). Per 20 metų, praleistų Peru, jis surinko ir užrašė nemažai inkų legendų ir padavimų apie čia gyvenusių indėnų jūrines ekspedicijas. 

Viena iš Sarmjento de Gmboa užrašytų istorijų pasakoja, kad baigiantis XV amžiui Inkų imperiją valdęs Tupakas Jupankis įsakęs pastatyti milžinišką plaustų flotilę ir su 20 tūkstančių žmonių išplaukęs į jūrą. Jis plaukiojo tol, kol surado Ninjačumbio ir Auačumbio salas ir ten pasiėmęs daug aukso ir žalvario.

Šią istoriją Sarmjentas de Gamboa papasakojo Peru vicekaraliui Garsijai de Kastrui ir įtikino jį surengti kelionę jūra į vakarus ieškant aukso.

 

Skirtingi tikslai

 

Garsija de Kastras sutiko finansuoti ekspediciją ir tam reikalui išskyrė 10000 pesetų. Kaljao uoste tolimai kelionei buvo paruoštos dvi karavelės – 200 tonų „Los Reyes“ ir 140 tonų „Todos Santos“. Vicekaraliaus rūmuose Limoje su nekantrumu laukė pakeliant jų bures. Tik šios kelionės iniciatorius Sarmjentas de Gamboa atrodė nusivylęs. Reikalas tas, kad ekspedicijos vadovu buvo paskirtas ne jis, o nepatyręs 25 metų vicekaraliaus sūnėnas Alvaras de Mendanja de Neiras (1542-1595). Matyt, todėl vėliau kelionės metu jie nelabai sutarė. Be to, skyrėsi ne tik jų patirtis, bet ir kelionės tikslai.

De Gamboa tikėjosi pasipelnyti iš atrastų naujų žemių, o Mendanjai labiau rūpėjo Ispanijos kolonijų plėtra ir pagonių atvertimas į krikščionybę. Tad nieko nuostabaus, kad tarp 160 ekspedicijos dalyvių buvo ne tik jūrininkų, bet ir kareivių bei vienuolių. Nepamiršta pasiimti į kelionę ir dviejų metraštininkų, kurie turėjo išsamiai aprašyti ekspediciją.

1567 metų lapkričio 20 dieną, griaudžiant patrankų salvėms, ekspedicija atsisveikino su Kaljao uostu.

 

Rado ko ieškojo

 

Palankių vėjų genamos karavelės leidosi per bekraštį vandenyną inkų legendose nurodyta vakarų kryptimi. Tik po 80 dienų jos priplaukė didelę salą, kuriai Mendanja suteikė Santa Isabelės vardą. Vietiniai gyventojai atvykėlius iš pradžių sutiko draugiškai. Ispanai bendravo su vietinių genčių vadais, apsikeitė dovanomis, mainais gaudami auksines statulėles. Vėliau ir patys upių pakrantėse ieškojo aukso grynuolių, bandė plauti aukso smiltis.

Ispanai saloje išbuvo tris mėnesius. Per tą laiką Mendanjos nurodymu jie pasistatė nedidelį  laivą Santa Isabelės pakrančių ir gretimų salų žvalgybai. Beveik visur ispanai aptiko aukso pėdsakų, perlų, įvairių prieskonių. Atrastas žemes, kurios jį sužavėjo savo grožiu ir turtais, Mendanja sulygino su Biblijoje aprašytomis Izraelio karaliaus Saliamono aukso kasyklomis, todėl jas pavadino Saliamono salomis.

 

Ispanai dingo visiems laikams

 

Deja, ispanai, elgdamiesi kaip užkariautojai, labai greitai įsivėlė į konfliktus su vietiniais gyventojais. Senkant ekspedicijos amunicijos atsargoms, praretėjus jos dalyvių gretoms dėl susirėmimų su aborigenais ir „atogrąžų karštinės“ (maliarijos, geltonojo drugio), Mendanja nusprendė grįžti į Peru.

Kelionė atgal užtruko ilgai. Audrų aplamdytos karaveles į Kaljao uostą sugrįžo 1569 metų liepos 22 dieną. Ekspedicijos ataskaitoje, kuri buvo išsiųsta Ispanijos karaliui Pilypui II, Mendanja atrastas salas apibudino, kaip labai turtingą kraštą ir siūlė ten įsteigti Ispanijos koloniją. Tuo metu Ispanija buvo įsivėlusi į karą su Anglija ir Mendanja negavo lėšų kitai ekspedicijai. Tik 1594 metais karalius įsakė Saliamono salose įkurti ispanų koloniją ir jos gubernatoriumi paskyrė Mendanją.

Ispanijos kolonija Saliamono salose gyvavo neilgai. Dauguma kolonizatorių, įsikūrusių Santa Kruso saloje, susirgo maliarija  Be to, prieš ispanus sukilo karingi aborigenai. Kautynėse su jais 1595 metų spalio 18 dieną žuvo ir Alvaras de Mendanja de Neiras. Likę kolonistai pabėgo į Filipinus. Daugiau ispanai čia nebepasirodė.

 

Naujas puslapis Saliamono salų istorijoje

 

Vėliau Saliamono salose ne kartą bandė įsikurti katalikų ir protestantų misionieriai, bet dauguma jų buvo vietinių gyventojų nužudyti ir, jei tikėtumėme to meto kronikomis, aborigenų suvalgyti. Tik XIX amžiuje čia įsitvirtino kai kurių Europos šalių pirkliai. Vietiniai gyventojai bandė ir juos sunaikinti, tačiau šie, skirtingai nuo misionierių, sugebėjo organizuoti patikimą gynybą.

1893 metais Didžioji Britanija Saliamono salas paskelbė savo protektoratu. 1978 metais jos gavo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Dabar tai Saliamono Salų valstybė (oficialus pavadinimas Solomon Islands) su parlamentine monarchija, formaliai valdoma  karalienės Elžbietos II per jos atstovą generalgubernatorių. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso 50 vietų parlamentui.

Dauguma salos gyventojų yra melaneziečiai ir polineziečiai. Jie pragyvena iš žemės ūkio augindami galvijus, kakavą, prieskonius, gamindami palmių aliejų. Salos vis dar turtingos auksu, kurio taip troško ispanų konkistadorai, bet dabartiniai gyventojai jo neeksploatuoja. Didžiausias pajamas jie gauna iš turizmo. Saliamono salų gamta, nuostabūs pliažai, skaidrus pakrančių vanduo, savitos vietinių gyventojų tradicijos traukia egzotikos mėgėjus iš viso pasaulio. Ten jau yra pabuvoję ir lietuviai.

Nepaisant šiukščių, švelniai tariant, Alvaro de Mendanjos žmonių kontakto su aborigenais, dabartiniai Saliamono Salų gyventojai prisimena jį be didesnės nuoskaudos. Šiaip ar taip, tai jis pirmasis pristatė pasauliui iki tol niekam nežinomą jų tėvynę. Alvaro de Mendanjos portretai puošia Saliamono Salų pašto ženklus, kurie turi didelę paklausą tarp filatelistų. Jis vaizduojamas ir Saliamono Salų doleriuose.

Fotoreportažas
  • Ispanų kelionė inkų pėdsakais-Foto-nr-6359_6360.jpg
  • Ispanų kelionė inkų pėdsakais-Foto-nr-6359_6361.jpg
  • Ispanų kelionė inkų pėdsakais-Foto-nr-6359_6362.jpg
  • Ispanų kelionė inkų pėdsakais-Foto-nr-6359_6363.jpg
  • Ispanų kelionė inkų pėdsakais-Foto-nr-6359_6364.jpg
  • Ispanų kelionė inkų pėdsakais-Foto-nr-6359_6365.jpg
  • Ispanų kelionė inkų pėdsakais-Foto-nr-6359_6366.jpg
  • Ispanų kelionė inkų pėdsakais-Foto-nr-6359_6367.jpg
  • Ispanų kelionė inkų pėdsakais-Foto-nr-6359_6368.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Ispanų kelionė inkų pėdsakais"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.