Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Išskirtinė jūrininko žmonos dalia

Daugelį dalykų žmonės gyvenime iš šalies mato kitaip nei yra iš tiesų.

Pradžia: Ligita ir Linas Strikai vestuvių dieną 2008 metais.
Pradžia: Ligita ir Linas Strikai vestuvių dieną 2008 metais. @ nuotr.

 

Vaikai tėvelio laukia

 

„Lietuvoje yra klaidingas supratimas apie jūrininkų žmonas. Manoma, kad jos gali nedirbti ir leisti sau ką tik nori - vaikščioti kailiniuotos ir pasipusčiusios, nes vyrai laivyne gerai uždirba“, - dėstė klaipėdietė Ligita Strikienė.

Tuo pat metu ji aiškino, kad, kai vyras būna po pusmetį, o kartais ir ilgiau, jūroje šeimos buitis, rūpesčiai, vaikai susikrauni ant moters pečių. Prisipažino, kad ir jai buvo sunkių momentų auginant vaikus - 11 metų Liepą ir šešerių Larentą. Kartais pritrūkdavo pinigų, maitindavosi pigesniu maistu, kaip koldūnai.

„Aš nesiskundžiu, tokia jau mūsų šeimos moterų dalia. Gyvename su savo vyrais iš meilės šeimai. Mano tėtis Albertas Valantiejus buvo jūrininkas, laivo mechanikas. Dirbo Klaipėdos transporto laivyno gelbėjimo laive „Rambynas“. Ir su mama susipažino jūroje, kur ji dirbo virėja, kai iš Tauragės atvyko į Klaipėdą“, - prisiminė L.Strikienė.

Ji sako tarsi nukopijavo savo tėvų gyvenimo modelį - ištekėjo už jūrininko, nors žinojo, kad moters gyvenimas tokioje šeimoje nėra lengvas. Prisiminė, kad, kai mama mirė tėvelis netgi negalėjo grįžti į laidotuves - toli reise nebuvo kam jo pakeisti.

„Man ir devyneriais metais vyresnei seseriai Erinijai tėvelio sugrįžimas į namus būdavo didelė šventė, žinodavome, kad parveš „žvačkos“, džinsus, kedus, ką anais laikais vertinome. Dabar tai ne taip aktualu, nes visko yra parduotuvėse. Tik turėk pinigų“, - pastebėjo L.Strikienė.

Jos vaikai iš reiso sugrįžtančio tėčio ypatingai laukiantys. Grįžęs jiems skiria daug dėmesio.

„Vyras savo nebuvimą po reiso atidirba 200 procentų. Jis myli vaikus. Vedasi juos į įvairius renginius, užsiima su jais“, - prisipažino L.Strikienė.

Pastebėjo, kad ir senelis, jos tėtis, buvęs jūrininkas mielai užsiima su anūkais. Dukra apie daugelį Lietuvos istorijos, kaip pavyzdžiui, Baltijos kelią, įvykių sužinojusi iš senelio.

„Gal mano tėtis taip per anūkus kompensuoja tą laiką, kurio neskyrė man, kai augau“? - svarstė Ligita. Jai patiko, kad tėtis dalinosi jūrininko patirtimi ir su jos vyru - neskubėti, nebūti karštakošiu, vertinti žmones.

„Nors sakoma, kad mechanikai nemėgsta laivavedžių, vadina juos baltosiomis apykaklėmis. Bet, kai susipažinome mano vyras buvo paprastas jūreivis, rado bendrą kalbą su mano tėčiu“, - mąsto Ligita.

 

Nuo jūreivio iki „starpomo“

 

Jos vyras Linas Strikas dabar Limarko laivininkystės kompanijos refrižeratoriniuose laivuose - tai „Capeloje“, tai „Casiopėjoje“ eina vyriausiojo kapitono padėjėjo pareigas. Jam jau siūlė tapti ir kapitonu.

„Mano vyrui patinka jo darbas, jis yra reiklus, kruopštus, labai atsakingas. Jei reikia ir pats eina ant gervių, krauna krovinius. Jį kompanijoje vertina, ne kartą skyrė premiją“, - pastebėjo LStrikienė.

„Net laiko neturėjo kada žianytis. Kai susipažinome ir vedėme jam jau buvo 37-eri“, - juokavo ji.

Anot jos, jam laivuose dirbti sunkiau nei kitiems. Pats dar ne taip seniai buvo paprastas jūreivis, o dabar „starpomas“, kuris turi priversti kitus jūreivius dirbti. Tarp jų yra ir buvę jo draugai, kurie dar vis galvoja, kad „starpomas“ tebėra jų draugelis.

„Darbe jis yra labai griežtas, bet teisingas, nes supranta ir paprastų jūreivių darbą. Jis

žino už ką gaunami pinigai - jų už ačiū laivyne tikrai nemoka. Apsimetėliams, šlanguotojams laivyne nėra vietos“, - svarstė LStrikienė.

L.Strikas „Limarko“ laivininkystės kompanijoje jau dirba per 25 metus. Trumpam buvo išėjęs į lenkų kompaniją, bet greitai grįžo.

Ji baigė Vilniaus universitetą, įgijo anglų kalbos bakalauro kvalifikaciją. Dirbo „Limarko“ laivininkystės kompanijoje, kur susipažino su būsimu vyru, kai jis ten užsuko. Po to dar dirbo vienoje Klaipėdos transporto logistikos kompanijoje.

Dabar augina vaikus. Dirbti pilną dieną nuo 8 iki 17 val. nebeišeina dėl jų. Karjera griuvo. Mokėsi floristikos. Klaipėdoje, Naujajame turguje, papildomai prekiauja gėlėmis. Norėtų, kad jūrininkai ateitų jų pirkti pas ją. Ji sakė gerai suprantanti jūrininkų reikalus. Kai prekiauja, jos tėvelis dar padeda rūpintis vaikais. Ji vadina jį geriausiu Miško rajono auklėtoju.

 

Kartu mokėsi navigacijos

 

Vedę ir augindami vaikus pakalbėję, kad jūreivis mažai uždirba, vyras nusprendė siekti mokslo. Ji pasižadėjo jam padėti.

Linas Strikas dirbdamas neakivaizdžiai mokėsi Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

„Aš mokiausi kartu su juo ne tik anglų kalbos jūrinius terminus, bet ir kai kuriuos rašto darbus padėdavau rengti. Atsimenu, kaip laivų vėliavėlių, šviesų signalų ženklus kartu mokėmės, aš kaip jo asistentė. Mes abu labai norėjome, Linas labai norėjo ir padarėme. Baigėme navigacijos mokslus. Abu esame panašūs, abu iš jūrinių šeimų. Lino tėtis Kęstutis daug metų ėjo į jūrą, buvo laivų virėjas“, - prisiminė L.Strikienė.  

Ji galėtų pasakoti ir pasakoti apie jūrininkus, jų psichologinę būklę ilguose reisuose, sugrįžimą namo, kai jūrininkas namuose kurį laiką tarsi būna nusileidęs iš kosmoso. Po to užplūsta šeimos buitiniai reikalai su kuriais kiekvienas tvarkosi skirtingai.

Jos vyras esantis atsakingas ir grįžęs iš reiso viską sutvarkantis namuose. Tačiau žinanti tokių, kurie susiima už galvos ir dingsta.

„Nuo A iki Z žinau kitose šalyse dirbančių ir ilgą laiką namuose nesančių žmonių gyvenimą ne tik kaip jūrininko žmona, bet ir kaip buvusi logistikos bendrovės personalo vadovė“, - prisipažino Ligita Strikienė.

 

Ir jūrininkui krante nelengva

 

Ne kiekviena moteris pasiryžta ir ištveria paskui save tempti buitį, vaikus, jausti pinigų stygių, artimųjų netektis, atlikti paprasčiausius reikalus - žiemą nusikasti automobilį kieme, ar kviestis pagalbą, kai negali jo užvesti.

Ir pačiam jūrininkui krante nelengva - visai kitas gyvenimas. O jei dar žmona nuolat dėl ko nors zulina? Jūrininkų šeimų gyvenime būna ir labai jautrių tarpusavio santykių niuansų.

Laive jūrininkas gyvena tarsi rėmuose - budėjimas, maistas, laisvalaikis. Yra problemų, bet jos išmoktos, nušlifuotos. Aišku, kad jūrininko darbas turi savo specifiką ir sąlygos ne pačios geriausios: nuolatinis šaltis, drėgmė, laivo vibracija. Iš to ir specifinės jūrininkų ligos.

Dėl pandemijos taip pat prisidėjo problemų. Reisai pailgėjo. Įgulų keitimosi skrydžiai tapo sudėtingesni. Kartais būna ir iki dviejų parų skrydžio laukimai oro uostuose.

Pradžioje netgi buvo taip, kad vyrui grįžus iš reiso jam reikėjo dvi savaites karantinuotis - su vaikais teko išvykti iš namų, nes negalėjo su juo būti kartu bute. Keista buvo klausytis, kad epidemijos pradžioje valdžia vos ne kiekvieną grįžusį iš užsienio buvo pasirengusi uždaryti į viešbučius, o jūrininkams tinkamų karantino sąlygų nesukūrė.

„Per rinkimus į Seimą vienam klaipėdiečiui kandidatui sakiau - balsuosiu už jus, jei pagerinsite jūrininkų darbo sąlygas. Jam akys ant kaktos iššoko - apie tikrąjį jūrininkų šeimų gyvenimą Lietuvoje mažai kas žino. Yra susikurtas stereotipas, kad jie puikiai gyvena. Todėl ir ne viena pažįstama netgi jai pasakiusi kvailą stereotipinę frazę - o kas tau blogai, jog tavo vyras eina į jūrą?“, -  pastebėjo Ligita Strikienė.

 

Fotoreportažas
  • Išskirtinė jūrininko žmonos dalia-Foto-nr-9723_9724.jpg
  • Išskirtinė jūrininko žmonos dalia-Foto-nr-9723_9725.jpg
  • Išskirtinė jūrininko žmonos dalia-Foto-nr-9723_9726.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Išskirtinė jūrininko žmonos dalia "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.