Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Istorinius laivus „skandina“ ministerijos

Lietuvos Kultūros vertybių registre įregistruota 10 laivų, kurie galėtų plaukioti su Lietuvos vėliava, tačiau jie stringa dviejų ministerijų biurokratijos pinklėse.

 

@ Vidmanto Matučio nuotr.

Tvarką parengė ir pamiršo

 

Visame pasaulyje istoriniai laivai yra registruojami pagal „tradicinių laivų“ sąvoką. Tokius laivus galime pamatyti Švedijos, Danijos, Olandijos ir kitų šalių uostuose specialiai tam skirtose krantinėse. Paprastai tokie laivai stovi uostamiesčių senamiesčiuose, nes yra jų puošmenos dalimi.

Plaukiant į uostus „tradiciniai laivai“ automatiškai atleidžiami nuo dalies rinkliavų. Į Klaipėdos uostą atplaukus istoriniam laivui jis nuo rinkliavų dažniausiai atleidžiamas. Bet tam reikia atskiro prašymo. Tokių „priėmimų su prašymais“ Vakarų Europos uostuose nėra, nes jie panašūs į atgyvenas. „Tradicinių laivų“ sąvoka yra numatyta tarptautiniuose susitarimuose, konkrečiai „Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandume“, kuris priimtas Londone. 

Lietuvos juridinėje erdvėje „tradicinių laivų“ sąvokos nėra. Valstybinė kultūros paveldo komisija dar 2012 metais prašė Susisiekimo ministerijos inicijuoti įstatymų pakeitimus, kurie įteisintų „tradicinių laivų“ sąvoką. Tais pačiais metais Susisiekimo ministerijoje buvo sudėliota tvarka kaip tai padaryti. Tačiau ji taip ir liko neįgyvendinta.

Toks ne tik kitų šalių laivų pripažinimas, bet ir Lietuvos laivų įvardinimas „tradiciniais laivais“ būtų naudingas ir pačios Lietuvos vėliavos laivams.

„Londono memorandumas įsigaliojo nuo jo pasirašymo dienos. Lietuva prie jo prisijungė 2012 metų balandį. Tačiau iki šiol Lietuvoje nėra jo įgyvendinimą reglamentuojančių jūrų teisės ir jūrinio kultūros paveldo apsaugos teisės aktų, nėra parengti ir patvirtinti specialūs nacionaliniai tradicinių laivų techniniai reikalavimai (standartai), nėra parengtas laivų pripažinimo tradiciniais (istoriniais) kriterijų aprašas, nėra nustatyta tradicinių laivų registravimo tvarka, teisės aktuose nėra daugumos Memorandume vartojamų sąvokų, susijusių su sąvoka „tradicinis (istorinis) laivas“. Memorandumo ir jo priedų sąvokos, nuostatos bei reikalavimai neįtraukti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisykles“, - vardino Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Petras Bekėža.

 

Skatintų tvarkyti laivus

 

Naujos iniciatyvos, kad Lietuvoje pagaliau būtų įteisinta sąvoka „tradicinis laivas“ su visomis iš to išplaukiančiomis tarptautiniuose dokumentuose numatytomis nuostatomis, ėmėsi Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos. Šių eilučių autorius taip pat yra Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narys.

Jai pavyko įtikinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, kad į uostą atplaukiantiems išskirtiniams laivams nereikėtų kreiptis su atskirais prašymais atleidimo nuo rinkliavų, o būtų tvarka, kuri savaime atleistų nuo rinkliavų. Tokiai nuostatai pokalbiuose su Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos atstovais pritarė Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Bet nuostatos turi būti įteisintos dokumentuose. Jūrinės kultūros koordinacinės taryba rengiasi kreiptis į Susisiekimo ministeriją, kad būtų inicijuojamas „tradicinio laivo“ sąvokas įtvirtinimas Lietuvos saugios laivybos įstatyme, parengta tvarka ir kriterijų aprašas pagal kuriuos vienas ar kitas laivas pripažįstamas tradiciniu (istoriniu).

Siūloma, kad laivų vertinimo ir pripažinimo tradiciniais komisija būtų įsteigta prie Lietuvos jūrų muziejaus. Į ją būtų įtraukti ne tik laivybos specialistai, istorijai, bei ir Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovai.

„Jei Lietuvoje pagaliau būtų įteisinta „tradicinio laivo“ sąvoką atitinkanti tvarka, kuri naudojama visoje Europoje, galbūt tai paskatintų ir greičiau tvarkyti kai kuriuos istorinius laivus“, - svarstė P.Bekėža. „Tradiciniai (istoriniai) laivai“ su Lietuvos vėliava laisviau galėtų plaukioti po Baltijos ir kitas jūras.

 

Kas išjudins iš „mirties taško“?

 

Nors Londono memorandumas numatė „tradicinių laivų“ įteisinimo tvarką Lietuvoje viskas daroma tarsi atbulai.

Iki šiol yra patvirtinta tik tradicinio laivo sąvoka. Pagal lietuvišką realybę – „tradicinis laivas“ yra kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ar tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams jūreivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) jūreivystės principais ir būdais.

Pagal šį išaiškinimą tradicinių laivų pripažinimo tvarką turėjo nustatyti du ministrai. Bet Lietuvoje taip jau įprasta, kad jei nori ką nors „įklampinti į biurokratinį liūną“ būtinai pavesk tai padaryti ne mažiau kaip dviem ministerijoms.

„Tradicinių laivų“ įteisinimas, o tiksliau kol kas esančių 10 lietuviškų istorinių laivų pripažinimas virto „ilgai grojančia biurokratine styga“.

„Lietuvos saugios laivybos administracija yra parengusi reikalavimus tradicinių laivų saugos liudijimų išdavimui ir, atsiradus tokiems laivams bei jeigu jie atitiks jiems keliamus reikalavimus, išduos Memorandume numatytus dokumentus“, - aiškino Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Robertinas Tarasevičius.

Bet kol nėra kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatytos „tradicinių laivų“ pripažinimo tvarkos, kur galėtų būti įteisinti visi reikalingi pripažinimo kriterijai ir reikalavimai, tame tarpe ekspertams ar komisijoms, viskas įstrigo „mirties taške“.

 

Pastaba: apie autorių ir jo sąsajas su visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis skaitykite: http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WLZyS2996Uk

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Istorinius laivus „skandina“ ministerijos"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.