Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jachta Lietuva

1989 metų pavasarį trys jachtos ("Lietuva", "Audra" ir "Dailė") pirmąsyk Lietuvos jūrų buriavimo istorijoje sumanė perplaukti Atlanto vandenyną.

Tais laikais visuose Klaipėdos uosto laivuose dar plaikstėsi raudonos vėliavos su kūju ir pjautuvu.  Lietuvos trispalvė pasaulyje dar nebuvo pripažįstama.

Legendinė Jachta "Lietuva" per Atlantą plukdė jūrų paštą.
Legendinė Jachta "Lietuva" per Atlantą plukdė jūrų paštą. @ nuotr.

Diskusijos dėl vėliavos

Lietuvos buriavimo patriarchas Osvaldas Kubiliūnas (Kuba) - profesionalus jūrininkas - net baiminosi, kad plaukdami su de jure dar nepripažintos

Lietuvos vėliava, nusižengtume tarptautinėms laivybos taisyklėms. Nepaisant to, visą kelią jachtose plaikstėsi trispalvė. Kaunietis "Audros"

kapitonas Ignas Miniotas nusprendė, kad žygio maršrutas drieksis maždaug ta pačia trasa, kuria 1933 metais Atlanto vandenyną įveikė narsieji

lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Taip norėta pabrėžti jungtį tarp visų po pasaulį išblaškytų lietuvių. Sovietų Sąjungoje tik Leningrado

(dabar Sankt Peterburgo) buriuotojams vieną kartą buvo pavykę perplaukti Atlantą.  Toks pat veržlios Sąjūdžio bangos pakylėtų lietuvių sumanymas

tada daugeliui, ir net patiems žygio dalyviams, atrodė ne visiškai realus.  Jachtos buvo ne pirmos jaunystės.

Pravertė lakūnų patirtis

Pajutę nepatiklius žvilgsnius, buriuotojai išpūtė krūtines - jiems knietėjo įrodyti, kad "ne šventieji puodus lipdo".  Tik krepšininkų pergalėmis ilgai

gyvenusi tauta jachtoms linkėjo sėkmės.  Užatlantėje šio žygio idėja susidomėjo JAV ir Kanados lietuvių bendruomenės. Žygį parėmė sporto

organizacijos, liepto galo dar nepriėjusios valstybės žmonės.  Apie tai nemažai rašyta.  Ko gero, mažiau nušviestas tik vienas šios kelionės aspektas,

susietas su jūrų paštu. Į svetimą sritį nukrypę buriuotojai netikėtai paliko žymę ir Lietuvos filatelijos istorijoje. Per Atlantą skridę S.Darius ir S.Girėnas

iš Niujorko į Kauną gabeno ir oro paštą.  Taip lakūnai tikėjosi padengti bent dalį savo skolų.  Tarp sudužusios "Lituanikos" nuolaužų rasti JAV lietuvių

laiškai vėliau tapo šį skrydį primenančiomis brangiomis filatelijos relikvijomis. Finansinių problemų neišvengė ir "Lietuvos" įgula.  Iki kelionės starto likus

keliems mėnesiams, žygio sąskaitoje buvo vos keli tūkstančiai pasaulyje nekonvertuojamų sovietinių rublių.  Prisiminę "Lituanikos" skrydį, buriuotojai

nusprendė jachtomis per Atlantą gabenti jūrų paštą.

Atplaukė šūsnys laiškų

"Lituanika" skraidinti laiškai Kauną galėjo pasiekti per kelias dienas, o jachta plukdomas paštas per vandenyną keliautų pusantro mėnesio. Šiais laikais

toks pašto gabenimo būdas - visiška atgyvena.  Bet buriuotojams jis pasitarnavo kaip savotiška visuomenės dėmesį atkreipianti reklama. "Ryto"

spaustuvės vadovas Laimis Skyrius mielai sutiko pagaminti vokus su žygio per Atlantą emblema. "Klaipėdos" dienraštyje O.Kubiliūnas pranešė apie

sumanymą gabenti jūrų paštą.  Taktiškai užsiminta, kad buriuotojai nesupyktų už tokią paslaugą gavę simbolinį atlyginimą. Jau kitą dieną į ELTOS

Klaipėdos biurą ėmė plaukti šūsnys laiškų. Žmonės juos adresavo JAV gyvenusiems broliams, seserims, dėdėms, tikėdami, kad pašto siuntas

kontroliuojantys KGB cenzoriai šių laiškų neperskaitys. Autoriai laiškų priėmėjai atkakliai bruko dešimtines su Lenino atvaizdu. Kai kurias iš kaimų

atvykusias senutes teko įkalbėti, kad atsiimtų kelioms pensijoms prilygstančias aukas. Tik vienas buriuotojų pokštų nesupratęs jaunuolis pasiteiravo,

kiek kainuos laiško kelionė per vandenyną ir nudžiugo, kad mokėti nebūtina.

Paštas paskolino maišų

Per mėnesį surinkta apie 800 laiškų. Tai jau buvo rimta siunta, kurią reikėjo tinkamai parengti ir gabenti pagal visas tarptautinio pašto taisykles,

kurių niekas nenutuokė. "Lietuvos" ketinimai gabenti laiškus per vandenyną apstulbino tuometinius Klaipėdos pašto vadovus. Jie aiškino, kad

smulkių pašto siuntų laivais niekas negabena. Į užsienį siunčiamus laiškus pašto skyriuje reikia sudėti į specialius maišus, užplombuoti. Tarptautinių

siuntų negalima žymėti tik miestų pašto spaudais. Be to, jas dar turi patikrinti ir muitinė. Nesiveldami į ginčus, tuometinio Klaipėdos pašto viršininko

Juozo Strikausko prašėme paskolinti brezento maišą laiškams.  Jis buvo su užrašu "Pošta SSSR".  Jį nugramdęs J.Strikauskas ant maišo pirmą

kartą užrašė tais laikais dar neįprastą pavadinimą -  Lietuvos paštas. Nepažymėti laiškai kelia įtarimų, todėl vokus paženklinome dailininko

Vytauto Karčiausko sukurtu suvenyriniu senojo Klaipėdos pašto spaudu. Su ryšių istorija neblogai susipažinęs V.Karčiauskas prisiminė, jog kažkada

į Klaipėdos paštą laiškus atskraidindavo balandžiai.

Siunta pasiekė Niujorką

Lietuviškų pašto ženklų tuo metu dar nebuvo.  Kai kurie žmonės ant vokų klijuodavo namuose išsaugotus tarpukario Lietuvos pašto ženklus. 

Vokai su tokiais  SSSR aneksuotos valstybės ženklais nebūtų pasiekę adresatų. Ant jų teko papildomai klijuoti sovietinius pašto ženklus.

Neįprasta pašto siunta nustebino  Klaipėdos jūrų uosto muitininkus. Užplombuotą maišą su laiškais jie peršvietė savo aparatais ir aptiko kažkokių

daiktų.  Pasirodo, žmonės į vokus buvo pridėję metalinių ženkliukų, lipdukų su Sąjūdžio simbolika. "O gal ten auksas arba platina?", - šyptelėjo

muitininkas, grąžindamas maišą. Po kelių mėnesių "Lietuva",  trumpam stabtelėjusi tik Azorų salose, sėkmingai įveikė Atlanto vandenyną. 

Niujorko uoste vienas iš pirmųjų mus pasitiko vietos lietuvių "Atleto" sporto klubo pirmininkas Pranas Gvildys, kuriam iš karto raportavome apie

atgabentą jūrų paštą.

Nepriėmė palaidų vokų

P.Gvildys pradžioje nesuprato, ką tuo norime pasakyti.  Sužinojęs, kad į JAV ir Kanados lietuvių kolonijas reikės persiųsti ne pluoštą, o šimtus

laiškų iš laisvėjančios tėvynės, "Atleto" vadovas giliai atsikvėpė. "Niujorke pažįstu vieną lietuvį, filatelijos specialistą, jis gali sutvarkyti šį reikalą", -

nuramino mus Pranas. Viešnagės pabaigoje Niujorko lietuviai prasitarė, kad "Lietuvos" jūrų paštas jachtų sutikimo organizaciniam komitetui

papildomai kainavo dar šešis šimtus dolerių.  Po tokio akibrokšto jau mes nieko negalėjome suprasti... Tautiečiams nuo siuntos nuplėšus plombas,

JAV paštas atsisakė priimti maišą su palaidais vokais.  "Kam atidarėte maišą?"  - priekaištavau P.Gvildiui. "O kodėl mūsų iš anksto apie tai neįspėjote", -

atkirto Pranas, matyt, nieko negirdėjęs apie jūrų paštą.

Galvosūkiai tautiečiams

Per vandenyną atplukdytus laiškus buvo galima išsiųsti, tik perdėjus juos į kitus vokus su JAV pašto ženklais.  Panašiai buvo ir Klaipėdoje - žmonės

atnešdavo užklijuotus laiškus, kuriuos turėdavome perdėti į proginius jachtos vokus, prieš tai perrašę adresus. Gavę laiškus su Jungtinių Valstijų,

Sovietų Sąjungos ir net aneksuotos Lietuvos  pašto ženklais, tautiečiai suko galvas, nesuprasdami, ką tai galėtų reikšti. Lyg rusiškoje

matrioškoje paslėptus laiškus su mistiniu spaudu "jūrų paštas" jie perskaitydavo,  atplėšę tris skirtingus vokus. Vėliau Niujorke, Čikagoje, Klivlende

sutikę tokius laiškus gavėjus buriuotojai turėdavo jiems ilgai aiškinti painias jūrų pašto gabenimo peripetijas.  Daugeliui tautiečių laiškai su jūrų pašto

spaudu liko neįminta paslaptimi.

Pašto vokai primena žygį

Buriuotojai vežėsi ir filatelijos vokus, kuriuos Niujorke paženklino prestižinės Manheteno prieplaukos (South Street Seaport Station) pašto spaudu. 

Prie šios prieplaukos buvo prisišvartavusios Atlantą įveikusios jachtos.  JAV lietuviai čia surengė įspūdingą sutiktuvių mitingą. Specialus South Street

Seaport Station prieplaukos pašto spaudas, pagamintas amerikiečiams pažyminti JAV įkūrimo 200 metų jubiliejų.  Ta proga į Niujorko uostą "Cutty

Sark" regatos maršrutais buvo atplaukę didieji burlaiviai ir garsiausios jachtos iš viso pasaulio. Buriuotojų žygį per Atlantą įprasmino Čikagos

lietuvių filatelijos sąjungos išleistas proginis vokas.  Kartą jau nudegę pirštus tautiečių neagitavome į  juos dėti laiškų savo giminaičiams Lietuvoje. 

Atgal į Lietuvą plaukusios jachtos jūrų pašto negabeno. Naujų komunikacijos technologijų amžiuje vokai su archaiškais jūrų  pašto spaudais

simboliškai primena, kaip lietuviai, pakėlę bures ir trispalves vėliavas, iš siauro savo pakrantės rėžio veržėsi į pasaulio vandenynus.

Spaudai atspindi maršrutą

"Dailės" jachta plaukė Vilniaus menininkai irgi buvo pagaminę suvenyrinį žygio per vandenyną voką.  LTSR ryšių ministerija vėliau dideliu tiražu išleido

lietuvių transatlantinei kelionei skirtą standartinį pašto voką, kuriame pavaizduotos trys jachtos su trijų spalvų burėmis. Kai kapitono Stepono

Kudzevičiaus vadovaujama "Lietuva" rengėsi kelionei aplink pasaulį, V.Karčiauskas ta proga sukūrė dar vieną menišką voką su Klaipėdos

piliavietės atvaizdu ir Amerikos žemyno atradimo 500-osioms metinėms skirtos  transatlantinės regatos "Columbus-92" emblema. Po trylikos mėnesių

tris vandenynus perplaukusi "Lietuva" grįžo į Klaipėdą.  Vežtus vokus įgula, pažymėjo visų aplankytų  pasaulio uostų pašto spaudais.  Jachtos maršrutą

tiksliai atspindintys vokų spaudai - geriausias įrodymas, kad "Lietuva" tikrai apskriejo visą pasaulį.

 

 

 

 

Fotoreportažas
  • Jachta Lietuva-Foto-nr-433_434.jpg
  • Jachta Lietuva-Foto-nr-433_435.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jachta Lietuva"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.