Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jau jaučiasi uostelių bumas pamaryje

Pamaryje yra naujų gražių tendencijų - po didesnių uostelių, kaip Dreverna, Šilutė, Uostadvaris, Minijos (Mingės) jau vyksta mažesniųjų atnaujinimo banga.

 

Minijos (Mingės) kaimo prieplaukoje visada pilna laivelių. Vidmanto Matučio nuotr.
Minijos (Mingės) kaimo prieplaukoje visada pilna laivelių. Vidmanto Matučio nuotr. @ nuotr.

Uosteliai pildosi laivais

 

Šiomis dienomis Šilutės savivaldybė paskelbė konkursą atnaujintame Kintų uostelyje pagal Žvejybos infrastruktūros įrengimo projektą įsigyti katerį.

Truputį kelia klausimą, kam atnaujinant žvejybos infrastruktūrą reikalingas 7 metrų ilgio septynvietis kateris. Juo labiau, kad valdžia rengiasi naikinti verslinę žvejybą Kuršių mariose? Bet, galgi, kateris kaip nors bus panaudojamas susiejus jį ir su privačia žvejyba? Galbūt iki 56 tūkst. eurų vertės kateris bus naudojamas gelbėjimo darbams?

Kintų uostelis, kaip žvejybos infrastruktūra, įrengtas prieš kelis metus už ES žuvininkystės fondo paramą. Uostelis yra probleminis, nes į jį negali įplaukti nei jachtos, nei kiti kyliniai laivai. Į jį įmanoma įplaukti tik plokščiadugnėmis plaukiojimo priemonėmis.

Šilutės rajone ne kartą buvo pareikšta priekaištų, kad uostelis naudojamas per menkai. Rezonanso socialiniuose tinkluose sulaukė prieš kelis metus tuščiame uostelyje be laivų užfiksuotas vienintelis meškere žvejojantis žvejas.

 

Bendra problema - gylis

 

Kintų seniūnijos vadovai nelinkę sutikti su tuo, kad uostelis nenaudojamas. Jame valtis ir įrangą neva laikantys trijų žvejybos įmonių žvejai. Į prieplauką užsukantys ir vandens pramogų mėgėjai.

Jų būtų gal ir daugiau, jei prie uostelio būtų didesnis įplaukos gylis.

Kuršių marių žemyninės dalies pakrantėje yra ir daugiau panašių uostelių, kaip Šturmų, Ventainės, Drevernos. Visus juos jungia ta pati problema - per maži įplaukų gyliai. Smėlėta Kuršių marių pakrantė yra užnešama, todėl net ir gilinti ne labai yra prasmė.

Bene palankiausios sąlygos žemyninės dalies pakrantėje yra Drevernos uoste. Bet ir čia jūrinės jachtos įplaukti negalėtų. Tačiau Drevernos uoste, skirtingai nei Kintų ar Šturmų uosteliuose mažųjų laivelių su nedidele gramzda netrūksta.

Daugelis norėtų, kad į šių Kuršių marių žemyninės dalies uostelių gretas įsilietų ir pramoginių laivų prieplauka prie Klaipėdos, Kuršių marių pakraštyje už Smeltės pusiasalio. Ją Klaipėdos miestui yra įsipareigojusi pastatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir to neatsižada.

 

Rusne - uostelių rojus

 

Gerokai daugiau nei visoje žemyninės dalies Kuršių marių pakrantėje prieplaukų yra į Kuršių marias įtekančių upių žiotyse.

Minijos upėje veikia pati aktyviausia, pagal laivus gal net aktyvesnė nei Drevernoje, Mingės kaimo laivų prieplauka arba tiksliau net kelios.

Dar viena prieplauka Minijoje yra šalia žuvininkystės tvenkinių.

Šiomis dienomis viešai pasirodė informacija, kad dar vieną prieplauką Minijos upėje žadama įrengti Šilutės rajone ties Sakučiais.

Didžiausias pamario uostas yra Šilutėje prie Šyšos upės.

Daugiausiai didesnių ar mažesnių uostelių jau yra įrengta Rusnės saloje. Vienas pirmųjų daugiau nei prieš dešimtmetį buvo sutvarkytas uostelis Uostadvaryje. Uostelių įrengimo bumas Rusnės saloje jau yra atėjęs ir iki pat Rusnės. Nedidelis uostelis įrengtas ir sutvarkytas prie senojo tilto.

Didžiausia įvairių uostelių rekordininkė yra Nemuno atšakos dalis Pakalnės upėje, kur įrengti trys uostai - buvęs žuvininkystės ūkio Rusnės centre, taip pat prie kabančio tilto ir prie Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centro. 

 

Uosteliai Kuršių nerijoje

 

Netrukus sutvarkytų uostelių gali atsirasti ir Kuršių nerijoje.

Prie porą savaičių Vyriausybei buvo pateikta tvirtinti Juodkrantės, Preilos ir Pervalkos prieplaukų teritorijų ir akvatorijų ribas ir plotus.

Šiuos uostelius rengiamasi tvarkyti tam, kad į Kuršių neriją daugiau galėtų atplaukti laivų ir mažiau važiuotų automobilių.

 

Fotoreportažas
  • Jau jaučiasi uostelių bumas pamaryje-Foto-nr-9824_9828.jpg
  • Jau jaučiasi uostelių bumas pamaryje-Foto-nr-9824_9825.jpg
  • Jau jaučiasi uostelių bumas pamaryje-Foto-nr-9824_9827.jpg
  • Jau jaučiasi uostelių bumas pamaryje-Foto-nr-9824_9829.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jau jaučiasi uostelių bumas pamaryje "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.