Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra

Maždaug prieš 20 ar 25 milijonus metų, kai priešistorinis Pangėjos superkontinentas pradėjo aižėti, suformuodamas atskirus Afrikos ir Azijos žemynus, tarp dviejų tektoninių plokščių atsiradusią įdubą užpildė jūros vanduo. Taip susiformavo iš šiaurės vakarų į pietryčius ištįsusi Raudonoji jūra.

Nuostabiomis spalvomis žaižaruojanti Raudonoji jūra
Nuostabiomis spalvomis žaižaruojanti Raudonoji jūra @ nuotr.

Jūra be upių

 

20 milijonų metų geologijoje yra lyg akimirksnis, o jūrai tai jaunystė. Raudonosios jūros formavimasis tebesitęsia, dar ir dabar ji plečiasi ir kasmet atstumas tarp jos krantų padidėja 1 centimetru. Su Indijos vandenynu Raudonoji jūra jungiasi apie 30 km pločio Bab el Mandebo („Ašarų vartų“) sąsiauriu, o šiaurinėje dalyje Sueco kanalas ją jungia su Viduržemio jūra.

Nors centrinėje įduboje jūros gylis viršija du kilometrus, jūros krantus supa platus ir seklus šelfas, kuriame gausų jūrų floros ir faunos bei koralų. Raudonosios jūros vandenį šildo ne vien pietų saulės spinduliai, bet ir jūros dugne esantys karšti žemės mantijos sluoksniai, taigi jūros gelmėse vanduo dar karštesnis nei paviršiuje. Kai kurių gelmėse esančių srovių temperatūra siekia 60 laipsnių pagal Celsijų, o vidutinė vandens temperatūra Raudonojoje jūroje žiemą apie 20 laipsnių, o vasarą – iki 30 laipsnių. Raudonoji jūra yra sūriausia iš visų vandens telkinių, susisiekiančių su pasauliniu vandenynu, ir tai nenuostabu – tai vienintelė pasaulio jūra, į kurią neįteka jokia upė. Šios jūros vandens vidutinis druskingumas yra 40 ‰ (palyginimui Baltijos jūros tik 5‰).

 

Gyvybės jūra

 

Sūrumu Raudonoji jūra nusileidžia tik su Pasauliniu vandenynu neturinčiai ryšio Negyvajai jūrai, kurios vandenyse neišgyvena joks gyvas organizmas.

Tuo tarpu Raudonojoje jūra gyvybė knibždėte knibžda, tai viena iš turtingiausių savo fauna jūrų pasaulyje. Šiandien mokslininkai įvardija daugiau nei 1200 rūšių joje besiveisiančių žuvų (tarp jų 44 rūšių rykliai), daugiau nei 1000 bestuburių rūšių, apie 250 koralų rūšių. Yra nemaža endeminių jūros gyventojų rūšių, tai yra nesutinkamų daugiau niekur pasaulyje, tik Raudonojoje jūroje. Negana to, čia nuolat atrandamos naujos, iki tol mokslui nežinotos gyvybės rūšys.

Ichtiologų nuomone, šiandien žinoma ne daugiau kaip 60 procentų Raudonosios jūros gelmių gyventojų. Kol kas yra žinomos keturiasdešimt trys dideliame gylyje gyvenančių žuvų rūšis, tačiau neabejojama, kad jų yra žymiai daugiau.

 

 

Įspūdingas povandeninis pasaulis

 

Raudonoji jūra yra šiauriausias Pasaulinio vandenyno vandens telkinys, kuriame auga koralai. Jie sudaro apie 2000 kilometrų išilgai kranto linijos besitęsiančius rifus – savotiškus gyvybės centrus, kur susidaro sąlygos, traukiančios daugybę žuvų.

Nenuostabu, kad Raudonosios jūros pakrantės - populiarus turizmo regionas, ypač mėgstamas nardymo entuziastų iš viso pasaulio. Intakų neturinčios Raudonosios jūros vanduo yra ypatingai skaidrus – nėra su upių vandeniu atnešamo dumblo, molio, kitų drumzlių, todėl matomumas čia siekia iki 200 metrų.

Povandeninio pasaulio spalvomis ir įvairove galima grožėtis ir be sudėtingos nardymo įrangos, net ir pačioje pakrantėje plaukiojant vien su nardymo kauke ir kvėpavimo vamzdeliu. Atrodo lyg povandeninio pasaulio gyventojai – žuvys, koralai, pintys, medūzos, jūros ežiai,-  varžytųsi spalvų ir formų įvairove, siekdami apstulbinti žiūrovą ir paįvairinti jo kelionės dienas. Įspūdingą povandeninį peizažą papildo didžiuliai jūros vėžliai, išdykaujantys delfinai. Gyvybė tiesiog pulsuoja, nenurimdama jokiu metų laiku, nei dieną, nei naktį.

 

Prie krantų jūros dugno smėlyje galima pastebėti kalnus kriauklių, kurių „turinį“ prieš šimtmečius o gal ir tūkstantmečius suvalgė pakrantės gyventojai. Nustatyti atrastos kriauklės amžių praktiškai neįmanoma, sąlygos čia yra tokios, kad ir tūkstantį metų smėlyje išgulėjusi kriauklė atrodo taip, lyg būtų numesta vakar.

 

 

Tyko pavojai...

 

Raudonosios jūros gyventojų gausa bei įvairovė sudaro sudėtingą biosferą, kurią palyginti būtų galima nebent su džiunglėmis. Nors nedaug Raudonosios jūros gyvūnų rūšių yra pavojingos žmonėms, tačiau nardytojui atsargumas reikalingas. Evoliucijos eigoje kiekvienas povandeninių džiunglių gyventojas įgijo savitą arsenalą priemonių, leidžiančių išgyventi ir netapti kieno nors laimikiu. Nuo plėšrūnų bei medžioklių ginamasi spygliais, adatomis, nuodais, rūgštimis, toksinais, kita vertus tos pačios priemonės gali tapti jūros gyventojo ginklu, padedančiu sugauti savąjį grobį. Dėl skirtingos biochemijos žmonių, kaip ir kitų sausumos gyventojų, organizmai į šiuos „ginklus“ gali sureaguoti ypač jautriai ir skausmingai.

Net ir nepavojingas gyvybei dūris jūros ežio adata gali sukelti alerginę reakciją, o nedidelis dailus kūgeninis moliuskas nuo bandančio jį paimti žmogaus rankų gali gintis švirkšdamas rūgštį, kuri skirta jūros žvaigždžių viduriams ištirpinti. Žmogui toks smalsumas gali būti mirtinas. Išvengti problemų ir net išsaugoti gyvybę padeda paprasčiausia atsargumo taisyklė – neliesti jūros gyvūno, kuris taipogi neturi nė mažiausio noro kontaktuoti su pro šalį plaukiančiu žmogumi. Neliesti medūzų, nebandyti maitinti žuvų, neimti kriauklių nuo koralinio rifo, net jei atrodo, kad jose niekas negyvena. Tiek vandenyje, tiek akmenuotame paplūdimyje nevaikščioti basomis. Tai paprastos taisyklės, padedančios išvengti beprasmės rizikos.

Planuojantys keliones prie Raudonosios jūros visada tikisi susipažinti su neįtikėtinu gyvenimu po vandeniu. Povandeninis pasaulis toks turtingas ir įspūdingas, kad turstai jį neretai vadina vienu iš septynių pasaulio stebuklu. Panirus skaidriuose jūros vandenyse galima įsitikinti, kad kaip tik čia egzistuoja kitas, fantastiškai gražus, turtingas ir įspūdingas pasaulis, kurį nuo mūsų slepia vandens paviršius.

Fotoreportažas
  • Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra-Foto-nr-4064_4067.jpg
  • Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra-Foto-nr-4064_4068.jpg
  • Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra-Foto-nr-4064_4069.jpg
  • Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra-Foto-nr-4064_4070.jpg
  • Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra-Foto-nr-4064_4071.jpg
  • Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra-Foto-nr-4064_4072.jpg
  • Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra-Foto-nr-4064_4073.jpg
  • Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra-Foto-nr-4064_4074.jpg
  • Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra-Foto-nr-4064_4075.jpg
  • Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra-Foto-nr-4064_4076.jpg
  • Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra-Foto-nr-4064_4077.jpg
  • Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra-Foto-nr-4064_4078.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jauniausia, sūriausia ir turtingiausia jūra"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.