Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Juoktis ar verkti iš jūrinių sprendimų Vilniuje

Vilius  Kaunietis                                                                                  

Asociacijos „Jūros veteranai“  pirmininko pavaduotojas                      

 

Šiuo metu sprendžiamas vienas iš esminių Lietuvos, kaip jūros valstybės formavimo klausimų.

@ nuotr.

Primena utopiją...

 

Klaipėdoje įvyko Lietuvos saugios laivybos administracijos pertvarkymo pristatymas jūrinei bendruomenei. Svarstymu ar juo labiau pasitarimu tai sunku pavadinti. Naujoji Vilniaus valdžia susisiekimo viceministro Pauliaus Martinkaus lygmenyje bendrais sakiniais bandė įtikinti Klaipėdos jūrinių organizacijų ir asociacijų atstovus, kaip bus gerai, kai jūrininkų dokumentuose bus nurodoma, kad juos išdavė Valstybinė kelių transporto inspekcija. Ir kiek daug sutaupysime, palikę Klaipėdoje tik kelis jūrų specialistus vykdančius Vilniaus nurodymus, ypač pabrėžiant, kaip puiku bus verslui ir kokios nuostabios bus sąlygos tam verslui vystytis. Tai primena ilgai mums žadėta utopiją – šviesią komunizmo erą, kuri taip ir neatėjo.

Į kiekvieną konkretų klausimą: kas yra blogai, kaip tai ištaisyti, kokiomis priemonėmis, kiek tai kainuos, negavome nė vieno konkretaus atsakymo. Bet kuris verslininkas neturėdamas atsakymo į tokius klausimus tikrai nepradėtų verslo. Bent jau protingas verslininkas. Skaudžiausia, kad Lietuvos kaip jūrų valstybės atstovavimas Tarptautinėse jūrinėse organizacijose visiškai nesvarstomas ir atrodo Vilniui nereikalingas.

 

Sistema sukurta

 

Lietuvos geopolitinė padėtis sudaro jai visas sąlygas tapti jūrų valstybe ne tik formaliai, bet ir iš esmės. Tačiau norint tapti tarptautinės bendrijos pripažinta jūrų valstybe, būtina tenkinti bent keletą svarbių tokios valstybės požymių: jūros kranto linija, bent vienas jūrų uostas, nacionalinis laivynas, karo laivynas, teisė jungtis prie tarptautinių jūrų konvencijų, jūros specialistų ruošimas ir šalies jūrų administracija.

Visos senosios civilizacijos kūrėsi prie laivybai tinkamų vandenų, bet klestėjo tik įsikūrusios prie jūrų. Lietuvos didžioji kunigaikštystė buvo kuriama tolokai nuo jūrų ir nors turėjo išėjimą į jūrą nesugebėjo tuo pasinaudoti, sumenko, buvo išsidalinta stipresnių kaimynių ir XVIII a. pabaigoje nustojo egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė.

1918 m. atgimus nepriklausomai Lietuvai, jaunos valstybės vyriausybė savo veiksmais patvirtino ryžtingą nuostatą Lietuvos -  jūrų valstybės kūrimo atžvilgiu: 1921-1922 m. Šventosios uosto projektas, 1923 m. įvykdytas Klaipėdos uosto atgavimas ir jo aktyvi plėtra, 1923 m. rugsėjį Lietuvos Seimo priimtas įstatymas dėl Jūrų mokyklos steigimo, nacionalinio laivyno sukūrimas, jūrų administracijos steigimas. Gaila, bet tai truko trumpai...

1990 m. atsikūrusios nepriklausomos valstybės tikslai jūriniais klausimais buvo perimti jūrinį kompleksą Lietuvos pavaldumui, sukurti savarankišką jūrų administraciją ir ją įteisinti tarptautinėje sferoje. Visos Lietuvos Vyriausybės neišvengdamos klaidų bandė kurti ar bent jau deklaravo kuriančios Lietuvą – jūrų valstybę. Iš keleto žinybinių uostų sukurtas ir puikiai veikia Valstybinis jūrų uostas.

Puikius specialistus, sugebančius valdyti 21 amžiaus laivus, ruošia Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Ji naudoja naujausias tarptautines jūrinių specialistų mokymo programas. Pagrindines Jūrų administracijos funkcijas vykdo Lietuvos saugios laivybos administracija.

 

Griauna Jūrinę ateitį

 

Svarbiausias tikslas – įgyvendinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėją – dar toli gražu nepasiektas. Gaila, bet kai kurie Lietuvos valstybės priimti ir rengiami sprendimai mus tolina nuo šio tikslo. Grubiai ir nemokšiškai valdant buvo sužlugdytas Lietuvos nacionalinis laivynas. Liko tik patys ištvermingiausi privatūs laivų valdytojai, kurie dar turi jūros dvasią, palaiko Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdį ir savo laivus registruoja Lietuvos nacionaliniame laivų registre.

Motyvuojant, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ruošia specialistus užsienio valstybių laivams, bandoma sumenkinti Lietuvos jaunimo norą ir atimti galimybę Lietuvoje tapti jūrininkais-profesionalais pamirštant, kad paruošti specialistai yra Lietuvos piliečiai, jie gyvena Lietuvoje. Jie neemigruoja.

Dar vienas skaudus smūgis Lietuvos, kaip jūrų valstybės įvaizdžiui, bus suduotas jei Vyriausybės nutarimo projektas NR.17-5880 dėl sutikimo reorganizuoti Lietuvos saugios laivybos administraciją taps realybe. Taip, šią instituciją reikia reorganizuoti. Lietuvai reikia Lietuvos jūrų administracijos, kuri valdytų visą išlikusį Lietuvos jūrinį kompleksą tame tarpe ir žvejybą. Ji turėtų būti tik Klaipėdoje. Baltijos jūrą supa devynios šalys. Aštuoniose iš jų jūriniai klausimai sprendžiami uostamiesčiuose, iš kurių penki ir valstybių sostinės. Tik Lietuvoje kitaip. Svarbiausi jūriniai klausimai sprendžiami Vilniuje, keliose skirtingose ministerijose, dažnai net ne ministrų lygmenyje. Įvairūs patarėjai kažkur kažką išgirdę pateikia tokius nutarimų projektus, kad Lietuvos jūrų bendruomenė nesupranta ar dar galima juoktis, ar jau reikia verkti.

Gaila, kad dabartinė valdžia, kaip ir visos buvusios, nesupranta, kad atimdamos iš žmonių, ypač jaunimo teisę svajoti apie jūrą ir įgyvendinti tą svajonę, pati savo rankomis griauna Lietuvos ateitį ir didina emigraciją.  

 Žmogaus sugebėjimą priimti protingus sprendimus parodo jo noras išklausyti specialistų nuomonę, suformuluoti sprendimo tikslą ir numatyti jo pasekmes.

 

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Juoktis ar verkti iš jūrinių sprendimų Vilniuje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.