Kas išgalvojo, kad supratimas apie jūrą Lietuvoje baigiasi už Jakų žiedo? Nieko panašaus -Lietuvoje yra vietų ir objektų tolėliau nuo jūros, kurie susieti su jūra.
Jūra Lietuvoje toliau nuo jūros
„Jūrinuku“ vadinamas laivas Vilkaviškio paežeryje. @ nuotr.
Vilkaviškio „Jūrinukas“
Paežerių ežere Vilkaviškyje prie specialios krantinėje prišvartuotas laivelis, kurį vietiniai vadina „Jūrinuku“. Taip jis pavadintas ir iš pagarbos laiveliui, ir iš pagarbos jūrai.
Vietiniai pasakoja, kad laivelis turi jūrinę istoriją. Jis padarytas iš didelio laivo gelbėjimosi valties. Kas žino, gal ta gelbėjimosi valtis kada nors išgelbėjo ir žmones? Gelbėjimosi valties korpusas senas, teigiama, kad jam daugiau kaip 60 metų.
Laivelių, kurie padaryti iš gelbėjimosi valčių korpuso, Lietuvoje galima aptikti ir daugiau. Dalis jų plaukioja ir Kuršių mariose, Nemuno žemupyje. Tačiau retas atvejis, kad iš jūrinės gelbėjimosi valties padarytas laivelis plaukiotų kur nors ežeruose.
Teigiama, kad Vilkaviškio „Jūrinukas“ ekskursijų po ežerą neplukdo. Jo savininkas jį naudoja savo reikmėms.
Šį laivą į viešąsias erdves iškėlė Jolanta Garkauskaitė siūlydama juo pasigrožėti atvykusiems į Vilkaviškį. Ežeras, kurio pakrantėje dar yra ir laivelis, įspūdingiau atrodo.
Povandeniai įrenginiai
Vertėtų prisiminti, kad kretingiškis gydytojas Jonas Velžys netgi buvo pasistatęs privatų povandeninį laivą „Lituanika“. Jis buvo išbandytas Kuršių mariose.
Didesnį laiką povandeninis laivas stovėdavo prie J.Velžio namo Kretingoje ir traukdavo praeivių dėmesį.
Povandeninis laivas buvo gana populiarus. Jis dalyvavo jūros parado renginiuose Klaipėdoje, netgi buvo pristatytas „Lennusadam“ jūrų muziejuje Taline, kaip „povandeninių fantazijų“ eksponatas.
Kybartuose gyvenantis Gintautas Pyragas susikonstravo povandeninį batiskafą. Jis buvo išbandytas Vištyčio ežere. Vėliau G.Pyragas su povandeniniu batiskafu išžvalgė ne vieną Lietuvos ežerą. Asmeninis jo „Facebook“ puslapis pripildytas paties iš batiskafo darytomis Lietuvos ežerų povandeninėmis nuotraukomis su gyvūnais.
Jūrų muziejai Lietuvoje
Dauguma Lietuvoje žinome tik vienintelį jūrų muziejų Klaipėdoje, buvusioje Kopgalio tvirtovėje.
Tačiau jūrų muziejų Lietuvoje yra ir daugiau. Toliausiai nuo jūros nutolusiu Lietuvos jūrų muziejumi yra laikomas Gražutės regioninio parko lankytojų centre Zarasų rajono Salako miestelyje įsikūręs Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“.
Tai yra unikali per 50 metų kaupta jūros gyvūnų, spalvingųjų koralų, kriauklių, suvenyrų ir fosilijų kolekcija iš daugiau kaip keturi su puse tūkstančių eksponatų. Ją sukaupė kolekcionierė mokytoja V.Žilinskienė.
Prisiminta, kad pokaryje atostogų išvykusi kolegė parvežė vėduoklinį koralą ir mažą kriauklę. Nuo jų ir prasidėjo kolekcijos kaupimas. Daug kriauklių mokytojai iš Atlanto ir Indijos vandenynų regionų atvežė giminaitis - sūnėnas jūrininkas.
Ypač vertingi eksponatai - didžiulis omaras, Japonų jūros ežiukas, džiovintas rykliukas, plėšrūnė piranija, Indonezijos salose naudotos kriauklės – pinigėliai.
Muziejukas mėgėjiškas, tačiau „šiltas“. Jame pati kolekcininkė pasakojo istorijas apie pavojingas jūrų keliones, nuodingąsias kriaukles, gydomuosius sepijų miltelius, neįprastus ir neregėtus jūros gelmių gyventojus.
Fotoreportažas
0
0
Susiję straipsniai
Jamesas Fenimore Cooperis - pirmasis jūrinių romanų autorius Amerikoje
Enciklopedijos skelbia, kad Jamesas Fenimore Cooperis buvo pirmasis amerikiečių rašytojas kūręs istorinius romanus, tačiau retai kada užsimenama, kad jis yra ir jūrinių romanų pradininkas amerikiečių literatūroje.
Jūrinių akcentų vietos Klaipėdoje
Iš maždaug 150 paminklų, statulėlių ar ženklų Klaipėdoje 43 yra susieti su vandeniu, bet jūrinių akcentų mieste, išskyrus „Albatrosą” Smiltynėje ar undine prie Dangės, kaip ir nesimato.
