Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jūreiviškos istorijos iš Neptūno archyvo

Ne vienerius metus renku įdomius ir spalvingus jūreivystės istorijos faktus. Tikiuosi, kad tuos, kurie myli jūrą ir visa tai, kas su ja siejasi, sudomins šios pabiros iš Neptūno archyvo.

Laivo denyje
Laivo denyje @ Venanto Butkaus nuotr.

Vieša bausmė

 

Tarp olandų jūrininkų jau keturis šimtmečius gyvuoja posakis „Sėdėti ant statinės po bukšpritu“. Tai viena iš bausmių, kurią dar 1634 metais numatė Nyderlandų karalystės jūreivystės įstatymų sąvadas. Ten sakoma, kad vairininką, kuris pasuko vairą ne taip, kaip jam buvo įsakyta ir dėl to laivas patyrė kokių nors sugedimų, reikia pusei dienos pasodinti raitomis ant statinės po bukšpritu. Įduoti jam į rankas rumpelį ar šturvalą, kuriuos jis turi nuolatos sukinėti. Taip visi matys ir žinos už ką nubaustas jūreivis. Tokia vieša bausmė, matant visiems uoste stovinčių laivų jūreiviams, turėjo būti gera pamoka visiems vairininkams nevykėliams.

 

Nepavydėkite karūnuotoms personoms

 

Seniai žinoma, kad žmonių gyvenimo trukmė ne maža dalimi priklauso nuo jų profesijos. Didžiojoje Britanijoje buvo paskelbti įdomūs faktai apie anglų vyrų gyvenimo trukmę nuo 1768 iki 1843 metų. Pasirodo, kad tada britų karališkojo jūrų laivyno karininkai gyveno ilgiau (68,4 metai) už karališkosios šeimos vyrus (64 metai). Jūrų karininkus pralenkė, ir tai nežymiai, tik anglikonų dvasininkai, kurių vidutinė gyvenimo trukmė siekė 69,5 m.

Atrodo, kad mūsų laikais ilgaamžiai kapitonai tėra reta išimtis.

 

Kur mokomasi gerų manierų

 

Dar karalienės Viktorijos laikais kartą tuometinis Velso princas Eduardas apsilankė viename kariniame laive. Jis nenusiėmė skrybėlės nei lipdamas į laivą, nei kalbėdamasis su šio laivo vadu, nors pastarasis stovėjo priešais savo svečią be galvos apdangalo.

Denyje išrikiuoti jūreiviai stebėję šį susitikimą vėliau kalbėjo, kad princas elgėsi kaip neišprusęs stačiokas. „Nieko nuostabaus, kur jis galėjo išmokti gero elgesio –jis juk netarnavo laivyne“, nutarė jūreiviai.

 

Kas labiau kaltas?

 

Tai atsitiko vykstant 1675-1679 metų danų-švedų karui. Kartą švedų linijinis laivas, plaukdamas tarp šcherų (šcheras – maža uolėta sala), atsitrenkė į uolas ir sudužo. Katastrofą patyrusio laivo vadas stojo prieš teismą, tačiau visų nuostabai buvo netikėtai išteisintas. Teisėjų nuomone jis negalėjo vesti laivą geriau, negu jį buvo išmokę. O mokė jį, kaip paaiškėjo, labai mažai. Iki karo pradžios šis laivo vadas buvo paprasčiausias prekiautojas vynu.

Vertas dėmesio ir teismo sprendimas. Nuostolius esą turi atlyginti ne teisiamasis, o tie, kurie jį paskyrė pareigoms, neatitinkančioms jo pasirengimo.

 

Klausimas atviras

 

Ši chrestomatinė jūreiviška istorija iliustruoja seną antagonizmą tarp tų, kurie laive dirba „aukštai“, t.y. navigatorių, ir tų, kurių darbo vieta žemai – mechanikų. Istorija nutyli laivo pavadinimą, bet daugelis linkę tikėti, jog toks įvykis tikrai galėjo būti. Eilinį kartą navigatoriai su mechanikais ginčijosi, kurių darbas svarbesnis ir sudėtingesnis. Norėdami visiems laikams išspręsti šį ginčytiną klausimą, jie nutarė pasikeisti vietomis. Mechanikai pakilo į vairinę, o navigatoriai nusileido į mašinų skyrių,

Po kelių valandų kapitonas paskambino į viršų ir pranešė, kad toliau plaukti nebegalima: išsilydė visi guoliai.

„Nieko tokio, – atsiliepė iš viršaus. – Mes jau valandą stovime ant seklumos...“

Fotoreportažas
  • Jūreiviškos istorijos iš Neptūno archyvo-Foto-nr-3549_3550.jpg
  • Jūreiviškos istorijos iš Neptūno archyvo-Foto-nr-3549_3551.jpg
  • Jūreiviškos istorijos iš Neptūno archyvo-Foto-nr-3549_3552.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jūreiviškos istorijos iš Neptūno archyvo"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.