Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jūrinės iniciatyvos stokoja pinigų

Klaipėda - vienintelis uostamiestis Lietuvoje, todėl jame norėtųsi matyti daugiau jūrinio išskirtinumo, bet keliamos iniciatyvos atsiremia į tam skiriamas ypač menkas lėšas.

Vienas iš tikslų turėtų būti skatinti laivybą Danės upėje
Vienas iš tikslų turėtų būti skatinti laivybą Danės upėje @ Vidmanto Matučio nuotr.

Stringa jūriniai projektai

 

Dabar be jūrinio vėjo dvelksmo ir aukštų uosto kranų, kurie netgi įvardinami kaip vizualinė tarša, atvykęs į Klaipėdą jūrinio išskirtinumo greitai ir nepamatysi. Danės upė kaip buvo taip ir liko negyva - be laivų.

Problyksniai yra. Kaip uostamiestis Klaipėda atgyja per laivų paradą sezono pradžioje, Jūros šventę. Gaivesnio jūrinio vėjo įneša Lietuvos jūrų muziejaus, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos renginiai ir iniciatyvos.

Klaipėda kaip jūrinis miestas ypač sužydi per įvairias jūrines regatas.

Naujas nedidelis Klaipėdos kaip uostamiesčio akcentas - atsiradęs šiuolaikiškai įrengtas žuvų paviljonas.

Į Jūrinę ir vidaus vandenų komisiją susibūrę Klaipėdos miesto politikai kiek pajudino jūrinius reikalus mieste, bet iš esmės dar lieka daugybė neartų dirvonų. Stringa ne tik daug mažų iniciatyvų, bet ir dideli projektai, kaip valčių prieplaukos statyba, Smiltynės jachtklubo rekonstrukcija.

Jūrinei ir vidaus vandenų komisijai pristatytos jūrinės kultūros finansavimo problemos. Sutarta, kad 2017 metus, kai Klaipėdoje vyks "Tall Ship" regata Lietuvoje reikėtų skelbti jūrinės valstybės metais ir bendromis pastangomis atkreipti dėmesį į prastą visos šalies jūrinio įvaizdžio situaciją.

Klaipėdos politikai norėtų, kad šalies valdžia dėl Lietuvos nepriklausomybės vystymo ir ekonominės gerovės į uostamiestį mestų ne tik sunkiąją artileriją - pavojingus terminalus, bet ir skirtų daugiau lėšų jo socialinei ir kultūrinei gerovei.

 

Užmiršta kultūra

 

Ir bendrai dėmesys kultūrai Klaipėdoje yra gerokai mažesnis nei Vilniuje ar Kaune. Jis gali lygintis tik su Šiauliais.

Vilniuje įvairiems kultūros projektams per metus 2014 metų duomenimis skiriame per 4 mln. litų, Kaune - 2,67 mln. litų, Klaipėdoje - 634 tūkst. litų, Šiauliuose - 514 tūkst. litų. Pagal ekonominę galia antra po Vilnius save laikanti Klaipėda pagal dėmesį kultūrai gali lygintis tik su Šiauliais.

Pagal 2013 metų duomenis galima palyginti ir didžiausių reprezentacinių festivalių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje finansavimą savivaldybės biudžeto lėšomis. Pagrindiniam Vilniaus festivaliui "Sostinės dienos" iš savivaldybės biudžeto skirta 210 tūkst. litų, Kauno "Hanza" dienoms - 200 tūkst. litų, Klaipėdos Jūros šventei - 70 tūkst. litų. Panaši, tik kiek švelnesnė analogija ir su džiazo festivaliais: "Vilnius Jazz" skirta 70 tūkst. litų, "Kaunas Jazz" - 58 tūkst. litų, Klaipėdos pilies džiazo festivaliui - 50 tūkst. litų.      

Klaipėdos politikai supranta skirtumus tarp didžiųjų miestų. Viename jų susibūrime buvo pasakyta, kad iki šiol Klaipėda pernelyg investavo į betoną ir asfaltą užmiršdama kultūrą.

 

 

Mažiausiai - per 8 metus

 

Klaipėdos jūrinį įvaizdį galėtų išjudinti ir nedidelės bendruomenės narių iniciatyvos, jei jos sulauktų atgarsio savivaldybėje. 

2014 metų savivaldybės kultūros dalinio finansavimo projektams remti buvo skirta 255 tūkst. litų. Bendras pateiktų projektų poreikis buvo 4,6 mln. litų. Iš savivaldybės prašyta 1,4 mln. litų. Apkarpiusi sumas iš 127 projektų savivaldybė dalinį finansavimą nuo 2 iki 6 tūkst. litų skyrė 54 projektams. Bendras poreikis patenkintas vos 17 proc. - mažiausiai vertinant per pastaruosius aštuonis metus.

Iš minėtų 54 projektų buvo paremti tik 4 jūriniai projektai. Jų paramos suma siekė vos 24 tūkst. litų. 10 jūrinių projektų buvo atmesta. Dalis tarp paramą gavusių jūrinių projektų siekė 7,4 proc. nuo visų finansuojamų, tarp atmestųjų - 13,3 proc. nuo visų atmestų. 

Kai jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje buvo pristatyti šie skaičiai jame buvęs vienas iš miesto tarybos narių tuo sunkiai galėjo patikėti.

Jūrinei kultūrai puoselėti Klaipėdoje iš esmės neskiriama pinigų. Klaipėdos kaip uostamiesčio įvaizdžio formavimas paliktas savieigai ir atsitiktinėms entuziazmo iniciatyvoms.

 

Fragmentinė marinistinės kultūra

 

Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyrius parengė 2015-2020 metų kultūros vystymo gaires. Jose pripažįstama, kad "Klaipėda save pernelyg menkai realizuojama jūrinės kultūros srityje, marinistinė kultūra reiškiasi tik fragmentiškai".

Gairių rengėjai tikisi, kad formuojant ir įgyvendinant jūrinės kultūros politiką Klaipėdos mieste ant seklumos įstrigusio laivelio siūbuotoja bus Jūrinės kultūros koordinacinė taryba. Ši taryba pageidautų, kad būtų skatinami jūrinės literatūros leidybos projektai, iniciatyvos, kurios susietos su Danės upe, kitomis miesto prieigomis prie vandens. Taip pat, kad būtų kuriamas jūrinės kultūros kūrėjus vienijantis centras.  

Jūrinės kultūros puoselėjimo viltys ir iniciatyvų skatinimas matomas ir teikiant "Albatroso" apdovanojimus.

Iškelti tikslai populiarinti jūrinės kultūros paveldo vertybes, marinistinę kūryba, palikimą, skatinti ir vystyti kultūrinę ir rekreacinę veiklą prieigose prie vandens, finansuoti Klaipėdos dalyvavimą Baltijos jūros regiono programose, rengti bendrus Baltijos jūros regiono šalių kultūrinio turizmo pristatymo projektus.

 

Sieks sugrįžti į 2009-uosius

 

Savivaldybės biudžeto kultūros dalinį finansavimą siekiama sugrąžinti pradžioje bent į 2009 metų lygį, kai parama siekė 460 tūkst. litų ir buvo finansuojama 27 proc. viso poreikio dalis.

Numatomi pokyčiai ir jūrinės kultūros srityje. Jos finansavimą nuo 2015 metų ketinama išskirti atskira eilute. Pradžioje planuojama skirti 80 tūkst. litų, 2016 metais - 100 tūkst. litų, 2017 metais - 120 tūkst. litų. Tos sumos jau būtų padoresnės palyginti su 24 tūkst. litų - 2014-aisiais. Tačiau į atskirtą jūrinių projektų eilutę įtrauktas ir laivų parado finansavimas, kai kurie jūriniai renginiai. Pripažįstama, kad tai "suvalgys" mažesnių jūrinės bendruomenės projektų finansavimo dalį. Nors visose bendruomenėse, taip pat ir jūrinėje, ypač svarbu yra išjudinti mažesnes iniciatyvas. Deja, tai iki šiol buvo daroma vangiai. Netgi ir tarp tų projektų, kuriems skirdavo pinigus, dažniau būdavo kaip papildomą veiklą projektus teikiančios biudžetinės organizacijos, o ne bendruomeninėms iniciatyvoms.

Fotoreportažas
  • Jūrinės iniciatyvos stokoja pinigų-Foto-nr-3308_3309.jpg
  • Jūrinės iniciatyvos stokoja pinigų-Foto-nr-3308_3310.jpg
  • Jūrinės iniciatyvos stokoja pinigų-Foto-nr-3308_3311.jpg
  • Jūrinės iniciatyvos stokoja pinigų-Foto-nr-3308_3312.jpg
  • Jūrinės iniciatyvos stokoja pinigų-Foto-nr-3308_3313.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jūrinės iniciatyvos stokoja pinigų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.