Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jūrininkai skęsta pandemijos biurokratijos liūne

Jūrininkai vis labiau mano, kad pasaulis dėl Covid 19 pandemijos kraustosi iš proto.

Ispanų transportinis refrižeratorius su įgula karantine Mauricijaus Luiso uoste. Juozo Liepuoniaus nuotr.
Ispanų transportinis refrižeratorius su įgula karantine Mauricijaus Luiso uoste. Juozo Liepuoniaus nuotr. @ nuotr.

Kritinė situacija

 

Klaipėdietis jūrų kapitonas Juozas Liepuonius teigė Pietų Afrikos Port Elizabeth uoste susidūręs su aukščiausio lygio biurokratija dėl pandemijos.

Trims dienoms užsuko į Port Elizabeth uostą, nes reikėjo išleisti kelis įrangą laive montavusius britų specialistus ir atlikti nedidelį remontą.

Vien dėl Covid 19 pandemijos Port Elizabeth pateikė užpildyti 32 dokumentus. Dar 12 dokumentų pateikė pasirašyti laivo agentas.

Įplaukimas į Port Elizabeth yra aukščiausia biurokratizmo viršūnė su kuria teko susidurti jūrų kapitonui J.Liepuoniui. Prisiminė, kad prieš tai apsilankius Singapūro uoste teko užpildyti 23 įvairaus pobūdžio dokumentus ir pasirašyti keletą instrukcijų. Mauricijuje, Luiso uoste teko užpildyti 27 įvairaus pobūdžio dokumentus.

„Kritinė situacija dėl Covid 19 pandemija viskas apvertė aukštyn kojomis. Biurokratija išsišakojo iki neregėtų mastų“, - teigė J.Liepuonius.

 

Kritikos sulaukia ir Lietuva

 

Jis prisiminė, kad 1965 m. yra priimta Tarptautinė jūrų laivybos sąlygų lengvinimo konvencija, kuri atnaujinta 2009 metais. Lietuvoje ši konvencija ratifikuota 1999 metais.

Iki pandemijos jūrininkams buvo lengvatų ir dėl vizų, ir dėl skrydžių bagažo svorio.

Jau prasidėjus Covid 19 pandemijai jis kelis kartus vyko į pakeitimus laivuose. Stebėjosi pradžioje buvusia idealia tvarka Singapūre, kai jūrininkai oro uoste buvo aptarnaujami per diplomatinių tarnybų sistemą be jokių eilių ir trikdžių.

Panašiai buvo ir Pietų Afrikos Durbano uoste, kai imigracijos tarnautojas tik paklausdavo laivo pavadinimo, dėdavo spaudą į jūrininko knygelę ir pirmyn į laivą.

„Atvykus laivui į uostą taip pat jau buvo nusistovėjusi pakankamai protinga tvarka. Prieš įplaukiant į uostą elektroniniu laišku nusiųsdavai minimalų dokumentų pluoštą. Atplaukus į uostą dar pasirašydavai keletą dokumentų ir visi formalumai būdavo baigti“, - prisiminė J.Liepuonius.

Kodėl dabar per pandemiją taip išsikerojo biurokratija? Atsakymas paprastas. Todėl, kad daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, jūrinis verslas yra sunkiai suvokiamas.

Kritikos sulaukia Lietuvoje įvesta tvarka, kai jūrininkui grįžus iš reiso tenka izoliuotis, nors laive yra saugiau nei bet kur kitur. Anksčiau Lietuvoje jūrininkai būdavo prilyginti diplomatams ir jiems izoliuotis nereikėjo.

 

Užkratą neša tikrintojai

 

Dar viena kančia jūrininkams, kad dabar jie daugelyje šalių neišleidžiami į krantą. Tačiau tikrintojai, įvairūs valdininkai laivuose, kaip ir anksčiau, lankosi gausiai.

Jau žinoma nemažai atvejų, kai tikrintojai ar valdininkai, o kartais ir uosto krovos operatoriai užkrečia jūrininkus Covid 19. Tokiais atvejais labiau kenčia jūrininkai nei valdininkai.

J.Liepuonius teigė Mauricijaus Luiso uoste matė izoliuota Ispanijos transportinį refrižeratorių su įgula. Jis buvo pastatytas prie atskiros krantinės su kroviniu kol pasveiks laivo įgula.

Uosto darbininkai arba tikrintojai virusą į laivą atnešė prieš tai vykusiame pakrovimo uoste Seišelių salyne.

Įprasta, kad tokiais atvejais nuotoliai tenka ne uostams, jų tikrintojams ar krovėjams, o laivų savininkams.

Panaši situacija buvo ir Pietų Afrikos Durbano uoste. Izoliuotas prie atskiros krantinės stovėjo birių krovinių laivas su įgula iš Indijos. Prieš tai laivas krovėsi Cape Tovn uoste ir vėlgi greičiausiai užsikrėtė nuo jį lankiusių tikrintojų.

Didžiulė problema yra tai, kad daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, jūrininkams, o svarbiausia uosto laivų tikrintojams, neteikia skiepijimo prioritetų.

Dar viena didžiulė problema visame pasaulyje dėl pandemijos yra tai, kad draudimo bendrovės, „P&I“ klubai vengia drausti laivų įgulų narius nuo Covid 19.

„Kai kuriose šalyse iš viso yra diskriminacinės sąlygos, kai laivai atplaukę iš bet kurio Indijos uosto statomi dviem savaitėms į karantiną, nors juose ir nėra sergančių jūrininkų. Tik po dviejų savaičių leidžiama atlikti krovos darbus“, - pastebėjo J.Liepuonius. 

 

Diskriminacija pagal tautybę

 

Dėl susidariusios biurokratinės aplinkos jūrų laivyboje vėl padaugėjo atvejų, kai jūrininkai laivuose nekeičiami.

Šiuo metu pasaulyje iš vienu metu laivuose dirbančių maždaug 1,5 mln. jūrininkų apie 200 tūkst. jau yra tie, kurių kontraktai pasibaigė, bet jie nekeičiami. Tokie jūrininkai yra pervargę, psichologiškai išsekę, gali būti, kad jų imuninė sistema sunkiau susidorotų su virusais.

Nauja nemaloni ir jūrininkams nepalanki situacija klostosi dėl to, kad kai kurios šalys rengiasi jūrininkams įvesti ne 14-os, o net 21-os paros izoliacijos laiką. To neva reikalaujančios naujos koronaviruso modifikacijos.

Dėl to daugelyje šalių griežtinamos jūrininkų keitimo sąlygos. Įvedama diskriminacija pagal tautybę. Nenoriai priimami jūrininkai iš tų šalių, kur susirgimų skaičiai yra didesni ar atsirado naujų Covid 19 modifikacijų. Vieni iš labiausiai diskriminuojamų yra jūrininkai iš Indijos.

Netgi tose 45 pasaulio šalyse, kurios jūrininkus yra pripažinusios svarbia profesija ekonomikai pandemijos sąlygomis, įvedami draudimai, kurie susieti su jūrininkų įgulų keitimu.

 

  

Fotoreportažas
  • Jūrininkai skęsta pandemijos biurokratijos liūne-Foto-nr-9790_9791.jpg
  • Jūrininkai skęsta pandemijos biurokratijos liūne-Foto-nr-9790_9792.jpg
  • Jūrininkai skęsta pandemijos biurokratijos liūne-Foto-nr-9790_9793.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jūrininkai skęsta pandemijos biurokratijos liūne"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.