Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jūrininkai valdžiai turi priekaištų

Jūrininkai mano, kad Lietuvoje nėra vykdoma jūrinės valstybės tęstinumo politika, nesilaikoma dalies tarptautinių konvencijų.

 Jūrų kapitonai pergyvena dėl jūrinės sistemos likimo, nori padėti kolegai S.Šiaučiūnui išlaviruoti tarp pertvarkos srovių
Jūrų kapitonai pergyvena dėl jūrinės sistemos likimo, nori padėti kolegai S.Šiaučiūnui išlaviruoti tarp pertvarkos srovių @ Vidmanto Matučio nuotr.

Dėmesys uostui, ne jūrininkams

 

Praėjusio penktadienio vakarą Jūrų kapitonų klube vyko išplėstinis posėdis, kur skambėjo kaltinimai dabartinei valdžiai, kad Lietuva nesilaiko 2007 m. priimtos ES integruotos jūrų politikos nuostatų. Nėra jūrų transporto strategijos, nors ji turėjo būti parengta šiais metais. Jūriniai įstatymai neatitinka jūrų konvencijų.

Su pavėlavimu 2014 m. Lietuvoje patvirtintoje tarptautinėje konvencijoje „Dėl darbo jūrų laivyboje“, kaip pastebėjo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, įgyvendinama tik mažesnė dalis nuostatų.

 „Valdžia Lietuvoje dėmesį kreipia tik į Klaipėdos uostą, o visos kitos jūrinės sritys draskomos, paliekamos savieigai“, - pastebėjo Lietuvos jūrų kapitonų klubo asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Jūrininkai aštriai pasisakė prieš Šventosios uosto atstatymą be molų, kaip dabar rengiamasi daryti numetus jį Palangos savivaldybei. Jūrininkai mano, kad toks Šventosios uosto atstatymas būtų eilinis „pinigų plovimas“, gėdingas darbas, koks jau buvo atliktas prieš 8 metus, kai jūra greitai užnešė išgilintą Šventosios uosto kanalą.

Čia profesionaliai pasisakė sovietmečiu prie Šventosios kanalo gilinimo dirbęs Dionyzas Varkalis. Jo teigimu, yra tik svaičiojimai, kad bus galima su nedidele žemsiurbe valyti nuolat užnešamą  kanalą.

Jūrų kapitonai siūlosi patarti Palangos savivaldybei, kaip protingai reikėtų bandyti atstatyti Šventosios uostą.

 

Jūrinėje srityje - palaida bala

 

Kliuvo valdžiai ir dėl pertvarkytos Lietuvos saugios laivybos administracijos, kur virto išskaidyta ir išliko tik su Jūrų departamentu, kurio funkcijos susiaurintos, liko tik vykdytojų, bet ne jūrinės strategijos formuotojų funkcija.

„Po Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizacijos sukurtas Jūrų departamentas tapo žemesnės kategorijos institucija Lietuvos transporto saugos administracijos sudėtyje su apkarpytomis funkcijomis, mažesniais atlyginimais“, - pastebėjo P.Bekėža.

Jis piktinosi, kad išbraukiama apie pusę dabar uoste ir laivyboje atestuojamų veiklų. Jūrinė sritis iš esmės virsta palaida bala.

Iš Lietuvos saugios laivybos administracijos buvo atleisti arba išėjo geri specialistai, priimti nauji jaunuoliai, kurie neturintys supratimo apie jūrinius reikalus.

„Padarytos didžiausios nesąmonės pertvarkant Lietuvos saugios laivybos administraciją. Kur taip pasaulyje yra, kad laivyba būtų kartu su kelininkais, geležinkeliais ar aviacija? Vienintelis geras dalykas iš tos pertvarkos, kad Jūrų departamento vadovu paskirtas profesionalus jūrininkas, jūrų kapitonas Saulius Šiaučiūnas“, - pastebėjo asociacijos „Jūrų veteranai“ pirmininkas Vytautas Petrulis, kuris ragino kilti į kovą prieš nesąmones, kurios daromos Lietuvos jūriniame sektoriuje.

 

Vadovas liko tik prašytojas

 

Saulius Šiaučiūnas kol kas yra laikinai paskirtas Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento vadovu. Jį skirti rekomendavo Lietuvos jūrų kapitonų asociacija. Jis sakė dar nežinantis ar liks vadovauti departamentui.

Turėjęs darbo patirties Maltos jūrinėje administracijoje, jis ėjo į Jūrų departamentą su vizija pertvarkyti taip, kad būtų didžiausiai nauda jūrininkams, laivybos verslui.

Kai Lietuvos saugios laivybos administracija nuo 110 darbuotojų buvo sumažinta iki 40, o darbų pobūdis pasikeitė nežymiai, likusieji turi atlikti ir tuos darbus, kuriuos darė išėję.

„Esu labai dėkingas likusiems žmonėms. Jie tempia už kelis, dirba po 12-14 valandų. Džiaugiuosi, kad dar tempiame - nesulaukiame nepasitenkinimų nei iš jūrininkų, nei iš laivų savininkų, kitų partnerių“, - sakė S.Šiaučiūnas.

Jis prisipažino, kad būti kapitonu laive buvo žymiai lengviau nei Jūrų departamento vadovu.

„Laive dirbome daug, iš esmės ištisą parą, bet žinojome ką darome. Departamente esi tik prašytojas ir valdybos nurodymų vykdytojas. Valdyboje nėra nė vieno jūrininko. Kartais sunku išaiškinti elementariausius jūrinius dalykus“, - sakė jis. Kapitonas pripažino, kad suglumino klausimas iš valdybos nario - o kam reikia tikrinti į Klaipėdą atplaukusius laivus?

Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamente atlyginimai maži, o reikalavimai didžiuliai. Kartais netgi absurdiški. Negalima priimti į uosto laivybos kontrolierius jūrininkų, kurie neturi universitetinio išsilavinimo. Iš kur tokių paimsi, jei Lietuvoje su universitetiniu išsilavinimu jūrininkai neberuošiami? Ieškoma dar tarybiniais laikais baigusiųjų „Makarovką“ ar Odesos aukštąją jūreivystės mokyklą. Ką nors pasikvieti neįmanoma, nes atlyginimas 650 eurų.

Lietuvos jūrininkų sąjunga iškėlė klausimą, ar Jūrų departamente yra bent vienas žmogus, kuris turėtų supratimą apie konvenciją „Dėl darbo jūrų laivyboje“?

Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas J.Liepuonius teigė, kad apie pertvarką Lietuvos jūrų administracijoje jau žinoma ir kitose šalyse. Iš kolegų Latvijoje jis sulaukęs užuojautos, nes Lietuvoje neva vykstantis protu nesuvokiamas jūrinės sistemos naikinimas.

Jūrų kapitonai, jūrininkai žada burtis, važiuoti į Susisiekimo ministeriją, kalbėtis su ministru Roku Masiuliu, nes jis, skirtingai nei viceministrai, dar suvokiantis jūrinius reikalus.  

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jūrininkai valdžiai turi priekaištų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.