Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jūrininkų gydytojo jūriniai reisai ir prisiminimai

Klaipėdos medikų ir jūrinėje bendruomenėje didžiulė netektis: klastingasis koronavirusas pasiglemžė 67 metų gydytoją, ilgametį Jūrininkų medicininės komisijos pirmininką Valdą Kuolą. 

V.Kuolas laive „Šapošnikovo” 1985 m. su pacientu – laivo mechaniku J.Golevast. Asmeninio archyvo nuotr.
V.Kuolas laive „Šapošnikovo” 1985 m. su pacientu – laivo mechaniku J.Golevast. Asmeninio archyvo nuotr. @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

 „Zampolitui“ įkando rajožuvė

 

1954 m. iš Zarasų rajono Vajasiškio kilęs Valdas Kuolas lyžtelėjo jūros sūrimo. Jis pasirinkės laivo gydytoju specializaciją ir baigęs internatūrą dešimtmetį dirbo laivuose. Po to 40 metų - Jūrininkų ligoninėje.  

1980 m. baigęs Kauno medicinos institutą, jis nuo 1981 iki 1988 m. laivo gydytoju dirbo laivuose „Suvalkija”, „Aukštaitija”, „Seda”, „M.K.Čiurlionis”, „Šapošnikov”, „Jakob Smuškevic”.

Pirmoji pažintis su jūra ir užsieniu buvo keturių mėnesių gydytojo darbas remonto pamaininėje komandoje Senegalo sostinėje Dakare. Čia nutiko atmintin  labiausia įsirėžęs atvejis. Jauną, ką tik institutą baigusį gydytoją apie antrą valandą nakties pažadino laivo vyriausiasis kapitono padėjėjas, sako reikia padėti iš kažkurio laivo atgabentam komisarui (taip vadino kapitonų padėjėjus politiniams reikalams). Jam įkandusi pavojinga žuvis - rajažuvė. 

„Prabudęs viduryje nakties pradžioje nežinojau ir ko imtis, pirmą kartą girdėjau apie pavojingą žuvį, nežinojau koks jos nuodingumas, gal kaip gyvatės...? Konsultavausi su žvejybos rajono vyriausiuoju gydytoju. Užveržėme įkandimo vietą, daviau nuskausminamųjų“, - prisiminė V.Kuolas. Tuomet kapitono padėjėjui politinei daliai viskas gerai baigėsi.

Vėliau V.Kuolas išstudijavo kas per žuvis ura rajožuvė, kuo pavojingas žmogui jos įkandimas. Paaiškėjo, kad jos nuodai nėra tokie pavojingi kaip gyvačių, bet įkandimas sukelia nemalonius skausmus. Geriausiai padeda nuskausminamieji vaistai – narkotiniai analgetikai, kurių nuolat būdavo laivuose.

Daugiau kažkokių ypatingų atvejų laivuose, kuriais plaukiojo V.Kuolas, nebuvo - įprasta laivo gydytojo kasdienybė.

 

Pajuto pasaulio laisvėjimą

 

1993-1994 m. V.Kuolui septynis su puse mėnesių teko dirbti Lietuvos jūrų laivininkystės laive „Kapitonas Stulpinas“. Jis plukdė krovinius čarteriniame reise tarp Europos ir Šiaurės Amerikos. Būdavo įprasta, kad iš Švedijos gabeno metalus, rūdas, o iš JAV ir Kanados į Europą - grūdus.

Labai ryškiai skyrėsi plaukiojimai laivu po nepriklausomybės atkūrimo su tais reisais, kurie buvo sovietmečiu.

„Jautėme, kad Lietuva laisva. Į krantą jau galėdavome išeiti ir po vieną, suderinę tai su kapitonu. Tarybiniais laikais išėjimai į krantą būdavo griežtai suformuotomis komandomis po 3-4 žmones. Kaip taisyklė komandoje būdavo jūreivis, motoristas, bufetininkė ar kita laivo tarnybos narė ir komandos vyriausiasis“, - prisiminė V.Kuolas.

Ypač griežta tvarka buvo 1981-1984 m. Anot V.Kuolo, kiek laisviau pasidarė po „Perestrojkos“ paskelbimo 1985 m. Jis prisiminė atvejį, kai 1987 m. Argentinoje Buenos Airėse į  laivą atėjo rusų emigrantai ir pasisiūlė jūrininkus supažindinti su miestu. Nors laive dar tebebuvo „komisarai“, bet jie tokiai ekskursijai neprieštaravo. Įsivaizduoti, ką nors panašaus prieš 5-6 m. buvo neįmanoma.

Visi emigrantai tuomet dar buvo laikomi didžiausi priešai, galimi tarybinių jūrininkų verbuotojai likti svetimose šalyse.  

 

Sunkus jūrininkų darbas

 

V.Kuolas 14 metų dirba Klaipėdos jūrininkų ligoninės Jūros medicinos poskyrio jūrininkų medicininės komisijoje, paskutiniuoju metu buvo jos pirmininku.

Pastebėjo, kad bet kokia kaina plaukti į jūrą besiveržiantys jūrininkai linkę nuslėpti sveikatos bėdas, kai kada griebiasi įvairių gudrybių. Dažni atvejai, kai jūrininkai gydosi kituose miestuose, slepia išrašus, kad tik žinios apie jų ligas nepakliūtų į komisiją.

V.Kuolas atsiminė tik vienintelį, kai jūrininkas atėjo ir prisipažino, kad serga sunkia širdies liga. Bet tai labiau buvo reikalinga dėl to, kad gautų draudimą.

Pats laivuose dirbęs V.Kuolas pastebi, kuris jūrininkas yra ko vertas. Taip pat jis ir suprato jūrininkus. Jų darbas laivuose nelengvas. Įgulos mažėjo, jūrininkų darbo valandos ilgėjo. Savo gyvenime jis matė ir ypač stipriai „nusikalusių“ jūrininkų, kai darbas žvejybiniuose laivuose vykdavo pagal schemą 8x8. Tai yra aštuonias valandas jūrininkas dirba ir aštuonias ilsisi. Todėl kas antrą parą tekdavo dirbti po 16 valandų.

Prekybiniuose laivuose darbo sąlygos yra lengvesnės, pastebėjo V.Kuolas, pagal savo darbo patirtį laive „Kapitonas Stulpinas“. 10-12 parų ir įveiki Atlantą. Uostuose laukia jūrininkų taip mėgstami išėjimai į miestus.   

 

Kasmet atsirasdavo netinkamų jūrininkų

 

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje sudaryta komisija buvo vienintelė šalyje, kuri turėjo teisę tikrinti jūrininkų sveikatą ir išduoti atitinkamus pažymėjimus.

Pateisindama savo pavadinimą gydymo įstaiga sudarė išskirtines sąlygas jūrininkams. Profilaktiškai atėję pasitikrinti sveikatą jūrininkai prireikus pas bet kurį specialistą ar konsultantą patekdavo be eilės.

„Man ši išimtis visiškai suprantama. Juk laivas nelauks uoste, kol įgulos nariui ateis eilė planinei konsultacijai. Gavęs siuntimą jūrininkas pas specialistą gali patekti jau kitą dieną“, – kalbėjo V.Kuolas.

Profilaktiškai pasitikrinti sveikatą jūrininkai privalo kartą per metus. Jų srautas poskyryje yra visiškai neprognozuojamas. Vieną dieną sulaukiama iki 10 jūrininkų, o kitą – ir viso pusšimčio.

Kad gautų komisijos leidimą dirbti, jūrininkui privalu apsilankyti pas vidaus ligų gydytoją, chirurgą, oftalmologą, otolaringologą, odontologą ir radiologą. Moterys siunčiamos ginekologo, o vyresnio amžiaus ar turintieji skundų vyrai – urologo konsultacijoms. Be to, jūrininkams atliekami kraujo, šlapimo tyrimai, plaučių rentgeno nuotrauka.

Komisijos pirmininkas įvertina gautų visų tyrimų ir specialistų rezultatus. Jei nėra patologijos, jūrininkas pripažįstamas tinkamu darbui laive. Bet jei aptinkami pakitimai, jūrininkas papildomai siunčiamas gydytojų specialistų konsultacijoms. Šių išskirtinių pacientų sveikata rūpinasi ilgamečiai ligoninės gydytojai, turintys nemažą darbo praktiką.

„Tragedija“, – apie itin sunkiai priimamą sprendimą uždrausti toliau dirbti jūroje kalbėjo buvęs komisijos pirmininkas. V.Kuolas puikiai suprato, kad neigiama galutinė jo išvada dėl sveikatos problemų iš jūrininko atima galimybę dirbti pagal specialybę. Per metus netinkami tolimesniam darbui laive pripažįstami keli jūrininkai.

Fotoreportažas
  • Jūrininkų gydytojo jūriniai reisai ir prisiminimai-Foto-nr-9613_9614.jpg
  • Jūrininkų gydytojo jūriniai reisai ir prisiminimai-Foto-nr-9613_9615.jpg
  • Jūrininkų gydytojo jūriniai reisai ir prisiminimai-Foto-nr-9613_9616.jpg
  • Jūrininkų gydytojo jūriniai reisai ir prisiminimai-Foto-nr-9613_9617.jpg
  • Jūrininkų gydytojo jūriniai reisai ir prisiminimai-Foto-nr-9613_9618.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jūrininkų gydytojo jūriniai reisai ir prisiminimai"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.