Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jūrininkų „nuodėmės“ laivo gydytojo akimis

Tik jūroje, ilgesniuose reisuose buvęs žmogus gali suvokti, ką laive reiškia posakis „rauna stogą“, kai vienas patrakėlis „išjudina“ kitus ir gali prasidėti grandininė reakcija.

Didesnė dalis jūrininkų raudonųjų žibintų kvartaluose kartu su turistais galėdavo tik paspoksoti į merginas. Archyvo nuotr.
Didesnė dalis jūrininkų raudonųjų žibintų kvartaluose kartu su turistais galėdavo tik paspoksoti į merginas. Archyvo nuotr. @ nuotr.

Buvo tragišku atvejų

 

Gydytojas Pragiedrulis Velička prisiminė, kad laivuose būdavo ir gėrimų iki nukritimo, ir muštynių, ir aistrų, ir mirčių.

Prisiminė tragišką atvejį latvių laive, kuris stovėjo Afrikoje, Nigerijos Lagos uoste. Jį pasikvietė latvių laivo gydytojas, prašė antibiotikų. Paaiškėjo, kad laive bufetininkei prieš savaitę padarytas abortas ir nepavyksta sustabdyti kraujavimo.  

Tuomet latvių laivas išplaukė. Vėliau sutikęs kitus tos pačios kompanijos jūrininkus sužinojo apie tragišką moters likimą. Ji mirė laive jūroje.

Dar vienas tragiškas įvykis atsitiko rusų laive tame pačiame Lagos uoste. Jūrininkai gėrė viskį, kurį mainais gavo už ūkinį muilą ir kondensuotą pieną. Vienas jaunuolis lyg ir nedaug išgėręs išėjo anksčiau palikęs kompaniją, sakė, kad jam reikės budėti. Ryte jį rado kajutėje jau atšalusį - užspringo.

Tragiškų ir nelaimingų įvykių laivuose būdavo visais laikais. Dažnas jų palydovas alkoholis. Ten, kur kapitonas tai toleruodavo ar pats mėgdavo, girtuokliauta dažnai. Net ir tuose laivuose, kur kapitonas alkoholio netoleravo, jūrininkai vis tiek surasdavo progų.

Anot P.Veličkos, po išgėrimo jūrininką, kuris turėjo skrandžio opą, ir jam teko gaivinti Gdanske. Po skrandžio echoskopijos ligoninėje jį paėmė į laivą ir nuplukdė toliau gydytis į Klaipėdą. Po to jis į jūrą daugiau nebeišėjo.

Po išgėrimo jam teko nurašyti ir vieną širdies ydą turėjusį jūrininką. 

Incidentų priežastis laivuose, anot P.Veličkos, būdavo ir meilės trikampiai. Kartais dėl to laivuose kildavo muštynės.

 

 

Kariškiai iškratė kišenes

 

Anot laivo gydytojo P.Veličkos, nors dauguma jūrininkų buvo rimti ir moterų reisuose neieškodavo, tarp 20-24 laivo įgulos narių būdavo 3-4, kuriems jų reikėdavo. Jie tarsi kliedėjo noru laivui sustojus uoste susirasti moterį.

Iš visų uostų, kur P.Veličkos, laivai sustodavo jam labiausiai įsiminė Nigerijos Lagos uostas. Laivas jame stovėdavo 2-3 savaites, būdavo iškraunamos, dažniausiai iš Kanados Naujosios Škotijos atgabentos silkių dėžės. Prie laivo privažiuodavo stambios juodaodės moterys. Jos nebuvo prostitutės. Afrikoje - stambi moteris yra sėkmės ir klestėjimo simbolis. Tos moterys atvažiuodavo į laivą pirkti žuvų.

Ne tos, bet kitos afrikietės visais įmanomais būdais stengdavosi suvilioti jūrininkus.

„Du laive dirbę jūrininkai iš Rusijos vos ne kiekvieną vakarą eidavo į barą, susirasdavo vietines merginas. Ir mane kviesdavo. Sakiau, kad neįdomu. Vieną kartą pamačiau kas tai yra“, - prisiminė P.Velička.

Jis papasakojo istoriją, kaip su tais vyrukais nuėjo į barą išgerti alaus. Vietinės merginos ten kabinosi. Kai vyrai pasišalino su merginomis jis liko vienas. Grįžtant į laivą prie jo privažiavę ginkluoti Nigerijos kariškiai. Jiems nerūpėję, kad jis iš laivo, su tvarkingais dokumentais.

„Laive buvo įspėję, kad tokiais atvejais Nigerijoje reikia duoti dolerių. Ištraukiau kelis, bet jie iškratė mano kišenes, paėmė visus kiek turėjau“, - teigė P.Velička.

Nigerijoje už viską reikėdavo atsiskaityti doleriais, netgi už išėjimą iš laivo per uosto vartus ar įėjimą į jį. Ėjimo per vartus kaina būdavo penki doleriai. Netgi eidamas laivo reikmėms pirkti vaistų, kurie Lagos būdavo geros kokybės, nes gaudavo iš Didžiosios Britanijos, jis prašydavo kapitono, kad iš savo fondo duotų papildomai „vartų rinkliavai“.

P.Veličkai įsiminė atvejis, kai eidavo į anglų misionieriaus įkurtą Lagos jūrininkų interklubą. Jame buvo baseinas, galėdavo skaniai pavalgyti, nes laivo maistas buvo prastas, sakydavo, kad tų kotletų iš laivo ir uosto šunys nevalgo.

„Nustebau, kai kartą baseine pamačiau baltaodę moterį su dviem vaikais - tamsiaodžiu ir šviesiaodžiu. Paaiškėjo, kad ji ukrainietė - ištekėjusi už vietinio uosto darbuotojo. Susipažinome, pasikvietė į savo kontorą. Pasakojo, kad vietiniai tamsiaodžiai yra pamišę dėl šviesiaodžių moterų“, - prisiminė P.Velička.

 

Juokais pakišo tamsiaodę

 

Kiek kainuodavo Lagos mieste Nigerijos merginos? P.Velička prisiminė atvejį, kai

vietinis atvežė jauną merginą, siūlė ją imti porai valandų į laivą už dėžę žuvų. Anot P.Veličkos, kai kurie jūreiviai gundėsi pasiūlymu. Laivo kapitonas tokių ryšių netoleruodavo, grasindavo nurašyti, bet ne visi to paisė. Priimti vietines į laivą būdavo rizika - jos būtinai ką nors pavogdavo.

Kartą ne labai mėgstamam jūrininkui bendradarbiai iš vakaro įpylė į alų migdomųjų. Kai užmigo į kajutę pristatė tamsiaodę merginą. Iš ryto atsibudęs dorovingas jūrininkas išsigando, pamanė, kad kažkas tarp jų buvo, ėmė rėkti. Dėl šio incidento laive vyko tyrimas, niekas neprisipažino.

 „Nigerijos Lagos uostas ryškiausia vieta, kur mačiau atvirą prekybą moterimis, jūrininkų santykius su vietinėmis. Įsiminė atvejis ir Rygos uoste, kur trys prostitutės veržėsi į laivą per uosto vartus. Paaiškėjo, kad joms pavyko“, - prisiminė P.Velička.

Ryškus naktinis gyvenimas virė Brazilijos Santos uoste. Netgi buvo žinomas atvejis, kad vienas laivo jūrininkas čia tarsi turėjo antrąją žmoną, nes laivas dažnai atplaukdavo į šį uostą. Brazilijos uostuose būdavo griežta tvarka. Jei laive rastų laisvo elgesio moterį, buvo numatyta net 200 JAV dolerių bauda. Gundymai buvo galimi tik baruose.

Izraelyje paklausus apie moteris taksistas išeivis iš Rusijos paaiškinęs, kad už šimtą dolerių nuvežtų į Tel Avivą, kur dvi valandos su moterimis kainuos dar 100 dolerių.

Amerikos uostuose dėl prostitucijos buvusi griežta tvarka, uostuose veikė kameros. Jis lankėsi Čikagoje, Klyvlende, Milvuokyje, kituose nedideliuose privačiuose uostuose ir net mažiausių prostitucijos užuomenų ten nematė.

 

Laivų karalienės  

 

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje prekybiniuose laivuose dar buvo moterų - virėja, bufetininkė-valytoja, kartais ir laivo gydytoja. Laivuose tarp jūrininkų dažniausiai būdavo žinoma, kurio laivo vadovybės draugė yra bufetininkė.

Anot P.Veličkos, buvo ir išimčių. Nuskambėjo istorija, kaip gerokai vyresnė bufetininkė nugirdė jauną jūreivį ir nenorėjo paleisti, nors krante jo laukė žmona su vaiku.

Tame pačiame laive ji nesėkmingai bandė sugundyti ir kitą jūreivį. Kai tas atsisakė jam grasino, aiškino, kad tas ją bandęs išprievartauti. Jūreivis turėjo palikti laivą. Gerai mokėjo anglų kalbą, perėjo dirbti į Didžiosios Britanijos laivyną.

„Daug kas žinojo, kad aš esu dermatovenerologas, kviesdavosi mane konsultuoti dėl odos išbėrimų, uždegimų. Prisimenu, kaip pakvietė į didelį Lietuvos laivą. Priėjo jaunas vaikinas, laivo duonos kepėjas. Prisipažino, kad nebenori grįžti pas žmoną, kuri krante su mažu vaiku. Teigė, kad laive įsimylėjęs virėją“, - prisiminė P.Velička.

Žinomi atvejai, kai jūreiviai pamesdavo galvas dėl laivo moterų.

Su viena bufetininke plaukiant į Ameriką teigė susidūręs ir P.Velička. Ji vis kviesdavosi jį pas save, bet jis griežtai atsisakęs. Priekaištavo, kad nakčiai užsirakina kajutės duris. Po to bufetininkė laive jam atvirai rodė priešiškumą.

„Bufetininkės laive jausdavosi tarsi karalienės, dažnai laivavedžių globojamos. Tarp jų buvo daug simpatiškų moterų. Jos rengdavosi gražiais rūbais, įsigytais užsienyje. Jautė ir norėjo vyrų dėmesio, kurio laive netrūko. Protingi vyrai jų prisibijodavo, kad neužliptų ant galvos...“, - svarstė P.Velička.

Laivuose girdėtas ir toks atvejis, kai vieno didelio laivininkystės boso sūnus neva bandęs išprievartauti bufetininkę, tačiau ši istorija buvusi užglaistyta.

Gydytojos laivuose buvo kuklesnės. Tačiau žinomas atvejis, kaip kapitonas metė šeimą dėl laivo gydytojos ir ją vedė. Kitu atveju gydytoja sugebėjo prisiteisti vaiko išlaikymo alimentus iš vedusio laivo kapitono.

 

Paspoksoti į vitrinas

 

P.Velička aiškino, kad klaipėdiečiai jūrininkai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kai jis plaukiojo prekybiniai Klaipėdos transporto laivyno ir Lietuvos jūrų laivininkystės laivais nuo 1992 iki 1995 metų, dažniau ne moterų ieškodavo, o papildomo uždarbio.

Su savimi vežėsi kondensuoto pieno, ūkiško muilo. Afrikoje mainydavo juos į viskį, raudonmedžio kaukes. Europoje ir Lotynų Amerikoje paklausūs buvo cigarečių blokai. Jūrininkai 1993 m. iš Argentinos į Klaipėdą gabeno netgi spiritą, revolverius.

Buvo tokių jūrininkų, kurie pirko automobilius ir gabenosi į Lietuvą. Kai kurie sunkiai vargdavo. Būdavo nusiperka automobilį, o paaiškėja, kad laivas į Klaipėdą nebeplaukia - siunčiamas kitur. Keli bandė patys važiuoti iš Roterdamo į Lietuvą. Buvo ir tokių, kurie automobilius prarado, nes Šengeno zona tarp Vakarų Europos šalių dar neveikė.

Meilės reikalais, nuplaukus į uostus, dažniausiai užsiimdavo laive buvę jūrininkai iš Rusijos. Nuo tų dviejų, kurie Lagose lakstė paskui tamsiaodes merginas, P.Velička sakė netgi nukentėjęs. Su lėktuvu grįžus į Vilniaus oro uoste, kol, laukiant autobuso, nuėjo pavalgyti, jie išsivežė du jo lagaminus.

Prašvilpę pinigus su tamsiaodėmis jie nenorėjo grįžti į namus tuščiomis.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laivuose kurį laiką dar dominavo jūrininkai iš Rusijos. Tarp jų buvo ir padorių žmonių, ir vagių, ir pamišusių dėl moterų.

Net ir rusų jūrininkus daugelyje uostų stabdydavo palyginti didelės kainos, ypač naktiniuose baruose, viešuosiuose namuose ar raudonųjų žibintų kvartaluose. Hamburge, Amsterdame ar Roterdame, kaip prisiminė P.Velička, dauguma jūrininkų į raudonųjų žibintų kvartalus eidavo tik paspoksoti per vitrinas.

 

 

 

 

 

Fotoreportažas
  • Jūrininkų „nuodėmės“ laivo gydytojo akimis-Foto-nr-9769_9770.jpg
  • Jūrininkų „nuodėmės“ laivo gydytojo akimis-Foto-nr-9769_9771.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jūrininkų „nuodėmės“ laivo gydytojo akimis"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.