Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jūrinio chronometro „tėvas“

Savamokslis anglų laikrodininkas Džonas Harisonas išsprendė kelis šimtmečius astronomus, kartografuos ir navigatorius kamavusią problemą – kaip jūroje nustatyti geografinę ilgumą.

Paminklas tarptautiniam ilgumos nustatymui Šanchajuje.
Paminklas tarptautiniam ilgumos nustatymui Šanchajuje. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Ėjimas žirgu

 

Dar Kolumbo kelionių laikais jūreiviai išmoko apytikriai nustatyti geografinę platumą pagal Šiaurės žvaigždės padėtį virš horizonto. Kiek vėliau ir pagal Saulę, matuodami jos aukštį lygiai vidurdienį. Dabar jiems jau nebereikėjo spėlioti kiek toli jų laivas yra nutolęs į šiaurę ar pietus nuo pusiaujo lygiagretės.

Pasiekę reikalingą platumą, laivai staiga pasukdavo į vakarus ar rytus. Toks plaukiojimas priminė šachmatų žirgo ėjimus: iš pradžių pirmyn, o paskui į šoną. Iki XVIII amžiaus toks keliavimas jūromis buvo įprastas dalykas.

Išmokę nustatyti kokioje platumoje atsidūrė jų laivas, jūreiviai vis dar nežinojo būdo, kaip sužinoti kokį jie dabar kerta ilgumos meridianą. Toks nemokšiškumas kėlė sumaištį, pavojus ir katastrofas.

Dėl navigatorių nesugebėjimo tiksliai apskaičiuoti savo pozicijos jūroje 1707 metų spalio 22 dieną įvyko viena tragiškiausių katastrofų Didžiosios Britanijos jūreivystės istorijoje. Admirolo Klaudeslio Šovelio (Claudesley Shovell, 1650-1707) vadovaujama eskadra, plaukdama iš Gibraltaro į Angliją, nepataikė į Lamanšo sąsiaurį ir įsirėžė į Silio salas, nutolusias labiau į vakarus. Keturi laivai, tarp jų ir „Association“, kuriame buvo admirolas, sudužo į pakrantės uolas. Per šią katastrofą gyvybės neteko apie 2000 jūreivių.

Po šios visą šalį sukrėtusios jūrų katastrofos Didžiosios Britanijos Parlamentas priėmė „Ilgumos Aktą“ („Longitude Act“) ir numatė 20 000 sterlingų svarų (šiuo metu tai atitiktų 2,84 milijono eurų) premiją tiems, kurie pasiūlys paprastą ir praktišką būdą, padedantį navigatoriui tiksliai nustatyti kokioje geografinėje ilgumoje randasi jo laivas.

 

Stalius tapo laikrodininku

 

Šiuo pranešimu susidomėjo vos per savo dvidešimtmetį perkopęs Džonas Harisonas (John Harrison, 1693-1776). Džono tėvas, kaimo stalius Vakarų Jorkšyre, svajojo, kad užaugęs vyriausiasis sūnus paseks jo pėdomis. Deja, berniuko nelabai tetraukė staliaus darbai. Jis dar paauglystėje pradėjo domėtis mechanika, o labiausiai laikrodžių mechanizmais.

Savo pirmąjį laikrodį, kurio visos detalės buvo iš medžio, Džonas sukūrė 1713 metais. Iki šių dienų yra išlikę net trys jo per kelerius metus pagaminti mediniai laikrodžiai. Dabar jie eksponuojami keliuose Anglijos muziejuose.

Netrukus stalius Džonas Harisonas tapo pripažintu laikrodininku, kuriam netrūko užsakymų. 1720 metų pradžioje jam buvo pavesta sukurti naują bokštinį laikrodį, kuris papuošė Brocklesbio bažnyčios varpinę. Įdomu, kad šis laikrodis, kaip ir jo ankstesni pagamintas iš labai kietos medienos (ąžuolas ir bakautas), vis dar veikia.

Sužinojęs, kad vyriausybės įkurta Ilgumų komisija svarsto visus pasiūlymus, kurie susiję su ilgumos nustatymu jūroje, Džonas Harisonas išvyko į Londoną pasiėmęs savo jūrinio laikrodžio brėžinius. Iki tol dar niekam nebuvo pavykę sukurti tokį laikrodį, kuris galėtų rodyti tikslų laiką nuolat bangų siūbuojame laive.

Daugelis mokslininkų, įskaitant fiziką, astronomą Izaoką Niutoną ir švytuoklinio laikrodžio išradėją Christianą Huigensą, abejojo, ar toks laikrodis iš viso gali būti pagamintas. Todėl jie siūlė naudoti kitus ilgumos skaičiavimo metodus. Pavyzdžiui, Mėnulio atstumų metodą. Bet jaunas stalius užsispyrė ir tikėjo sugebėsiąs sukurti jūrinį laikrodį..

 

Pirmas bandymas neužskaitytas

 

Džonas keletą metų praleido Londone, ieškodamas paramos ir tikėdamaiss pelnyti pažadėto apdovanojimo. Pabendravęs su astronomais ir garsiais laikrodininkais, D.Harisonas savo pirmąjį jūrinį laikrodį kūrė penkerius metus. Vietoj tradicinės švytuoklės, jo laikrodį dabar varė balansiniai ratukai. Specialus prietaisas kompensavo temperatūros, drėgmės ir slėgio pokyčius. Laikrodžio mechanizmai buvo apsaugoti nuo korozijos ir druskos apnašų. Žodžiu, tai buvo toks laiko sergėtojas, kuris turėjo patikimai veikti ilgai ir toli plaukiojančiame laive.

D.Harisonas savo jūrinį laikrodį (kodinis pavadinimas H1) pirmiausia pristatė Karališkosios ,draugijos nariams, o šie – Ilgumų komisijai (Board of Longitude.). Ji nutarė, kad laikrodį verta išbandyti jūroje. 1736 metų pavasarį Harisonas ir jo laikrodis, kuris tada svėrė daugiau kaip 30 kilogramų, atsidūrė į Lisaboną plaukiančio burlaivio „Centurion“ denyje. Likimo ironija: tas laivas prieš keletą metų, jo navigatoriams nesugebėjus nustatyti ilgumos, beveik mėnesį kamavosi negalėdamas aplenkti Horno kyšulio.

Į Lisaboną plaukiančio laivo kursas beveik sutapo su meridianu, todėl sunku buvo „pamesti“ ilgumą. Tai nebuvo transatlantinis reisas, per kurį būtų galima įvertinti Harisono laikrodžio tinkamumą navigacijos užduotims spręsti. Todėl vietoj solidžios premijos, Harisonas gavo tik 500 svarų sterlingų. Už juos jis pasižadėjo sukurti naują, tobulesnį laikrodį – jūrinį chronometrą.

 

Po 30 metų – šedevras

 

Per du metus Harisonas įvykdė savo pasižadėjimą. Iš esmės tai buvo pirmojo patobulinta laikrodžio kopija. Medinės detalės buvo pakeistos žalvarinėmis, sumontuota nauja kardaninė pakaba, kurios dėka laikrodis išlaikė horizontalią padėtį bangų siūbuojamame laive.

Deja, H2 ir H3 laikrodžiai per bandymus nepasižymėjo tikslumu. Prireikė beveik 30 metų, kol pagaliau D.Harisonas sukūrė naują išties nuostabų mechanizmą, kuris vertas užimti garbingą vietą tarp visų kada nors žmogaus rankomis sukurtų laikrodžių.

Pagal formą ir išvaizdą H4 priminė paprastą kišeninį laikrodį, tik kiek didesnį. Jo skersmuo siekė 13 centimetrų. Dailų laikrodžio ciferblatą, padengtą balta emale, puošė subtilūs ornamentai. Minutinė ir valandinė rodyklės buvo padarytos iš melsvo metalo. Tarp jų nervingais šuoliukais judėjo plona sekundinė rodyklė. Daugybės ašių guoliai buvo deimantiniai.

Pagaliau D.Harisonas galėjo pranešti Ilgumų komisijai, kad sukūrė ilgai lauktą jūrinį laikrodį. 1761 metų lapkričio 18 dieną iš Portsmuto į Jamaiką išplaukė 43 metrų ilgio Karališkojo laivyno burlaivis „Deptford“. Šiame reise turėjo būti išbandytas naujausias D.Harisono kūrinys – jūrinis chronometras H4. Jo kūrėjui tuo metu buvo jau beveik 70 metų, todėl chronometro priežiūra reiso metu buvo pavesta Harisono sūnui Viljamui. Beje, jis daugelį metų talkininkavo savo tėvui kuriant jūrinius laikrodžius.

Laikrodis į laivą buvo pristatytas dėžėje, užrakintoje keturiomis spynomis. Jūroje jo parodymus galėjo vienu metu stebėti tik keturių raktų turėtojai. Tai buvo Viljamas Harisonas, Jamaikos gubernatorius, laivo kapitonas ir jo vyresnysis padėjėjas.

 

Problema išspręsta!

 

„Deptford“, išplaukęs į Atlanto vandenyną, laikė kursą į Madeiros salą. Oras pasitaikė siaubingas. Atrodė, kad vandenynas tyčia siekė išbandyti jūrinį laikrodį kaip galima drastiškesnėmis priemonėmis.

Jaunasis Harisonas neabejojo, kad jūrinis chronometras H4 –.jo tėvo viso gyvenimo kūrinys – patikimas mechanizmas, kuris atlaikys visas negandas. Tačiau vis dėlto jis daugelį kartų pridėjęs ausį prie dėžės paslapčiomis klausydavosi, kaip ritmingai plaka mechaninė laikrodžio širdis.

Tuo tarpu „Deptford“ kapitono ilgumos skaičiavimai pagal kitus metodus vis labiau skyrėsi nuo skaičiavimų pagal Harisono chronometrą. Viljamas, įsitikinęs chronometro patikimumu, atkakliai reikalavo, kad kapitonas nekeistų kurso.

– Mes tikrai greitai pamatysime Madeirą, jei tik ji teisingai pažymėta jūrlapyje, – tvirtino Viljamas.

Taip ir atsitiko. Plaukiant toliau, Viljamas Harisonas neklysdamas „išpranašaudavo“ pasirodysiančias salas.

Pagaliau ilgumos nustatymo problema išspręsta ir premija laimėta!

 

Įvertintas, nepamirštas

 

Džono Harisono sukurtas jūrinis chronometras sukėlė revoliuciją navigacijoje ir padidino tolimųjų plaukiojimų saugumą. Žymusis anglų jūrų keliautojas Džeimsas Kukas antrojoje ir trečiojoje kelionėse aplink pasaulį naudojosi Harisono jūrinių chronometru ir labai jį gyrė savo dienoraščiuose.

Nors D.Harisono išradimą aukštai vertino jūrininkai ir astronomai, tačiau Ilgumų komisijos džentelmenai neskubėjo išmokėti prieš daugelį metų Parlamento pažadėtos premijos. Kai jam buvo jau 80 metų, pagaliau, D.Harisonas gavo piniginę premiją –  8 750 svarų sterlingų, tačiau niekada jo nuopelnai nebuvo įvertinti kokiu nors oficialiu apdovanojimu.

Pirmojo pasaulyje jūrinio chronometro kūrėjas vis dėl to neliko užmarštyje. 2000 metais viena Anglijos televizijos kompanija sukūrė istorinį TV serialą „Ilguma“ („Longitude“), kuriame pasakojama apie D.Harisono pastangas sukurti jūrinį chronometrą. Jo personažą seriale įkūnijo garsus anglų kino aktorius Michaelas Gambonas. 2002 metų BBC organizuotoje apklausoje D.Harisonas buvo įtrauktas į 100 garsiausių Didžiosios Britanijos veikėjų sąrašą.

D.Harisono sukurtų laikrodžių kolekcija nuo 2015 metų nuolatos eksponuojama Mokslo muziejuje Londone.

 

Fotoreportažas
  • Jūrinio chronometro „tėvas“-Foto-nr-6749_6750.jpg
  • Jūrinio chronometro „tėvas“-Foto-nr-6749_6751.jpg
  • Jūrinio chronometro „tėvas“-Foto-nr-6749_6752.jpg
  • Jūrinio chronometro „tėvas“-Foto-nr-6749_6753.jpg
  • Jūrinio chronometro „tėvas“-Foto-nr-6749_6754.jpg
  • Jūrinio chronometro „tėvas“-Foto-nr-6749_6755.jpg
  • Jūrinio chronometro „tėvas“-Foto-nr-6749_6756.jpg
  • Jūrinio chronometro „tėvas“-Foto-nr-6749_6757.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jūrinio chronometro „tėvas“"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.