Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jūrinis įvaizdis Klaipėdos mieste - našlaitės vietoje

Jūrinio įvaizdžio formavimas Klaipėdos mieste paleistas savieigai, miestas netgi atstumia jūrinius projektus.

Klaipėda asocijuojasi su laivais, vandenimis, savotiška architektūra ir savivaldybės klerkams atrodo, kad jūriniam įvaizdžiui to pakanka.
Klaipėda asocijuojasi su laivais, vandenimis, savotiška architektūra ir savivaldybės klerkams atrodo, kad jūriniam įvaizdžiui to pakanka. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Juokingai menkas rėmimas

Daugelį iniciatyvų, taip pat ir jūrinių, Klaipėdoje stabdo juokingai menkas projektinis finansavimas. 2014 metais visiems Klaipėdos miesto kultūrinio savitumo projektams skirta juokinga 242 tūkst. litų suma.

Pinigų sumos nuo 2000 imki 6000 litų "patrupintos" 54 projektams. Tai yra dalinis finansavimas. Norint gauti tuos pinigus reikia įrodyti, kad jau turi ne mažiau kaip 30 proc. parašomos sumos gavęs iš kitur. Dauguma jų yra metai iš metų besikartojantys tie patys projektai.

Nors Klaipėda yra uostamiestis - jūriniais akcentais išskirtinis miestas Lietuvoje, jūriniams kultūros projektams finansavimas beveik neskirtas. Paremta ekspozicija Danės upėje - "Kaligrafija ant burių" ir du renginiai: paroda "Prie jūros visa Lietuva" ir tradicinių istorinių laivų dienos renginys "Dangės flotilė".

Klaipėdos miesto savivaldybė atmetė, tai yra neparėmė net 78 projektus. Tarp jų 9 arba daugiau nei 10 procentų - jūriniai. VšĮ "Aido švyturiai" moksleiviams planavo pristatyti Klaipėdos švyturį kaip jūrinio paveldo objektą. VšĮ "Vėjo trejetas" planavo sukurti dokumentinį filmą apie kurėnus. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ieškojo papildomos paramos renginių ciklui - Jūrinės kultūros paveldas Smiltynėje. Tradicinių ir istorinių laivų asociacija keltino surengti regatą "Burpilis 2014". VšĮ "Klaipėdos publika" papildomų pinigų prašė Klaipėdos laivų paradui, o VšĮ "Klaipėdos šventės" - Švyturių raliui. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus asociacija planavo pristatyti renginį "Vėtrungių Šėlsmas".

2014 metais iš viso beveik neskirta pinigų knygų leidybai. Iš 8 pateiktų knygų - dvi su aiškiai išreikšta jūrine tematika. VšĮ "Aido švyturiai" planavo išleisti bukletą "Klaipėdos švyturio istorija". Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas "Marinus" buvo nusiteikęs išleisti knygą "Burėse - Baltijos vėjas. Klaipėdos buriavimo puslapiai".

 

Ar "šypsenėlė" žinoma Lietuvoje?

"Klaipėdos miesto įvaizdžio formavimo strategija parengta 2005 metais. Jai įgyvendinti pinigų neskirta. Sąmoningai apsispręsta miesto jūrinio įvaizdžio strategijos formavimą paleisti savieigai. Tai taip pat yra vienas iš būdų formuoti įvaizdį", - aiškino Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Ji pripažino, kad Klaipėdos, kaip jūrinio miesto įvaizdžio formavimo prasme padėtis yra padrika.

Klaipėdos miesto savivaldybėje Informavimo ir elektroninių paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė teigė, kad įvaizdžio formavimo prasme šiuo metu savivaldybė dirba su miesto herbu ir laisvo stiliaus ženklu - "šypsenėle-laiveliu".

Burlaivio "Brabander" kapitonas Valdemaras Vizbaras suabejojo, ar "šypsenėlė-laivelis", jei pateikiamas be Klaipėdos užrašo, Lietuvoje kam nors žinomas, kaip uostamiestį reprezentuojantis ženklas?

V.Venckutės-Palaitienės nuomone, tas ženklas Lietuvoje jau yra žinomas.

 

Laikas žnyptelėti į šoną

"Man liūdna, kad per dešimt metų, kai sukūrėme įvaizdžio formavimo strategiją, kurios procese ir aš dalyvavau, daug kas pamiršta, kiekvienam palikta šokti taip, kaip moka. Reikėtų savivaldybei gerai žnyptelėti į šoną, kad atsibustų. Vis galvojama apie tvoras, šaligatvius, žoles, o išeiginei suknelei, kuo laikau įvaizdį, pinigų neskiriama", - taikliai pastebėjo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

N.Laužikienė mano, kad negalima teigti, kad jūrinio įvaizdžio Klaipėdoje nėra. Savivaldybės Kultūros skyrius parengė uostamiestyje vykstančių jūrinių kultūros renginių ir priemonių sąrašą. Jame įrašyta 20 pozicijų, pradedant Jūros švente, Laivų paradu, Švyturių raliu ir baigiant įvairiais projektais, paminklais, skulptūromis, atminimų įamžinimais.

Iš tiesų, šis tas yra, bet gražios idėjos dažnai nepasiekia Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto. Geras pavyzdys dėl Danės upės krantinių įamžinimo. Iš visuomeninių organizacijų suburta Jūrinės kultūros koordinacinė taryba išanalizavo, pateikė ir savivaldybėje buvo suderinti Danės upių krantinių pavadinimai. Tačiau neskirta lėšų prie krantinių įrengti jų pavadinimus žyminčius stendus.

V.Vizbaras Klaipėdoje formuojant jūrinį įvaizdį pasigedo ne tik pinigų, bet ir kontaktų tarp uosto ir miesto savivaldybės, tarp savivaldybės ir Klaipėdos universiteto.

"Ne kas kitas, o miesto savivaldybė turi imtis iniciatyvos, kad Klaipėdos veidas būtų labiau jūrinis", - mano jis.

 

Pasigendama burinių laivų

"Yra labai blogai, kad Klaipėda vienintelis uostamiestis Lietuvoje ir neturi su kuo konkuruoti. Geras pavyzdys Lenkijos Gdanskas ir Ščecinas. Jūriniam įvaizdžiui formuoti jie meta didžiulius pinigus. Ščecinas per trumpą laiką jau rengia trečią "Tall Ship" regatą. Tai kainuoja didelius pinigus - apie penkis milijonus eurų. Bet Ščecine suvokiama, kad toks renginys jūrinį įvaizdį formuoja žymiai geriau nei koks nors ženkliuko platinimas", - pastebėjo V.Vizbaras.

Prisiminęs tuos laikus, kai Klaipėdoje buvo statomi teatrai, Jūrininkų ligoninė, rengiamas Jūrų muziejus, jūrų kapitonas Sigitas Šileris kvietė ir dabar atlikti didesnius, labiau įsimintinus darbus. Kita vertus, jis apgailestavo, kad laikai pasikeitė - jūrų laivų registre mažėjai laivų su Lietuvos vėliava, nyksta ir jūrininkai.

V.Vizbaro nuomone, jūriniam įvaizdžiui labiau puoselėti dažnai nereikia didelių lėšų.

"Kiek jūrinių burlaivių būna Jūros šventėse? Jei per šventę mieste nėra burinių laivų, kokia tai šventė? Man teko dalyvauti renginyje Estijos Saremo salose. Gyventojų visoje saloje keturis kartus mažiau nei Klaipėdoje. Burlaivių atplaukė tiek, kad turėjo švartuotis keturiais bortais. Ir niekas dėl to nepyko, nes šventės atmosfera viską atpirko", - kalbėjo V.Vizbaras.

Jo teigimu, Klaipėda per mažai naudojasi burlaiviais, kurių kapitonai kasmet ieško švenčių, kur galėtų atplaukti. Jiems tereikia tik sudaryti sąlygas, kad į uostą įplauktų be mokesčių, locmanų palydos ir galėtų plukdyti keleivius, kad uždirbtų šiek tiek pinigų.

Anot N.Laužikienės, jūriškesnės, su daugiau burinių laivelių Klaipėdoje bus 2015 ir 2017 metų Jūros šventės, kai vyks tarptautinės regatos.

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jūrinis įvaizdis Klaipėdos mieste - našlaitės vietoje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.