Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jūrinis kelias: nuo mitologijos iki motorlaivių

2011-aisiais sukako 200 metų, kai Lietuvoje pradėti rengti jūrininkai.

@ nuotr.

Jūriškiausi miestai

Jūrinio rengimo sukakties minėjimui Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje buvo skirta keletas renginių. Šiai datai pritaikytas naujo modernaus navigacinio treniruoklio įdiegimas, mokyklos muziejaus atidarymas, 200 metų jubiliejui akcentuoti Jūros šventės renginiai.

Tikrąją 200 metų jūreivystės specialistų rengimo Lietuvoje dieną – rugsėjo 7-ąją Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje vyko speciali paskaita seminaras, kur apžvelgtas jūreivystės specialistų rengimas nuo 1811-ųjų iki 2011-ųjų.

Tikrosios Lietuvos jūreivystės šaknys prasidėjo nuo jūrinės mitologijos. Ji nėra tokia gausi kaip skandinavų ar britų šalyse.

Tačiau kiekvienas lietuvis žino su jūrine sritimi susijusius mitus apie Jūratės ir Kastyčio meilę bei Eglės žalčių karalienės tragediją.

Gal kiek mažiau žinomas jūrinis mitas apie Palemoną. Iš Romos pabėgęs kunigaikštis Lietuvoje prie Nemuno, Dubysos ir jūros įkūrė savo karaliją. Palemono sūnūs Kunas įkūrė Kauną, o Borkus – Jurbarką. Būtent Kaunas, Jurbarkas ir Klaipėda nuo seno laikomi jūriškiausi Lietuvos miestai.

Lietuviški korpusai ir burės

Istorikas Dainius Elertas mano, kad rugsėjo 7-oji yra ta data, kurią jūrinė Lietuva turėtų prisiminti kasmet. Tuomet 1811 metų rugsėjo 7-ąją Klaipėdoje įvyko pirmasis šturmanų egzaminas. Jį priiminėjo uosto locmanai.

Tai rodo, kad Klaipėda jau buvo jūrininkystės paveiktas miestas. Apie tai liudija miesto žemėlapiuose nurodytos Didžioji locų ir Mažoji locų gatvės. 

XVIII a. Klaipėda buvo burlaivių miestas. Tuomet, kaip pastebėjo D.Elertas, jų nuolat būdavo gerokai daugiau nei dabar atplaukia per regatas. Iš Klaipėdos uosto į Angliją, Daniją, Švediją keliavo medieną ir kitos prekės.

Istorikai sutaria, kad nemaža dalis tame laikotarpyje kaip jūrinės valstybės iškilusio Anglijos burinių laivų buvo statyta iš lietuviškos medienos, kamšyta lietuviškomis kanapėmis, o burės plazdėjo austos iš lietuviškų linų.

Jūrininkystės klestėjimo laikas

Klaipėdoje jautėsi prūsiškosios jūrinės kultūros įtaka.

1829 metais Klaipėdoje įsteigta karališkoji navigacijos mokykla jūrų burlaivių kapitonams ir šturmanams. Nuo 1843 metų Klaipėdoje veikė parengiamoji arba pradinė jūreivystės mokykla. Ji iš esmės atvėrė kelią į jūrą nepasiturintiems žvejų vaikams.

XIX amžiuje Klaipėda niekuo nesiskyrė nuo Prūsijos karalystės Baltijos pakrantės miestų Altonos, Flensburgo, Apenradės, Liubeko, Vustrovo, Rostoko, Bartkės, Štralzundo, Grabovo-Štetino, Dancigo, Piluvos, kur taip pat veikė navigacijos mokyklos.

Įvairiais laikotarpiais šalia Klaipėdos navigacijos mokyklos, kuri buvo ir Turgaus gatvėje, ir šalia Dangės, veikė observatorija, laivų gelbėjimo, meteorologijos stotys. Šalia mokyklų taip pat buvo jūrinis teismas.

Jūrinių mokslų smukimas Klaipėdoje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai burlaivius keitė garlaiviai. 1900 metais Klaipėdai išskirtiniai tuo, kad buvo parduotas paskutinysis joje buvęs barkas.

Tačiau XIX a. pabaiga ir naujų atradimų laikas. 1896 metais Klaipėdoje įsteigta ir pirmoji karališkoji garlaivių mašinistų mokykla. Iš esmės tai laikoma laivų mechanikų mokslų gimimo data.

Ši mokykla Klaipėdoje veikė net iki 1926 metų ir tarsi sujungia prūsiškąjį ir lietuviškąjį jūrinio mokslo laikotarpius.

Lietuviai veržėsi į jūrą

Ar daug šiandien žinome apie lietuviškąją jūrininkų rengimo mokyklą?

 Iki karo jos iš esmės ir nebuvo. 1923 metais Kauno aukštesniosios technikos mokykloje buvo įkurtas Jūrų skyrius, kuris priėmė 23 mokinius. Įgiję teorinių žinių jie praktikos sėmėsi Gustavo Eriksono prekiniuose mokomuosiuose burlaiviuose „Olivebank“ ir „Archibald Russell“.

Apie tas praktikas išlikę dvejopų vertinimų. Jaunieji Lietuvos jūrininkai skundėsi, kad tuose laivuose jie buvo verčiami sunkiai dirbti – krauti laivus ir nebuvo mokomi jūrinių dalykų.

Tuometinis Lietuvos diplomatas Jurgis Savickis Susisiekimo ministerijai yra pranešęs, jog rašė du laiškus kapitonui G.Eriksonui ir reikalavo, kad palengvintų studentams darbą ir mokytų jūrinės teorijos. Kapitonas G.Eriksonas atsakęs, kad yra nurodęs burlaivių kapitonams dėstyti teoriją, pasižadėjo asmeniškai prižiūrėti, kad lietuviai būtų mokomi ir švedų kalbos.

Ir vėlesniais laikai, Lietuvoje stokojant jūrinio rengimo mokymų, lietuviai buvo siunčiamo mokytis navigacijos paslapčių į kitas šalis. 1930-1940 metais 35 lietuviai mokėsi Latvijos, 17 Italijos, 10 Prancūzijos, taip pat dalis Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Švedijos jūreivystės mokyklose.

Susidomėjimas jūriniais mokslais buvo didžiulis. Visais prieškario laikais į vieną siunčiamo mokytis jūrininko vietą pretendavo ne mažiau kaip 10 jaunuolių.

Darbdavio įvertinimas

Šiandien Lietuvos jūrininkų registre iš viso yra įrašų apie 18329 jūrininkus. Realiai laivavedžių su galiojančiais dokumentais yra 1554, mechanikų - 1490, jūreivių - 2553, pagalbinio laivų personalo – 1084.

Jūreivystės mokyklose mokosi beveik 1760 moksleivių ir studentų. Iš jų šiemet 1216 – Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, 143 – Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute, apie 400 – Klaipėdos laivininkų mokykloje.

Darbdaviai ypač vertina Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje parengtus jūrininkus ir motoristus.

Limarko laivininkystės kompanijos prezidentas Vytautas Lygnugaris akcentavo, kad dabar Lietuvos jūrinio rengimo sistema užima deramą vietą akademinėje bendruomenėje.

„Darbdaviai džiaugiasi puikias auditorijas, šiuolaikinius treniruoklius turinčios Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos parengtais profesionaliais jūrininkais, jų požiūriu į darbą“, - teigė V.Lygnugaris.

Jis įteikė mokyklai transportinio refrežeratoriaus „Marsas“ maketą, kuris papuoš kuriamą Lietuvos laivybos muziejų. Penkis tūkstančius tonų šaldytų krovinių galintis gabenti, dar plaukiojantis „Marsas“ yra gyvas Lietuvos laivyno istorijos liudininkas. Tokio tipo laivai jau nebestatomi.

Idėja padovanoti Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai tipinio bendrovės veikla atspindinčio laivo maketą kilo per mokyklos muziejaus atidarymo renginį. Tokia idėja galėtų pasinaudoti ir kitos laivybos kompanijos, Jos tarsi perduotų jūreivystės mokyklai gabalėlį savo istorijos, kad dabartinės kartos ją perneštų į jūrinio rengimo Lietuvoje trečiąjį šimtmetį.

Fotoreportažas
  • Jūrinis kelias: nuo mitologijos iki motorlaivių-Foto-nr-997_998.jpg
  • Jūrinis kelias: nuo mitologijos iki motorlaivių-Foto-nr-997_999.jpg
  • Jūrinis kelias: nuo mitologijos iki motorlaivių-Foto-nr-997_1000.jpg
  • Jūrinis kelias: nuo mitologijos iki motorlaivių-Foto-nr-997_1001.jpg
  • Jūrinis kelias: nuo mitologijos iki motorlaivių-Foto-nr-997_1002.jpg
  • Jūrinis kelias: nuo mitologijos iki motorlaivių-Foto-nr-997_1003.jpg
  • Jūrinis kelias: nuo mitologijos iki motorlaivių-Foto-nr-997_1004.jpg
  • Jūrinis kelias: nuo mitologijos iki motorlaivių-Foto-nr-997_1005.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jūrinis kelias: nuo mitologijos iki motorlaivių"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.