Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jūrinių asmenybių sąrašas liko neišgrynintas

Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva parengtas žymių jūrinės kultūros asmenybių sąrašas, kuris sukėlė diskusijų audrą Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje. Jos nariu yra ir šių eilučių autorius.

Kai iš Lietuvos jūrų laivininkystės Klaipėdoje liko tik niekam nereikalingas laivas „Venta“, aiškėja, kad praeityje ši kompanija buvo įamžinusi abejotinos reputacijos kapitono Kazio Daugėlos vardą.
Kai iš Lietuvos jūrų laivininkystės Klaipėdoje liko tik niekam nereikalingas laivas „Venta“, aiškėja, kad praeityje ši kompanija buvo įamžinusi abejotinos reputacijos kapitono Kazio Daugėlos vardą. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Idėja – jūrininkų alėja

 

Tai jau ne pirmas kartas, kai, tvirtinant įvairius žymių žmonių sąrašus, prasideda ginčai kas turi ir ko neturi būti tame sąraše. Panašiai dėl nesutarimų netvirtintas žymių klaipėdiečių sąrašas.

Jūrinės kultūros asmenybių sąrašas buvo rengiamas su mintimi, kad žymios asmenybės bus įamžintos. Kai kuriose šalyse toks žymių jūrinių asmenybių sąrašas yra iškaltas ant granito lentų ar kokia kitokia forma pristatomi jūreivystei nusipelnę žmonės.

Buvo minčių, kad Klaipėdoje galėtų būti įrengta jūrinei kultūrai nusipelniusių asmenybių alėja.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė tokią idėją jau buvo pateikusi Klaipėdos miesto įvaizdžio komisijai. Ir ji buvo pritarusi, kad toks sąrašas galėtų būti sudarytas. Jame esančios asmenybės būtų įamžintos Klaipėdos mieste suradus tam tinkamą vietą. Buvo idėjų, kad žymių jūrinės kultūros asmenybių alėja galėtų atsirasti Smiltynėje tarp senosios prieplaukos ir Lietuvos jūrų muziejaus arba buvusios „Laivitės“ dalyje ateityje tą teritoriją pritaikant Klaipėdos miesto poreikiams.

 

Sąrašas išsipūtė

 

Žymių jūrinių asmenybių sąrašas buvo formuojamas Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva. Pagrindinis kriterijus – žmogus turi būti nusipelnęs ir jau iškeliavęs anapilin.

Į istorikų sąrašą buvo įtraukti su jūriniais verslais, kulktūra susiję žmonės nuo Memelio laikų iki II pasaulinio karo, kurie darė vienokią ar kitokią įtaką dabartinio Klaipėdos miesto teritorijoje.

Istorikų siūlytos asmenybės buvo Moses Jacobsohn de Jonge, Johann Samuel Lilienthal, Henrich Carl Veit, Behrentd Pieper, Fridrich Liudwig Hagen, John Mason, Paul Willy Lindenau, Juozas Jurkūnas, Fricas Bernardas Buntinas, Valteris Didžys, Balys Sližys, Tomas Norus-Naruševičius, Ričardas Vysockas, Kazys Pakštas, Stasys Vainoras, Romas Vilkas-Vilčinskas, Vladas Nagius-Nagevičius, Teodoras Daukantas.

Išvydus šį 18 asmenų sąrašą kilo klausimų dėl asmenybių iš XVII, XVIII ar XIX amžių. Buvo nuspręsta sąrašą pildyti įvairioms jūrinėms organizacijoms pateikiant savo siūlymus. Lietuvos jūrininkų sąjungos kartu su Jūrų kapitonų asociacija siūlymu į sąrašą įtraukti Liudvikas Stulpinas, Teodoras Reingardas, Adomas Daugirdas, Alfonsas Ramanauskas, Vilius Pakalniškis. Vien Lietuvos jūrininkų sąjungos iniciatyva - Aleksandras Rasiulis, Povilas Almis Mažeika, Narcizas Prielaida, Jonas Bergholcas, Raimundas Saulius Baltuška.

Vien Jūrų kapitonų asociacijos iniciatyva į sąrašą buvo įtraukti tolimojo plaukiojimo kapitonai Pranas Šuipys, Vladas Dulevičius, Kazys Daugėla, Benediktas Monkevičius, Feliksas Marcinkus, Rapolas Čereška, Juozas Kaminskas, Zigmas Domeika, Edvardas Sliesoraitis. Antanas Šimkus, Liudas Serafinas, Bronislovas Rudzinskas, Stanislovas Jonkus, Algimantas Jonas Valiukėnas, Alfredas Lučka. Į sąrašą įtrauktas ir aplink pasaulį apiplaukusios pirmosios jachtos „Lietuva“ kapitonas Steponas Kudzevičius.

Iš viso sąraše atsirado 44 pavardės.

 

Muštynės ir kyšiai

 

Vilniaus archyvuose pasėdėjęs istorikas Romas Adomavičius atskleidė, kad V.Dulevičius ir K.Daugėla „nėra verti būti šlovinami, nes jie buvo toli gražu ne Lietuvos patriotai, laikė save lenkais, buvo patekę į pusiau kriminalines istorijas“. Jie buvo tiesiog laivų kapitonai ir jokių kitokių nuopelnų neturėjo.

„Yra duomenų, kad Kazys Daugėla būdamas Klaipėdos uosto locmanu sumušė bendradarbį. Vladas Dulevičius uoste dirbo laivybos inspektoriumi, buvo gavęs Lietuvos apdovanojimą, bet iš jo pasišaipė. Archyve yra duomenų – pranešimas apie tai, kad jie imdavę kyšius“, - tvirtino R.Adomavičius.  

K.Daugėla ir V.Dulevičius Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos sprendimu buvo išbraukti iš sąrašo.

Deja, kapitonas K.Daugėla jau pašlovintas. Vienas iš Lietuvos jūrų laivininkystės laivų buvo pavadintas „Kapitonas Daugėla“. 1975 metais statytas laivas „Kapitonas Panfilovas“ 1995 metais pavadintas „Kapitonu Daugėla“. Jis Lietuvos jūrų laivininkystėje naudotas neilgai. 2000 metais laivas perduotas Belizo kompanijai „Fort George Shipping & Trading Co“ ir utilizuotas senų laivų kapinynu garsėjančioje Indijos Alango pakrantėje. 

 

Į sąrašą... už nuopelnus

 

Tačiau sąraše buvo ir daugiau žmonių, kurių nuopelnų nesimatė. Atsirado nuomonė, kad vertinant žymias jūrines asmenybes turi būti kažkas daugiau nei tai, kad žmogus gerai atliko savo darbą, buvo vieno ar kito laivo kapitonas, vadovavo vienai ar kitai bendrovei, gyveno vienu ar kitu laikotarpiu. Tam, kad  asmuo būtų garbingame sąraše turi būti jo veikloje ir kūrybos, ir inovacijų, ir Lietuvai ir Klaipėdos kraštui reikšmingų pasiūlymų, įgyvendintų idėjų.  

Esmė ta, kad renkamas sąrašas žmonių, kurie bus įamžinti, kaip jūrinės bendruomenės šviesuliai, atlikę savo gyvenime kažką reikšmingo jūrinei bendruomenei, kultūrai.

Todėl buvo siūlyta nusistatyti aiškius kriterijus už kokius nuopelnus žmogus traukiamas į sąrašą.

Kalbėta apie tai, kad metams bėgant sąrašas turės būti papildomas naujais dabartinės kartos žmonėmis. Tarp jų atsiras vertų būti tame sąraše. Įrašyti juos neleidžia vienintelis šiuo metu aiškus kriterijus, kad į sąrašą įtraukiami žmonės tik turintys gimimo ir mirties datas.

Lietuvos jūrų muziejaus istorikai suformavo kriterijus – asmenybės reikšmingumas viso pasaulio, Europos, viso Baltijos regiono, Lietuvos ar Klaipėdos navigacijai, jūrinės technikos, jūrinės kultūros ar jūrinės savimonės minčiai.

„Vien tai, kad žmogus buvo kapitonas ar inžinierius nėra nuopelnas. Jie turėjo skleisti jūrines idėjas, būti jūrinės veiklos simboliais“, - vertino O.Žalienė, pasiūliusi patvirtinti vertinimo kriterijus ir sudaryti ekspertų grupę, kuri įvertintų sąrašo asmenybes.

Jai iš esmės pritarė ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Viktoras Senčila. Jis teigė, kad sąraše matoma tik viršūnė, nes pasiūlyti įamžinti žmonės, kurie buvo samdomi kapitonai – jie nei laivus statė, nei investavo, laivininkystes kūrė ir laivus pirko visai kiti žmonės.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža pastebėjo, kad negali būti į sąrašą traukiami vien laivų kapitonai, nes buvo ir žymių mechanikų, kurie be pagrindinio darbo daug laiko skyrė jūrinei kultūrai puoselėti.

 

Abejonės dėl įamžinimo

 

Bet po ilgų diskusijų, nuomonių audros nugalėjo pozicija, kad sąrašo išgryninti nereikia. Jį kaip rekomendacinį perduoti Klaipėdos miesto Įvaizdžio formavimo bei Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijoms. Tegul jos atsirenka, kada ir ką iš to sąrašo paimti ir įamžinti.

Kyla abejonių, kad kada nors ir kas nors iš to sąrašo bus paimtas. Jei Jūrinės kultūros koordinacinė taryba pasitelkusi istorikus nėra įgali išryškinti jūrinės kultūros asmenybes, kaip tai padarys komisijos, kuriose nėra nė vieno jūrininko?

Beveik aišku, kad pateikus neišgrynintą tikrai vertų jūrinių asmenybių sąrašą neatsiras Klaipėdoje jūrinių asmenybių alėjos.

Ar bus išskirtas ir įamžintas bent vienas žmogus iš to sąrašo? Vėlgi kyla abejonės, žinant, kaip sunkiai statomas paminklas pirmajam Klaipėdos uosto kapitonui Liudvikui Stulpinui, kurios, kaip jūrinės asmenybės reikšme Klaipėdoje niekas neabejoja.

Susidaro įspūdis, kad neužbaigtas tvarkyti Jūrinės kultūros asmenybių sąrašas paliktas tarsi skęstantis laivas su mintimi, o gal kas nors iš jo išplauks.

Guodžia tik tai, kad Lietuvos jūrų muziejus rengiasi išleisti knygą, kur bus surinktos ir aprašytos daugiau ar mažiau prie Lietuvos kaip jūrinės valstybės vystymo prisidėjusios asmenybės. Žadama, kad joje bus du ar trys šimtai asmenybių.

 

Pastaba: apie autorių ir jo sąsajas su visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis skaitykite: http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WLZyS2996Uk

 

JŪRINĖS KULTŪROS ASMENYBĖS

Eil. Nr.

Pavardė

Aprašymas

Kas pasiūlė

1.

Liudvikas Stulpinas (1871-1934)

Tėvams mirus, 14 metų išėjo į Liepoją darbo ieškoti. Pradėjo dirbti junga laivuose. Baigęs Liepojos jūrų mokyklą, plaukiojo šturmanu, kapitonu didžiausiuose Rusijos Rytų Azijos garlaivių bendrovės laivuose. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo gyveno Liepojoje, buvo paskirtas Lietuvos konsulu Liepojoje. Aktyviai dalyvavo 1923 m. steigiant LJS Kaune, vėliau LJS Klaipėdos skyriaus darbe.

LJS teikimu 1923 metais paskirtas Klaipėdos uosto viršininku, ėjo Klaipėdos uosto kapitono pareigas. Pasiaukojamai dirbo Lietuvos labui vystant Klaipėdos uostą, propaguojant jūrinį verslą, rengiant jūrininkus ir kitų jūrinių profesijų specialistus.

1871 – 1934 m.  Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1903 m. baigė Liepojos jūrų mokyklą. Plaukiojo šturmanu burlaiviais ir garlaiviais.

1908 – 1918 m. vadovavo transatlantiniams garlaiviams „Lithuania“, „Birma“,

„Rosija“.Vienas iš Lietuvos Jūrininkų Sąjungos kūrėjų. 1923 m. išrinktas Sąjungos garbės

pirmininku. 1923  - 1933 m. buvo Klaipėdos uosto Kapitonu.

Lietuvos jūrininkų sąjunga

 

 

 

Jūrų kapitonų asociacija

 

V.Matutis

2.

Teodoras Reingardas (1883-1947)

Hanau grafų ir Žečpospolitos karo vadų palikuonis, rusų - japonų karo didvyris, pirmojo pasaulinio ir pilietinio karų dalyvis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, vienas iš LJS steigėjų, Lietuvos prekybinio laivyno kūrėjų ir jaunosios jūrininkų kartos mokytojų, bolševikų triskart kalintas, pamirštas pabėgėlis toli nuo tėvynės.

1883 – 1947 m.  Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1910 m. baigė Jūrų artilerijos akademiją St. Peterburge. I pasaulinio karo metu vadovavo

kreiseriui. 1922 – 1927 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1923 m. aktyviai dalyvavo kuriant

Lietuvos Jūrininkų Sąjungą. 1923 – 1925 m. dėstė navigaciją ir fiziką Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkų skyriuje. 1929 – 1931 m. buvo garlaivio „Palanga“ kapitonu.

 

 

Lietuvos jūrininkų sąjunga

 

 

 

Jūrų kapitonų asociacija

 

3.

Adomas Daugirdas (1894-1979)

1916 m. baigė Balaklavos povandeninių laivų karo mokyklą, dalyvavo mokomojo būrio laivo kelionėje aplink pasaulį. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir stojo savanoriu į kariuomenę, dalyvavo nepriklausomybės kovose. Išėjęs iš kariuomenės buvo Amerikos lietuvių AB direktoriumi. 1927 m. buvo paskirtas naujai įsigyto karo laivo „Antanas Smetona" kapitonu. Gruodžio mėnesį A. Daugirdą kapitono pareigose pakeitė Antanas Kaškelis, A. Daugirdas perėjo dirbti locmanu 1934 m. sausio 24 d. L. Stulpinui išėjus į pensiją perėmė uosto kapitono pareigas ir dirbo iki 1939 m., kai Trečiasis reichas okupavo Klaipėdą. 1934 m. gruodžio 10 d. išrinktas LJS Klaipėdos skyriaus pirmininku, dirbo iki 1938m., aktyviai dalyvavo LJS veikloje, 1935-1936 m. „Jūros" atsakingas redaktorius. Aktyviai dalyvavo buriuotojų veikloje, buvo Klaipėdos jachtklubo valdybos nariu.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, vėliau į Kanadą. Palaidotas Čikagoje.

1894 – 1979 m.  Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1916 m. baigė St. Peterburgo karinę jūrų mokyklą, Balaklavos povandeninių laivų mokyklą.

Tarnavo povandeniuose laivuose. Grįžęs į Lietuvą 1923 m. buvo vienas iš Lietuvos Jūrininkų

Sąjungos kūrėjų. 1927 m. buvo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonu.

1933 – 1939 m. buvo Klaipėdos uosto Kapitonu.  Mirė Kanadoje.

 

 

Lietuvos jūrininkų sąjunga

 

Jūrų kapitonų asociacija

 

4.

Aleksandras Rasiulis (1904- )

Klaipėdoje gausėjant lietuvių jūrininkų bei uosto tarnautojų, iš Kauno į Klaipėdą persikėlė jūrinės veiklos centras. 1934 m. vasario 14 d. LJS susirinkime pirmininku buvo išrinktas locmanas A. Rasiulis. Jaunieji klaipėdiečiai ėmėsi gaivinti laivyno steigimo idėją, įvyko susitikimai su valdžios ir įmonių atstovais dėl laivų įsigijimo, jūrininkų rengimo. A. Rasiulis parengė LJS Klaipėdoje įstatų projektą, kuriame suformuluoti pagrindiniai sąjungos tikslai.

Lietuvos jūrininkų sąjunga

5.

Povilas Almis Mažeika (1915-2004)

Kilęs iš Pagėgių. Čia baigė gimnaziją, mokėsi Tauragės mokytojų seminarijoje, 1938-1943 metais Neapolyje studijavo jūreivystę ir jūros geofiziką. Italijos laivybos institute įgijo jūrinių mokslų daktaro laipsnį, gavo tolimojo plaukiojimo kapitono laipsnį. Per studijų atostogas plaukiojo Lietuvos, Didžiosios Britanijos laivais. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, 1946- 1948 m. vadovavo Baltų jūros mokyklos lietuvių skyriui Vokietijoje. 1949-1954 m. JAV dirbo žvejybos kompanijoje, vėliau pasinėrė į jūros mokslinę veiklą, dalyvavo septyniose okeanografinėse ekspedicijose, tyrė Baltijos ir Šiaurės jūras jungiančius sąsiaurius, išleido mokslinį veikalą „Baltijos jūros hidrodinamika". Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių veikloje, nuo 1952 m. buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos išeivijoje pirmininkas. Lietuvos jūrų bendruomenės atstovai su pagarba prisimena, kaip P. A. Mažeika po nepriklausomybės atkūrimo iš JAV grįžęs į Lietuvą rūpinosi jūreivystės reikalais. 1998 m. LJS taryba P. A. Mažeikai suteikė Lietuvos jūrininkų sąjungos Garbės nario vardą.

Lietuvos jūrininkų sąjunga

6.

Narcizas Prielaida (1920-2015)

Lietuvių išeivijos veikėjas, diplomatas. Šeima gyveno Klaipėdoje, Šiauliuose, prasidėjus sovietinei okupacijai persikėlė į Šveicariją.

1945-1949 m. mokėsi Ženevos meno mokykloje, studijavo jūrų teisę. Dirbo įvairiose draudimo kompanijose. Keletą metų buvo Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkas. 1980 m. buvo paskirtas Pasaulio lietuvių bendruomenės Valdybos atstovu Žmogaus teisių komitete prie Jungtinių Tautų. 1982 m. priimtas į Tarptautinę žurnalistų federaciją, kur nuolat kėlė Lietuvos okupacijos klausimą. Atkūrus nepriklausomybę 1992 m. paskirtas pirmuoju Lietuvos atstovu prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje. Juo dirbo iki 1996 m. Tuo laikotarpiu ir vėliau tampriai bendradarbiavo su Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS), siuntė Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, kitus tarptautinius jūrų teisės aktus, konsultavo LJS atstovus jūrų teisės klausimais. 1996 m. N. Prielaidai suteiktas Lietuvos jūrininkų sąjungos Garbės nario vardas, 2007 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžiumi. Mirė 2015 m. kovo 31 dieną, palaidotas Ženevoje (Šveicarija).

Lietuvos jūrininkų sąjunga

7.

Alfonsas Ramanauskas (1929-1998)

Baigęs gimnaziją, A. Ramanauskas pradėjo dirbti Aleksandravėlėje (Rokiškio r.) bibliotekos vedėju. Po metų - Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto Kultūros ir švietimo skyriaus inspektoriumi. Po būtinosios tarnybos 16-ojoje lietuviškoje divizijoje -Vilniaus geležinkelininkų mokyklos direktoriaus pavaduotoju. 1959 m. A. Ramanauskas baigė Vilniaus universitetą ir įgijo juristo specialybę. Tais pačiais metais buvo paskirtas Klaipėdos prekybos uosto viršininku. Dar po 10 metų jis paskiriamas naujai įkurtos Lietuvos jūrų laivininkystės viršininku. Lietuvos prekybinio laivyno laivai skrodė visas pasaulio jūras ir vandenynus. A. Ramanausko vadovaujama Lietuvos jūrų laivininkystė išaugo, sustiprėjo ir tapo viena iš pirmaujančių laivybos kompanijų Sovietų Sąjungoje.Mirė 1998 m. vasario 23 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Gimė 1929 02 02; Lietuvos prekybos laivyno įkūrėjas, pirmasis ir ilgametis Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas. Baigęs gimnaziją, A. Ramanauskas pradėjo dirbti Aleksandravėlėje (Rokiškio raj.) bibliotekos vedėju. Po metų – Rokiškio apskrities vykdomojo komiteto Kultūros ir švietimo skyriaus inspektoriumi. Po būtinosios tarnybos 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje – Vilniaus geležinkelininkų mokyklos direktoriaus pavaduotoju. 1959 m. A. Ramanauskas VU įgijo juristo specialybę ir tais pačiais metais buvo paskirtas Klaipėdos uosto viršininku. Dar po 10 metų jis – tik ką įsikūrusios Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas. Jo vardu radiogramos pradėjo skrieti iš įvairių pasaulio uostų. Jo išlydėti Lietuvos prekybos laivyno laivai skrodė visas pasaulio jūras ir vandenynus.Mirė A. Ramanauskas 1998 02 23 Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

 

 

Lietuvos jūrininkų sąjunga

Jūrų kapitonų asociacija

8.

Vilius Pakalniškis

gimė 1930 m. Klaipėdoje, laivų remonto įmonės darbuotojo šeimoje. Pirmąją jūrinę patirtį gavo kaip buriuotojas. Yra baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą ir Kauno politechnikos institutą.Plaukiojo mokomuoju laivu ,.Meridianas", tristiebiais burlaiviais „Štil" ir „Albatros". Dirbo kapitonu plaukiojančiose bazėse „Marytė Melnikaitė", „Sovietskaja Arktika", „RybatskajaSlava". Dvidešimt metų buvo Žvejybos uosto kapitonu, šešerius metus tarnavo Lietuvos Respublikos vandens transporto departamente. Dėstė Klaipėdos universitete Jūrų technikos fakultete ir Lietuvos jūreivystės kolegijoje. Nuo mažens yra susipažinęs su laivybosįvardais (ar vardais, įvadais?).Jūrinės kalbos žinias kaupė visą gyvenimą. Yra išleidęs „Trumpą rusų-lietuvių kalbų laivybos žodyną", mokymo priemones „Tarptautinė jūrų teisė", „Laivybos teisė", „Laivybos sąvokų aiškinimas".

Gimęs1930 m.1952 m baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą.1981 m baigė Kauno Politechnikos institutą. Nuo 1957 metų dirbo plaukiojančių bazių kapitonu.

1969-1991 metais dirbo Klaipėdos Žvejybos uosto kapitonu.

Nuo 1991 m dirbo Lietuvos susisiekimo ministerijos Jūrų transporto departamente,bei  Klaipėdos universiteto ir jūreivystės mokyklos dėstytoju.

Apdovanotas eile tarybinio laikotarpio medalių.

 

Lietuvos jūrininkų sąjunga

Jūrų kapitonų asociacija

9.

Jonas Bergholcas (1934-2004)

Gimė 1934 m. gegužės 15 d. latvio darbininko šeimoje Biržuose. Baigė Biržų gimnaziją, dirbo žurnalisto darbą, o baigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą. 1964 m. apsigyveno Rygoje, greitai tapo dėstytoju, ne vieną dešimtmetį dirbo mokslinį darbą Latvijos ir Lietuvos mokslų akademijos sistemose. J. Bergholcas jūrų teisės ir supančios aplinkos klausimais įvairiomis kalbomis išspausdino daugiau kaip 140 mokslo ir kitokių darbų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Rusijoje. Ukrainoje, Lenkijoje. Anglijoje. Japonijoje. JAV, Maltoje. Beveik keturiasdešimt metų profesorius dirbo pedagoginį ir mokslinį darbą, palaikė glaudų ryšį su Lietuvos jūrininkų sąjunga ir jūrinės visuomenės atstovais, konsultavo jūrų teisės klausimais, rengė jūrų teisės specialistus. Savo kvalifikaciją kėlė Švedijos ir Maskvos universitetuose, skaitė mokslinius pranešimus konferencijose Lietuvoje, Estijoje, Rusijoje. Lenkijoje, Vokietijoje, JAV, Prancūzijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. J. Bergholco mokslinė veikla įvertinta Kembridžo universiteto (Anglija) išleistame leidinyje „Who'swhointhe 21 stCentury" („Kas yra kas 21-ame amžiuje"), jam įteiktas šio universiteto diplomas ir medalis.

Teisės mokslų daktaras, profesorius, tarptautinio fondo Via Baltica pirmininkas Jonas Bergholcas mirė Rygoje, eidamas septyniasdešimtuosius metus.

Lietuvos jūrininkų sąjunga

10.

Raimundas Saulius Baltuška (1937-2016)

Gimė 1937 m. rugpjūčio 31 d. Šančiuose, Kaune. 1958 m. Rygoje baigė Jūrų karinę povandeninio plaukiojimo aukštąją mokyklą, 1972 m. Leningrade baigė SSRS Jūrų karo akademiją.

1958-1980 m. SSRS Baltijos ir Ramiojo vandenyno laivynų povandeninių laivų, 1980-1983 m. Baltijos laivyno štabo karininkas, 1983-1989 m. šio laivyno vyr. šturmanas, 1989-1992 m. Vakarų upių laivininkystės Kaliningrade kapitonas instruktorius ir vyr. šturmanas.

1992 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1992'm. pirmasis Atskirojo laivų diviziono, 1992-1995 m. Karinės jūrų pajėgos flotilės, 1995-1999 m. Karinių jūrų pajėgų vadas. 1997 m. prezidento Valdo Adamkaus dekretu pirmajam po Nepriklausomybės atgavimo suteiktas Lietuvos karinio laivyno flotilės admirolo laipsnis.

Jam vadovaujant sudarytas karo laivynas, įsigaliojo karinio laivo statutas, pradėta rengti laivyno

karininkus, užmegzti ryšiai su užsienio šalimis.

R. S. Baltuška 2003 m. apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ordinu.

R. S. Baltuška, Lietuvos karinis veikėjas, flotilės admirolas, Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas mirė 2016 m. balandžio 9 d., palaidotas Vilniuje.

Lietuvos jūrininkų sąjunga

11.

Moses Jacobsohn de Jonge (apie (apie 1630–1714 m.).

Jo šeimos vystytas laivybos verslas Klaipėdoje tapo jūrinio verslo pavyzdžiu visiems klaipėdiečiams.

Lietuvos jūrų muziejus

12.

Johann Samuel Lilienthal

(1724 - 1793?)

Uosto inspektorius parengęs ir realizavęs itin svarbius projektus: švyturio, marių molų ir t.t. Pirmasis pradėjo nerijos kopų tvirtinimo darbus panaudodamas ir apželdinimą. 1797 m. parengė išsamų Klaipėdos uosto aprašymą.

Lietuvos jūrų muziejus

13.

Heinrich Carl Veit (1779 - 1849)

Klaipėdos uosto inspektorius. 1821 m. parengė išsamų uosto padėties ir istorijos aprašymą. Savo lėšomis rūpinosi prie uosto esančio Vitės priemiesčio gatvių įrengimu ir kitais miesto tvarkymo darbais.

Lietuvos jūrų muziejus

14.

Behrendt Pieper (1800–1877 m.).

Daugiausiai Klaipėdos laivų (barkų, brigų, pilno apiburinimo laivų) XIX a. pastatęs burlaivių statytojas.

 

Lietuvos jūrų muziejus

15.

Friedrich Ludwig Hagen (1829–1892 m.).

Vandens statybos inspektorius ir vėliau Berlyno statybos akademijos profesorius. Parengė uostų modernizavimo planus (Klaipėdos, Gdansko, Svinouščės, Piluvos, Karaliaučiaus). Skatino Kuršių nerijos apželdinimą. Išlikęs obeliskas ant Hageno kopos (prie Naujosios perkėlos).

Lietuvos jūrų muziejus

16.

John Mason (1806? - 1870)

Vienas žymiausių škotų medienos pirklių, pradėjusių Klaipėdoje kurtis nuo XVII a., atstovų. Komercijos patarėjas ir buriavimo pradininkas Klaipėdoje.

Lietuvos jūrų muziejus

17.

Paul Willy Lindenau (1882–1955 m.).

Inžinierius ir laivų statytojas. 1919 m. Klaipėdoje įkūrė savo laivų statybos bendrovę. Vietoje, kur ji įsikūrė (Dangės upės pietinis ragas) laivai statyti nuo 1875 metų. Nauja ir moderni laivų statykla, remiama vietos verslininkų ir valdžios, po Pirmojo pasaulinio karo turėjo prisidėti prie Klaipėdos uosto išlikimo tarptautinėje rinkoje. 1922–1945 m. pastatyta virš 80 įvairaus tipo laivų, plaukiojančių dokų ir uosto kranų. 1944 m. pastatyta dvi statybos aikšteles (stapelius) aptarnaujanti portalinių kranų konstrukcija, ir dabar išlieka ryškiu Klaipėdos jūrinio kraštovaizdžio elementu.

Lietuvos jūrų muziejus

18.

Juozas Jurkūnas (1904–1973 m.).

Jūrų teisės daktaras, Klaipėdos uosto juriskonsultas. Jūrininkystės inspektorius (1936 metais). 1935 m. įkurstos Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmasis vadovas. 1936 m. priimto Lietuvos jūrų prekybos laivų vadovybės įstatymo autorius.

Lietuvos jūrų muziejus

19.

Fricas Bernardas Buntinas (1904–1966 m.).

Buriuotojas ir pirmojo jūrų skauto vieneto (1924 m.) Klaipėdoje vienas iš kūrėjų. Dirbo inžinieriumi Klaipėdos uosto valdyboje. Dalyvavo pirmuose Lietuvos buriuotojų „žygiuose“ (plaukimuose) Baltijos ir Šiaurės jūrose su jachtomis „Gulbė“, „Vytis“. 1937 m. Gotlando regatą laimėjusios jachtos „Žalčių karalienė“ kapitonas. Klaipėdos jachtklubo valdybos narys ir Lietuvos buriuotojų sąjungos vicepirmininkas, buriavimo mokyklos viršininkas.

Lietuvos jūrų muziejus

20.

Valteris Didžys (1896–1977 m.

Buriuotojas ir visuomenės veikėjas. Nuo 1924 m. dirbo gydytoju Klaipėdoje. Rėmė ir dalyvavo jūrų skautų veikloje. Klaipėdos jachtklubo narys, jachtų „Aušrinė“, vėliau „Rūta“ savininkas. Nuo 1936 m. vasario 4 d. Lietuvos buriuotojų sąjungos Švietimo komisijos pirmininkas. 1940 m. nuo balandžio iki birželio – LBS pirmininkas. 1942–1944 m. – Vyriausiojo buriavimo komiteto prie Kūno kultūros rūmų pirmininkas.

Lietuvos jūrų muziejus

21.

Balys Sližys (1885–1957 m.)

Inžinierius, uosto ir buriuotojų vadovas. Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas (1934–1939 m.), Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininkas (1936–1940 m.), Klaipėdos jachtklubo komodoras (1934–1939 m.).

Lietuvos jūrų muziejus

22.

Tomas Norus-Naruševičius (1871–1927)

Inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas. Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas (1925–1927 m.) ir Lietuvos jūros draugijos (1925 m.) pirmininkas.

Lietuvos jūrų muziejus

23.

Ričardas Vysockis (1882–1950 m.).

Inžinierius. Palangos (Šventosios) žvejų uosto statybos viršininkui 1923 m. vasario 28 d. Lietuvos vyriausybė patikėjo organizuoti Klaipėdos uosto perėmimą iš vokiečių uosto valdybos. Balandžio 24 d. dieną jis gavo nurodymą perimti Klaipėdos uostą, sutvarkyti jo etatus ir sąmatą. Birželio 27 d. aktu buvo perimta uosto valdyba ir tarnautojai. Iki rugpjūčio mėn. uosto viršininkas. Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas (1928–1934 m.). 1929 m. įkurto Klaipėdos jachtklubo pirmasis komodoras. Lietuvos skautų brolijos jūros skautų skyriaus vadas (1940 m.).

Lietuvos jūrų muziejus

24.

Kazys Pakštas (1893–1960 m.).

Geografijos profesorius, visuomenės ir politikos veikėjas. Jūrinės kultūros skatinimo tarpukario Lietuvoje idėjinis vadovas. Knygų „Baltijos respublikų politinė geografija“ (1929 m.) ir „Baltijos jūra: jos fizinė ir antropogeografinė studija“ (1934 m.) autorius.

Lietuvos jūrų muziejus

25.

Stasys Vainoras (1909–1964 m.

Palangos žvejo sūnus. Spaudos darbuotojas, žurnalo „Jūra“ techninis redaktorius (1935–1940 m.) ir daugelio reportažų bei straipsnių jūrinės valstybės politikos klausimais autorius.

Lietuvos jūrų muziejus

26.

Romanas Vilkas-Vilčinskas (1911–1998 m.).

Lietuvos tarpukario prekybinio laivyno laivų šturmanas, o vėliau – kapitonas. Aktyvus jūrinės kultūros ir laivyno propaguotojas, žurnalo „Jūra“ bendradarbis. Buriavimo mokyklos Smiltynėje (1936 m.) viršininkas. Archyvo apie lietuvių jūrininkus sudarytojas.

 

 

 

Lietuvos jūrų muziejus

 

 

27.

Vladas Nagius-Nagevičius (1880–1954 m.

Gydytojas, jūrų ir sausumos karininkas, archeologas, politikas ir visuomenininkas. 1923 m. kovo mėnesį įkurtos Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Lietuvos jūrų muziejus

28.

Teodoras Daukantas (1884–1960 m.).

Jūrų karininkas, vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrėjų. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras (1924–1925 m. ir 1927–1928 m.). Dėstė geografiją Vytauto Didžiojo universitete Kaune, paskaitose kėlė Baltijos jūros ir jūrinių reikalų svarbą valstybei. Jūrininkystės inspektorius Klaipėdoje (1937–1939 m.).

Lietuvos jūrų muziejus

29.

Pranas Šuipys g. 1867 m.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

Carinėje Rusijoje vadovavo upiniams ir jūriniams laivams, buvo laivininkystės inspektoriumi.

Grįžęs i Lietuvą  -- vienas iš Jūrininkų Sąjungos kūrėjų, 1923 m. – Sąjungos vicepirmininkas.

1923 – 1925 m. dėstė navigaciją Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkų skyriuje.

Jūrų kapitonų asociacija

30.

Vladas Dulevičius  g. 1876 m.

IŠBRAUKTAS

 

Jūrų kapitonų asociacija

31.

Kazys Daugėla

IŠBRAUKTAS

 

Jūrų kapitonų asociacija

32.

Benediktas Monkevičius  1904 – 1941 m

Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1923 – 1925 m. mokėsi Kauno aukštesniosios technikos mokykloje Jūrininkų skyriuje.

1930 m. baigė Abo navigacijos institutą SuomIjoje. 1937 – 1938 m. garlaivio „Marijampolė“

I šturmanas ir kapitonas. 1938 -1941 m. garlaivio „Šiauliai“ kapitonas.

Jūrų kapitonų asociacija

33.

Feliksas Marcinkus        1905 – 1961 m.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1923 – 1925 m. mokėsi Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkų skyriuje.

1930 m. baigė Abo navigacijos institutą Suomijoje. 1936 – 1940 m. buvo kapitonas garlaiviuose„Barfrost“, „Šiauliai“,“Panevėžys“, „Utena“, „Marijampolė“.

Jūrų kapitonų asociacija

34.

Rapolas Čemeška  1905 – 1943 m.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1938 m. baigė Vlisingeno jūrų institutą Olandijoje. 1935 – 1939 m. buvo šturmanu garlaiviuose„Rimfrost“, „Maistas“ , „Marijampolė“ , „Šiauliai“. 1939 m. buvo garlaivio „Panevėžys‘ kapitonupaskutiniame jo reise.

Jūrų kapitonų asociacija

35.

Juozas Kaminskas  1906 – 1940 m.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1923 – 1925 m. mokėsi Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkų skyriuje.

1932 m. baigę jūrų mokyklą Genujoje. 1933 – 1937 m. buvo šturmanas ir kapitonas garlaiviuose„Friesland“, „Utena“. 1937 – 1940 m. buvo kapitonas garlaiviuose „Maistas“ , „Šiauliai“,„Marijampolė“.

Jūrų kapitonų asociacija

36.

Zigmas Domeika  1907 – 1965 m.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1923 – 1925 m. mokėsi Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkų skyriuje.

1930 m. baigė Abo navigacijos institutą Suomijoje. 1932 – 1936 m. plaukiojo uosto ledlaužyje„Perkūnas“, garlaiviuose „Stephanie“, „Holland“, „Friesland“. 1936 – 1939 m. vadovavogarlaiviui „Friesland“.

Jūrų kapitonų asociacija

37.

Edvardas Sliesoraitis  1907 – 1968 m.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1923 – 1925 m. mokėsi Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkų skyriuje.

1930 m. baigė Abo navigacijos institutą Suomijoje. 1935 – 1937 m. vadovavo uosto žemsiurbei

„Jūra“. 1939 – 1940 m.  garlaivio „Kretinga“ kapitonas.

Jūrų kapitonų asociacija

38.

Antanas Šimkus  1910 – 1977 m.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1936 m. baigė Rygos jūrų mokyklą.1937 – 1938 m. dirbo kapitonu garlaiviuose „Kretinga“,„Šiauliai“ , „Utena“.

Jūrų kapitonų asociacija

39.

Liudas Serafinas  1911 – 1941 m.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1936 m. baigė Liepojos jūrų mokyklą. 1936 – 1940 m. dirbo šturmanu garlaiviuose „Šiauliai“,„Kretinga“, „Marijampolė‘, „Utena“. 1941 m. vadovavo garlaiviui „Utena“ ir žuvo su tuogarlaiviu Suomijos įlankoje.

Jūrų kapitonų asociacija

40.

Bronislovas Rudzinskas  1931 – 19...  m.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1951 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. Nuo 1954 m. dirbo žvejybinio laivo kapitonu,žvejybos ekspedicijos viršininku, Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimoviršininko pavaduotoju.

Jūrų kapitonų asociacija

41.

Stanislovas Jonkus   1937 – 19 .... m.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1959 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą, 1968 m. Leningrado aukštąją inžinerinę jūreivystės mokyklą. Nuo 1973 m. dirbo kapitonu laivuose „Kašino“, VladimirFadorskij“, „Justas Paleckis“,

jūrų kelte „Klaipėda“. Apdovanotas „Gedimino“, „Garbės ženklo“ ordinais.

Jūrų kapitonų asociacija

42.

Algimantas Jonas Valiukėnas  1939 – 19 ... m.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas.

1962 m. baigė Klaipėdoa jūreivystės mokyklą, 1970 m. Kaliningrado technikos institutą.

Nuo 1971 m. dirbo  kapitonu  DŽTŠ tipo laivuose, po to Tralinio laivyno bazės administracijoje,dėstė jūrines disciplinas Klaipėdos universiteto jūreivystės institute, Lietuvos Jūreivystės Kolegijoje.Išleido vadovėlį“Laivų valdymas ir ekspluotacija.

Jūrų kapitonų asociacija

43.

Alfredas Lučka

Gimęs1939 m.1958 m baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą,1965 m Odesos Aukštąją jūreivystės mokyklą,  m. Nuo 1970 m.dirbo kapitonu Lietuvos jūrų laivininkystės lavuose, 1980 m. baigė  Vilniaus Universitetą. Puoselėjo Lietuvybę laivyne. 1981 m.tragiškai žuvo prie Kubos krantų.

 

Jūrų kapitonų asociacija

44.

Steponas Kudzevičius

Šis klaipėdietis buvo pirmosios Lietuvos jachtos, kuri apiplaukė aplink pasaulį. kapitonas. Pats įvykis yra svarbus Lietuvos jūrinio vystymo reiškinys. 

 

V.Matutis

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jūrinių asmenybių sąrašas liko neišgrynintas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.