Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jūros šventė – be jūrininkų boikoto

Šių metų Jūros šventė ilgam įsimins su tam tikru kiekiu deguto medaus statinėje, kuris susijęs su Lietuvos jūrų laivininkystės problemomis.

Jūros šventės eisenoje - Jūrų kapitonų klubo nariai
Jūros šventės eisenoje - Jūrų kapitonų klubo nariai @ Vidmanto Matučio nuotr.

Jūrinės valstybės „Maidanas“

 

„Susiruošiau į Jūros šventę, bet nebesinori į ją eiti. Jei skelbiamės, kad esame Jūros valstybė, kodėl leidome, kad su Lietuvos jūrų laivininkyste įvyktų tokie dalykai. Gaila ir jūreivių ir pačios valstybės. Ar nereikia mums kokio „Maidano“ – su vėliavomis ir plakatais išeiti į gatves dėl jūrinės valstybės“, - prieš pat Jūros šventę dėstė į redakciją skambinusi moteris.

Ji teigė nusivylusi ir Klaipėdos žuvininkystėje įsivyravusiu chaosu, kai visas Baltijos jūros  žvejybos verslas toliau stumiamas į vieno verslininko rankas. Kuriama istorinė teisė, tarsi paveldėjimas, pagal kurią per 76 proc. Baltijos jūros žvejybos kvotų kliūtų iš vienos į dvi perskeltoms vieno verslininko bendrovėms.

„Nuskendo Baltijoje lėktuvas – visi sulėkė, o kai žlunga Lietuvos laivininkystės verslas, „prichvatizuojama“ žvejyba tarsi niekam ir nerūpi“, - stebėjosi klaipėdietė. Ji sakė norinti išbudinti visas jūrines visuomenines organizacijas, kad kiltų į naują sąjūdį už Lietuvą, kaip jūrinę valstybę.

 

Ragino nedalyvauti eisenoje

 

„Dėl Lietuvos jūrų laivininkystės buvo labai daug propagandos visuomenėje. Situacija nebuvo tokia tragiška, kaip piešiama. Man ir daliai kitų jūrininkų praėjusio amžiaus devintąjame dešimtmetyje teko pakliūti į kur kas sudėtingesnes situacijas, kai buvo dingę savininkai, nebuvo į ką kreiptis, kapstytis teko pačiam kapitonui ir įgulai“, - prisiminė Lietuvos jūrų kapitonų klubo pirmininkas Juozas Liepuonius.

Lietuvos jūrų kapitonų klubas iš kai kurių visuomenės atstovų per Jūros šventę buvo sulaukęs raginimų protesto vardan dėl Lietuvos jūrų laivininkystės boikotuoti šventinę eiseną miesto gatvėmis.

„Negalima painioti Jūros šventę su mitingais. Nepasidavėme raginimams, išėjome į Jūros šventės paradą kartus su kitomis Klaipėdos jūrinėmis organizacijomis“, - pastebėjo J.Liepuonius.

Jis sakė pastebėjęs kai kurių protesto ženklų ir Jūrininkų vakare. Susisiekimo viceministrui ir premjero patarėjui prabilus apie Lietuvos jūrų laivininkystės problemas ir tai ką daro valdžia dalis jūrininkų tarsi protestuodami išėjo iš salės.

„Mes Jūrų kapitonų klube apie Lietuvos jūrų laivininkystės problemas su valdžios atstovais jau kalbėjome prieš 3-4 mėnesius. Žadėjo, kad padės jūrininkams. Nesigavo. Mes negalime jų teisti, nes matome, kad valdžia stengiasi, bet laivininkystės problemos yra pernelyg įsisenėjusios“, - kalbėjo J.Liepuonius.

 

Į... juodąjį sąrašą

 

Lietuvos jūrų laivininkystės žlugdymas įnešė daug dviprasmybės į Lietuvos jūrinės valstybės sampratą. Kaip Lietuva leido, kad užsienio uostuose būtų sulaikyti visi valstybinės laivininkystės laivai, o jūrininkai – Lietuvos piliečiai taptų savotiškais įkaitais?

Jūrininkus reikės sugrąžinti, bet kas sugrąžins valstybės prestižą? Su laivininkyste susijęs šaukštas deguto dar ilgai nuodys medaus statinę.

Gali netgi būti ir taip, kad dėl visų penkių sulaikytų Lietuvos laivų mūsų valstybė atsidurs juodąjame pasaulinės laivybos sąraše. Jau dabar be jokių incidentų ji tarp ES šalių pagal laivyno vėliavos tyrumą yra vienoje prasčiausių vietų.

 

Šiandien dar neaišku, ar Lietuvos laivyno vėliava išnyks. Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė nedviprasmiškai pasakė, kad jūrininkai turi būti sugrąžinti į Lietuvą, o gelbėti laivininkystę su laivais, kurie nesugeba konkuruoti tarptautinėje rinkoje esą ne valstybės reikalas.

 

Šimtmetis – be laivų

 

Artėja Lietuvos prekybos laivyno steigimo šimtmetis. Lietuvoje nebuvo laivybos specialistų, bet buvo didžiulis noras turėti savo laivus. Darytos klaidos, bet laivynas kūrėsi. Dabar yra specialistų, bet gali būti taip, kad prekybos laivyno kūrimo šimtmečiui nebeliks laivų.

Išsaugokime Klaipėdoje bent jūrinius simbolius. Turime žmonių – jūrininkų, kuriuos privalome gerbti. Gerai, kad tai suvokia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri atgaivino Jūrininkų vakarą. Nesvarbu, kad jį Klaipėdoje organizuoja kompanija iš Vilniaus – tokios viešųjų pirkimų taisyklės. Ir nesvarbiausia, kad pernykštis klaipėdiečių rengtas Jūrininkų vakaras pasirodė šiltesnis. Svarbiausia, kad vyksta Jūrininkų vakarai.

Naujas akcentas – ir Klaipėdos miesto valdžios dėmesys jūrininkams. Per Jūros šventę Klaipėdos miesto valdžios atstovai – pernai vicemeras Artūras Šulcas, o šiemet vicemerė Judita Simonavičiūtė su būreliu jūrininkų aplankė pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino kapą Smiltynėje. Atsirado rimtų svarstymų Liudviko Stulpino vardu pavadinti Agluonos gatvę, kur yra Jūrininkų centras.

Jei ir nebebus lietuviškų prekybinių laivų, lietuviško prekybos laivyno šimtmečio istorijos niekaip neišrausi...

Fotoreportažas
  • Jūros šventė – be jūrininkų boikoto -Foto-nr-4158_4159.jpg
  • Jūros šventė – be jūrininkų boikoto -Foto-nr-4158_4160.jpg
  • Jūros šventė – be jūrininkų boikoto -Foto-nr-4158_4161.jpg
  • Jūros šventė – be jūrininkų boikoto -Foto-nr-4158_4162.jpg
  • Jūros šventė – be jūrininkų boikoto -Foto-nr-4158_4163.jpg
  • Jūros šventė – be jūrininkų boikoto -Foto-nr-4158_4164.jpg
  • Jūros šventė – be jūrininkų boikoto -Foto-nr-4158_4165.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jūros šventė – be jūrininkų boikoto "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.