Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jūros žuvis keis Lietuvoje užaugintos žuvys

Per Jūros šventę lankydamasis Klaipėdoje žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pajuto skilandžių ir dešrų kvapą, bet pasigedo žuvų.

Lietuva gauna per mažas menkių kvotas, todėl jas gaudančių žvejų laivai dažnai priversti stovėti uoste.
Lietuva gauna per mažas menkių kvotas, todėl jas gaudančių žvejų laivai dažnai priversti stovėti uoste. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Geriausia žvejyba – toli nuo Lietuvos

 

Ministras mano, kad žuvų įvairovė yra per maža. Anot B.Markausko, ministerijai bus iššūkis ir tikslas ją didinti.

Pastaruoju metu žvejų laimikius lemia nuolat nykstantys žuvų ištekliai, mažėjančios kvotos.

Su lietuviška žvejyba viskas gerai tolimuosiuose vandenyse. Lietuva yra trečia valstybė ES, po Ispanijos ir Prancūzijos, kuri atiduoda daugiausiai Atlante sugautų žuvų. Iš viso apie 82 tūkst. tonų. Tos žuvys į Lietuvą nepatenka. Jos dažniausiai iškraunamos Maroke ir Mauritanijoje.

Ramiojo vandenyno pietvakariuose (SPRFMO) Lietuvai tenka net 17 proc. visų ES kvotų dalis, Šiaurės Vakarų Atlando dalyje (NAFO) – 9 proc. ES kvotų dalis.

Lietuvos žvejai turi 10 okeaninės žvejybos laivų. Pagrindinės jų gaudomos žuvys – stauridės, skumbrės ir ešeriai.

 

Laivyną naudoja intensyviai

 

Baltijos jūroje nuolat mažėja vartotojų labiausiai mėgstamų menkių. Lietuvos kvotos dalis –5,12 proc. nuo visų menkių Baltijoje. Suomija (1,62 proc.) ir Estija (2,04 proc.) menkių kvotų gauna netgi mažiau. Lietuvos žvejai 1600 tonų menkių kiekį išgaudo per pusmetį ir laivai stovi.

Lietuvos bretlingių dalis siekia 5 proc. nuo visų Baltijos jūros valstybių ir yra mažiausia.

Strimelių kvotos dalis siekia 2,92 proc. ir yra didesnė nei Latvijos (2,77 proc.), Danijos (2,2 proc.) ir netgi Vokietijos (0,58 proc.).

Bretlingių ir strimelių kvota pastaraisiais metais didėja.

Pagal Baltijos laivyno talpą Lietuvos dalis – 2,6 proc., pagal bendrą kvotų kiekį – 4,2 proc. Tai, kad Lietuvos kvotos didesnės nei galimybės laikoma žymiu žuvininkystės sistemos pasiekimu. Dėl to 67 proc. Lietuvos žvejybos laivų aktyviai žvejoja, kai ES vidurkis tik 22 proc.

Pernai visa Lietuvos Baltijos žuvų kvotų dalis siekė 20,5 tūkst. tonų. Išgaudyta 19112 tonų. 60 proc. Lietuvos Baltijos jūros žvejų laimikio sudarė bretlingiai, 27 proc. – strimelės ir tik 9 proc. menkės.

Bretlingių ir strimelių masė skiriama perdirbimui ir ant vartotojų stalo beveik nepatenka. Apie 80 proc. bretlingių ir apie 60 proc. strimelių iškraunama Danijoje ir perdirbama į žuvų miltus.

Žemės ūkio ministras B.Markauskas prabilo apie daugybę bėdų Baltijos jūros žvejyboje. Laivynas pasenęs, pajėgumas per mažas, pakrantėse trūksta žuvų iškrovimo vietų, dėl kvotų žvejai yra tarpusavyje susirieję.

 

Pastebi žuvis ant prekystalių

 

„Prekybos tinklai visada pirks tai, kas labiau apsimoka, nes pirkėjų įpročiai lemia asortimentą“, - pastebėjo už žuvininkystę atsakingas žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.

Jis neseniai kalbėjosi su tarptautinio žvejybos leidinio „Fishnetwork“ žurnalistu, kuris pastebėjo, jog žuvų asortimentas Lietuvos prekybos tinkluose yra puikus.

Lietuva neatrodo blogai. Jos žuvininkystės sektoriuje dirba apie šeši tūkst. žmonių. 

Iš žuvininkystės produktų eksporto Lietuva kasmet uždirba per 500 mln. eurų. Nemažai žuvų ir importuojama – maždaug už 480 mln. eurų. Perdirbėjai atsiveža daug žaliavos.

Žuvų ir jos produktų perdirbimo sektorius pastaraisiais metais augo. Žuvų perdirbimu Lietuvoje užsiima 49 įmonės. Jose pernai pagaminta 121 tona žuvų produkcijos, kurių vertė per 555 mln. eurų. Kasmet Lietuvoje perdirbtos žuvų produkcijos kiekis ūgteli maždaug po 15 tūkst. tonų.

 

Nepakankama vidaus žvejyba

 

Anot ministro B.Markausko, ateityje daugiau žuvų privalėsime užsiauginti patys.

„Mes per metus parduodame apie 4,5 tūkst. tonų išaugintų žuvų. Iš jų apie 80 proc. karpių. Auginamos vis įvairesnės žuvys – eršketai, vaivorykštiniai upėtakiai, lydekos, afrikiniai šamai“, - pastebėjo jis.

Pagal išaugintų žuvų kiekius Lietuva lenkia Latviją ir Estiją.

Lietuvai trūksta žuvų auginimo patirties. Dirbtiniuose tvenkiniuose, kur vandenį tenka pumpuoti siurbliais, išlaidos yra per didelės.

„Turime puikią mokslinę bazę – gėlųjų ir jūrinių žuvų auginimo laboratoriją Klaipėdoje, mokymo bazę Kaune – A.Stulginskio universitete“, - pastebėjo B.Markauskas.

Ministras norėtų, kad daugiau žuvų būtų sugaunama Lietuvos vidaus vandenyse, kur žvejybos nereguliuoja ES kvotos. Pernai Lietuvos žvejų laimikiai Kuršių mariose siekė 1062 tonas, Nemune – beveik 78 tonas, ežeruose – 46 tonas, polderiuose – 11 tonų.

Žvejyba vidaus vandenyse stabdo trintis tarp žvejų mėgėjų ir profesionalų. Planuojama tartis su Aplinkos ministerija, kad leistų gaudyti daugiau žuvų ežeruose, nes ten jų ryškiai padaugėjo.

 

Sudėliojo prioritetus

 

Kiekviena žuvininkystės sritis turi specifinių bėdų.

Dalį jų bus stengiamasi spręsti naudojantis ES parama žuvininkystei. Ji 2014–2020 m. numatyta per 68 mln. eurų.

Šiuo metu jau įsisavinta 6 proc. patvirtintos paramos, 26 proc. patvirtinta ir dar neišmokėta, 68 proc. dar teks skirstyti.

Naudojant paramą bus skatinama žvejyba (numatyta beveik 14 mln. eurų), žuvų auginimas arba akvakultūra (per 28 mln. eurų), didinamas užimtumas ir plėtojami regionai (per 12 mln. eurų), vystoma prekyba ir perdirbimas (per 12 mln. eurų).

Ministerijoje svarstoma, kad nereikėtų statyti daug lėšų pareikalausiančio Šventosios uosto. Geriau 2–3 mln. eurų paramą panaudoti kelioms žuvų iškrovimo vietoms prie Baltijos jūros įrengti.  

Ministerija ruošia naują Žuvininkystės įstatymą, kuriuo stengsis sureguliuoti dalį žvejų bėdų, ypač dėl kvotų skirstymo. 

 

Pastaba: apie autorių ir jo sąsajas su visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis skaitykite: http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WLZyS2996Uk

Fotoreportažas
  • Jūros žuvis keis Lietuvoje užaugintos žuvys-Foto-nr-6571_6572.jpg
  • Jūros žuvis keis Lietuvoje užaugintos žuvys-Foto-nr-6571_6573.jpg
  • Jūros žuvis keis Lietuvoje užaugintos žuvys-Foto-nr-6571_6574.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jūros žuvis keis Lietuvoje užaugintos žuvys"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.