Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Jūrose ir vandenynuose būna ir taip

Vartant senus jūrinės tematikos leidinius, galima aptikti įdomių pasakojimų apie netikėčiausius įvykius jūroje.

Apsivertus jachtai gali tapti jos belaisviu.
Apsivertus jachtai gali tapti jos belaisviu. @ nuotr.

Apsivertusios škunos nelaisvėje

 

1910 metais lenkų burlaivio „Aurora“ jūreiviai Baltijos jūroje toli nuo kranto pastebėjo plūduriuojantį kažkokį daiktą. Priplaukus arčiau paaiškėjo, kad tai apsivertusi dugnu į viršų nedidelė škuna. Tuo metu jūra buvo rami, todėl burlaivio kapitonas įsakė nuleisti valtį ir apžiūrėti radinį. Jūreivių nuostabai iš apvirtusio laivo sklido keisti garsai. Atrodė, lyg kažkas ten belstų į metalą.

Pastuksenę į škunos dugną, jūreiviai išgirdo dar energingesnį beldimą. Tapo aišku, kad apsivertusiame laive yra bėdon patekęs žmogus. Bijodami, kad škuna nenuskęstų, išleidus iš jos oro pagalvę, “Auroros“ jūreiviai nesiryžo prakirsti laivo dugno. Kapitonas nutarė kuo greičiausiai škuną buksyruoti į Dancigą (dabar Gdanskas).

Į uostą atvilkta škuna kranu buvo iškelta į krantą. Aplink ją susispietę smalsuoliai pastuksenę į korpusą nebeišgirdo jokio atsakymo. Negi tas, kuris jūroje dar beldėsi, neišgyveno? Išpjovus korpuse nedidelę skylę, vienas uostininkas pažvelgė į vidų ir nieko nepamatė. Bet po kurio laiko iš tos skylės netikėtai pasirodė žmogaus ranka.

Paaiškėjo, kad škunos viduje tūnojęs vyras buvo labai nusilpęs ir praradęs nuovoką. Atsigavęs jis prisistatė kaip šios škunos, kurios pavadinimas „Erndt“, savininkas ir škiperis. Plaukiojant po Baltiją jį užklupo audra. Didelės bangos ir stiprus vėjas taip paguldė mažą burlaivį ant šono, kad jis galiausiai apsivertė.

Kai kajutės lubos atsidūrė po buriuotojo kojomis, vyras suprato, kad jis tapo apsivertusio laivo belaisviu. Kai vanduo pakilo iki kelių, buriuotojas išėmė kelias kajutės grindų lentas ir išlindo į triumą. Įkalintas bangų blaškomame laive jis išbuvo keletą dienų. Ištiktas šoko, būdamas be vandens ir maisto, vyras nusilpo ir kartais prarasdavo nuovoką. Nelaimėlis jau buvo praradęs viltį išsigelbėti, kai staiga pajuto, jog kažkas atrado jo apsivertusį laivą ir kažkur jį buksyruoja. Pagaliau atėjo išsigelbėjimas.

Štai tokią istoriją radau vartydamas senus lenkų žurnalo „Morze“ numerius..

 

Keturkojai gelbėtojai

 

Tai atsitiko 1963 metų gruodžio 10 dienos naktį Baltijos jūroje už 33 jūrmylių į šiaurę nuo Čolpino švyturio.. Po sunkios darbo dienos lenkų žvejybos boto ŁEB-47 įgula, kurią sudarė tik 3 žvejai, išmetė plaukiojantį inkarą ir nutarė pailsėti. Du žvejai nusileido į kubriką, o vienas pasiliko viršuje.

Denyje tinklus tvarkęs vyras netikėtai pamatė, kaip iš tamsumos išnyra didžiulio laivo siluetas. Žvejys suprato, kad nebėra nei laiko, nei galimybės pasitraukti artėjančiam laivui iš kelio. Laive, matyt, taip pat per vėlai pastebėjo niekur nejudančią kliūtį. Bandymas išvengti susidūrimo nepavyko. Danų transportinis motorlaivis „Sirps Dan“ iš inercijos vis dar dideliu greičiu plaukė pirmyn. Netrukus jo aštrus plieninis forštevenis įsirėžė į žvejų botą.

Žvejų laivas pradėjo skęsti, o jo įgula, dar spėjusi pasigriebti gelbėjimosi liemenes, šoko už borto į ledines Baltijos jūros bangas. Du vyrai greitai nusiyrė toliau nuo skęstančio boto. Jų draugą lediniame vandenyje sutraukė mėšlungis ir jis vis dar kapanojosi šalia žvejų laivo. Iškilo grėsmė, kad skęstančio laivo sukeltas sūkurys įtrauks gelmėn ir šalia jo sunkiai besikapstantį žveją.

Žūtis atrodė neišvengiama, bet tuo metu netikėtai šalia skęstančiojo atsirado gelbėtojas. Tai buvo šuo Mukis. Žvejų priglobtas ir nuolatos juos lydintis į žvejybą jūroje, jis ir dabar nepaliko nelaimėje savo geriausio draugo, buvo šalia jo. Bendromis jėgomis jie nuplaukė toliau nuo skęstančio boto. Tuo tarpu danų laivas sustojo ir nuleido gelbėjimosi valtį. Visi trys žvejai buvo išgelbėti

Apie šį įvykį daugiau kaip prieš 50 metų rašė daugelis Lenkijos ir Danijos laikraščių. Jūreivystės istorijoje žinoma nemažai faktų, kai laive esantys keturkojai perspėdavo kitus įgulos narius apie gresianti pavojų. Turėdami gerą uoslę, o gal ir nuojautą, jie anksčiau nei žmonės, pajunta pavojų

 

Nuskęsti ne taip paprasta

 

Vieni laivai nuskęsta labai greitai ištikus nežymiai avarijai, o kiti net labai sužaloti niekaip nenori nuskęsti, nors ir pasmerkti neišvengiamai pražūčiai. Vienas iš tokių atkaklių „skenduolių“ buvo Liberijos tanklaivis „Serps“.

1967 metų gegužyje „Serps“ plaukė iš pietų Prancūzijos uosto Seto, kuris yra Viduržemio jūros pakrantėje, į Neapolį. Pakeliui tanklaivyje įvyko sprogimas ir jis perskilo pusiau.

Gegužės 23 dieną Prancūzijos kariniai laivai tanklaivio liekanas aptiko d'Hyères salos traverze. Abi laivo pusės plūduriavo jūros paviršiuje kelių jūrmylių atstumu viena nuo kitos.

Laivagalis, kuriame buvo gyvenamosios patalpos ir mašinų skyrius, plūduriavo pasviręs ant kairio borto 20 laipsnių kampu. Laivo priekis taip pat gulėjo beveik ant šono. Vidurinė laivo dalis, kurioje tikriausiai ir įvyko sprogimas, išvis buvo dingusi. Gelbėtojai apžiūrėjo plaukiojančias laivo liekanas, bet ten nerado nei gyvų, nei žuvusių žmonių.

Katastrofos vieta buvo apžiūrėta iš oro sraigtasparnių pagalba. Tik baigiantis dienai žvalgai pastebėjo gana toli nuo įvykio vietos apsivertusią gelbėjimosi valtį ir ant jos kybantį jūreivį. Kiek atsigavęs nuo patirto šoko, jis papasakojo, kad sprogimas įvyko gegužės 22 dieną apie aštuntą valandą vakaro. Vairinė ir žemiau jos esančios patalpos sudegė, Sprogimo banga sunaikino visas gelbėjimosi valtis, išskyrus vieną. Į ją susėdo 30 įgulos narių, kurie liko gyvi po sprogimo. Siaučiant audrai, valtis naktį apsivertė. Išgelbėtas jūreivis nežinojo koks likimas ištiko jo draugus. Sraigtasparniai ir laivai dvi dienas ieškojo katastrofos aukų, tačiau paieškos buvo bergždžios.

Tuo tarpu tanklaivio nuolaužos, nepaisant jūroje įsisiautėjusios audros, atkakliai laikėsi vandens paviršiuje ir nesiruošė skęsti. Jos kėlė grėsmę laivybai. Juolab, kad klaidžiojo judriame jūrų kelyje. Prancūzų kariniams laivams buvo įsakyta sugauti klajojančias sprogusio laivo dalis ir nuvilkti jas į artimiausią uostą. Deja, toks paprastas uždavinys pasirodė ne taip langavai įvykdomas.

Įsiaudrinusi jūra vis nerimo, nuolaužos tai dingdavo iš akiračio, tai vėl išdygdavo pačiose netikėčiausiose vietose. Tik po daugelio mėginimų tanklaivio laivagalis buvo nutemptas į Marselį. Laivo priekio niekaip nepavyko pririšti prie vilkiko. Tik artilerijos ugnis, paleista iš karinių laivų, privertė pagaliau jį nuskęsti.

Panašių istorijų apie nenorinčius nuskęsti laivus pilna įvairiuose leidiniuose. Atkakliausias šiuo atžvilgiu buvo didžiulis olandų naftos ir rūdos vežėjas „Jakob Verlome“. 1967 metų sausyje po įvykusio sprogimo Atlanto vandenyne tanklaivis ne nuskendo, o tik apsivertė. Jis kėlė grėsmę kitiems tuo pačiu maršrutu plaukiojantiems laivams. Prireikė 30 dienų, kol pagaliau pavyko šį didžiulį laivą nuskandinti Atlanto vandenyne.

Fotoreportažas
  • Jūrose ir vandenynuose būna ir taip-Foto-nr-6934_6935.jpg
  • Jūrose ir vandenynuose būna ir taip-Foto-nr-6934_6936.jpg
  • Jūrose ir vandenynuose būna ir taip-Foto-nr-6934_6937.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Jūrose ir vandenynuose būna ir taip "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.