Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kaip anglai atrado Rusiją

Šiaurės Dvinos žiotyse Jagros salos pakrantėje paminklinis akmuo pirmą anglų apsilankymą Rusijos šiaurėje.

Edward Bonaventure laivas, kuriam vadovavo R. Chancelloris. XVI a. piešinys.
Edward Bonaventure laivas, kuriam vadovavo R. Chancelloris. XVI a. piešinys. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Ieškojo naujų rinkų

 

Paminklas skirtas anglų laivo „Edward Bonaventure“ kapitonui Ričardui Čensleriui (Richard Chancellor). Jis į Rusijos šiaurę atplaukė 1553 metų rugpjūčio 24 dieną.

XVI a. anglų pirkliai, pamatę, kad jų prekių rinka Vakarų Europoje nuolatos mažėja, o Ispanija ir Portugalija vis labiau turtėja naujai atrastų žemių sąskaita, sunerimo. Jie įkūrė ypatingos paskirties pirklių bendrovę, kad ji ieškotų nežinomų šalių, žemių, salų ir valstybių iki šiol dar neaplankytų jūros keliais. Oficialus jos pavadinimas buvo ilgas, bet užtai aiškiai nusakantis pagrindinius bendrovės tikslus – regionų paslaptis atskleidžianti kompanija (Mystery and Company of Merchant Adventurers for the Discovery of Regions, Dominions, Island and Places unknown).

1553 m. karaliaus Edvardo VI nurodymu ši kompanija išsiuntė tris laivus, vadovaujamus admirolo Hugho Villoughby, ieškoti šiaurinio kelio į Indiją ir Kiniją per Šiaurės Ledynuotąjį vandenyną. Ekspedicijos planą parengė tuo metu anglų karaliaus globojamas žinomas jūrų keliautojas ir tyrinėtojas italas Sebastianas Cabotas. Jis buvo plaukiojęs Arkties platumose, kai ieškojo šiaurės-vakarų kelio į Ramųjį vandenyną. Nepavykus aplenkti Šiaurės Amerikos krantų, dabar jis siūlė tuo pačiu tikslu plaukti šiaurės-rytų kryptimi palei Sibiro pakrantes.

 

Kelią pastojo ledai

 

1553 metų gegužės 11 dieną burlaiviai „Bona Esperanza“, „Bona Confidentia“ ir „Edward Bonaventure“ išplaukė iš Temzės žiočių ir pasuko tiesiai į šiaurę. Iki pat Norvegijos krantų juos lydėjo stiprūs ir nepalankūs vėjai, darganoti orai. Plaukiant palei šiaurinius Skandinavijos krantus audra laivus išblaškė.

„Edward Bonaventure“, kuriam vadovavo patyręs navigatorius R.Čensleris, kelionę tęsė savarankiškai. Rugpjūčio pradžioje jis priplaukė šiauriausią Europos kyšulį, kurį pavadino iki šių dienų išlikusiu vardu – Nordkap. Čia jis savaitę sukiojosi tikėdamasis susitikti su kitais ekspedicijos dalyviais. Nesulaukęs bendražygių tęsė kelionę – pasiekė toli į pietus plytinčius atvirus vandenis. „Negi tai jau vartai į Ramųjį vandenyną?“, - stebėjosi laivo kapitonas.

Tuo tarpu kiti du ekspedicijos laivai plaukdami į rytus atsidūrė prieš krantą, padengtą ledu ir sniegu. Tai buvo viena iš Naujosios Žemės salų. Šie anglų laivai buvo pirmieji europiečiai aptikę salyną, skiriantį Barenco ir Karo jūras. Pamatę, kad tolimesnį kelią jiems pastoja ledo laukai, keliautojai pasuko atgal ir nutarė peržiemoti nuleidę inkarus Laplandijos pakrantėje netoli dabartinio Murmansko.

 

Vietoj Kinijos – Rusija

 

„Edward Bonaventure“ jūreiviai buvo pirmieji užsieniečiai atplaukę į Baltąją jūrą, kurią rusai tada vadino Ledine. Netrukus anglai priplaukė jiems dar nežinomos upės žiotis ir sustojo prie Jagros salos, kuri šiandien yra vienas iš Severdvinsko mikrorajonų. Tada tai buvo tik nedidelė pomorų – jūros žvėrių medžiotojų ir žvejų – gyvenvietė. Pamatę keistai apsirengusius žmones ir jų ginkluotą laivą, vietiniai gyventojai su baime žiūrėjo į atvykėlius. Bet šie neatrodė agresyviai nusiteikę, maloniai šypsojosi ir ženklais rodė, kad norėtų sužinoti kokia čia vietovė.

Apie netikėtus svečius buvo pranešta Cholmogorų vaivadai Feofanui Morozovui. Iš jo atstovų, pasiųstų į salą, R.Čensleris ir jo komanda sužinojo, kad jie pateko į Maskvos caro valdas.

 

Kelionė pas carą

 

Prasidėjus žiemai, anglai liko Rusijoje laukti pavasario. Per tą laiką apie juos buvo pranešta Maskvos carui Ivanui IV, pramintam Rūsčiuoju. Rusų carui anglų jūreivių ir pirklių viešnagė jo žemėse buvo tikra dovana. Jis seniai laukė progos užmegzti pastovius ir tvirtus prekybinius ryšius su vakarais.

Kai Ivanas Rūstusis sužinojo apie anglų pirklių atplaukimą, jis iš karto pakvietė egzotiškus svečius atvykti į Maskvą. R.Čensleris su savo bendražygiais atliko daugiau kaip 1000 kilometrų žygį rogėmis per užpustytus laukus. Vėliau savo ataskaitoje jis rašė, kad Maskva nors ir didelis miestas, tačiau primityviai pastatytas, dauguma namų mediniai. Tačiau caro rūmai jį nustebino prabanga.

Audiencijos metu rusų caras pareiškė, kad jam patiktų atidaryti jūros prekybos kelius su Anglija. Anglai buvo ne mažiau optimistiškai nusiteikę. Jie tikėjosi Rusijoje rasti gerą rinką savo tekstilės gaminiams, o mainais gauti Europoje labai vertinamus Rusijos žvėrių kailius.

 

Tragiška jūreivių lemtis

 

Kol R.Čensleris ir jį lydintys anglų pirkliai keliavo į Maskvą ir atgal, pomorai prie Laplandijos krantų aptiko du pasiklydusius anglų ekspedicijos laivus su mirtinai sušalusiais vyrais. Laivai stovėjo nuleidę inkarus, jų triumuose buvo pilna įvairiausių prekių ir maisto. Viskas rodė, kad jūreiviai mirė ne nuo šalčio ir bado, bet nuo smalkių. Paspaudus stipriems šalčiams, jie, matyt, kūreno krosneles užkamšę visas laivo skyles.

Visas anglų krovinys iš šių laivų buvo iškrautos, o jų vieton pakrautos rusiškos prekės. R.Čensleris su tais pačiais trimis laivais, su kuriais prieš metus paliko Londoną, grįžo į Angliją su rusų prekėmis ir Ivano IV raštu, kuris skelbė, kad anglų pirkliai, gabenantys prekes į Rusiją, bus atleidžiami nuo muito mokesčių.

Parvežta žinia pradžiugino Londoną ir R.Čensleris buvo vėl pasiųstas į Rusijos šiaurę su dviem laivais pilnais angliškų prekių. Grįžtant atgal jau su rusiškomis prekėmis, jo laivas pateko į didelę audrą ir kartu su visa įgula nuskendo Škotijos pakrantėje.

 

Rusai prisiminė anglus

 

Kitame laive plaukęs rusų pasiuntinys Osipas Nepejus laimingai atplaukė į Londoną ir 1557 metais sudarė sutartį, pagal kurią anglų pirkliai gavo teisę be muitų pardavinėti savo prekes Rusijoje, o rusai – Anglijoje. Nuo tada daugiau kaip šimtą metų šiaurinis kelias buvo pagrindinė prekybos arterija, jungianti Angliją ir Rusiją.

Praėjus 445 metams, jau subyrėjus Sovietų sąjungai, Severodvinsko valdžia, paskatinta vietos kraštotyrininkų, prisiminė reikšmingą jų kraštui pirmąjį anglų prekeivių vizitą ir 1998 metais rugpjūčio 16 dieną iškilmingai atidengė paminklinį akmenį toje pakrantėje, kur prisišvartavo pirmas anglų laivas – „Edward Bonaventure“, vadovaujamas R.Čenslerio.

Fotoreportažas
  • Kaip anglai atrado Rusiją -Foto-nr-5096_5097.jpg
  • Kaip anglai atrado Rusiją -Foto-nr-5096_5098.jpg
  • Kaip anglai atrado Rusiją -Foto-nr-5096_5099.jpg
  • Kaip anglai atrado Rusiją -Foto-nr-5096_5100.jpg
  • Kaip anglai atrado Rusiją -Foto-nr-5096_5101.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kaip anglai atrado Rusiją "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.