Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kaligulos laivų likimai

Tai viena tragiškiausių istorijų apie prarastus neįkainuojamos vertės artefaktus. Daugiau kaip 19 šimtmečių Nemio ežero dugne gulėję ir vėliau iškelti du milžiniški mediniai laivai, priklausę Romos imperatoriui Kaligulai, buvo visiškai sunaikinti baigiantis Antrajam pasauliniam karui.

Italai apžiūrintys imperatoriaus Kaligulos laivus Nemi ežere 1932 m.
Italai apžiūrintys imperatoriaus Kaligulos laivus Nemi ežere 1932 m. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Imperatoriaus plaukiojantys rūmai

 

Įgyvendindamas vieną iš savo despotiškų aistrų ir kaprizų Romos imperatorius Kaligula, valdęs 34-41 metais pr.m.e., įsakė pastatyti keletą didelių laivų ir nuleisti juos į vandenį nedideliame ežere už 30 kilometrų nuo Romos.

Romėnų istorikas ir biografas Svetonijus rašė, kad tai buvo ne šiaip sau laivai, o tiesiog plaukiojantys rūmai. Jų korpusai buvo pastatyti iš kedrinės pušies medienos. Ant vieno iš laivų stovėjo Dianos šventykla, kurią puošė marmurinės kolonos, paauksuotos bronzinės dievų figūros, juvelyriniai dirbiniai. Antrame laive buvo įrengtas Kaligulos rūmų kompleksas, pritaikytas prabangioms pramogoms. Jame buvo įrengti vonios kambariai su šildymu ir karšto vandens sistema.

Ilgą laiką mokslininkai ir istorikai diskutavo kodėl Kaligula nutarė tokius didelius laivus, kurių ilgis viršijo 70 metrų, o plotis 20 metrų, įkurdinti tokiame mažame vos vieno kilometro skersmens Nemio ežere. Kai kurie teigė. kad Kaligula nebuvo patenkintas gyvenimu Romos vilose ir pasirinko plūduriuojančius rūmus, kurie tapo idealia slėptuve mėgautis nepadoriomis pramogomis ir savo priešų kankinimui. Kitų nuomone Kaligula, statydamas tiems laikams milžiniškus laivus su daugybe techninių detalių, tokių, kaip inkarai, keltuvai, siurbliai, vandentiekis, rutuliniai guoliai, ant kurių sukiojosi dievų statulos, esą norėjo parodyti Sirakūzų, Sicilijos ir Ptolemėjų valdovams Egipte, kad ir Romos imperatoriai gali prilygti jiems savo prabanga.

 Labiau tikėtina versija ta, kad Kaligula buvo didelis deivės Dianos gerbėjas. Nemio ežeras, susiformavęs buvusio ugnikalnio krateryje, romėnų laikais buvo žinomas, kaip „Dianos  veidrodis“, svarbi piligriminės kelionės vieta. Todėl ir vienas Kaligulos suprojektuotas laivas tapo plaukiojančia Dianos šventykla, o šalia plūduriavo ir paties imperatoriaus rūmai.

Iki šiol neaišku, kada ir kodėl nuskendo abu Kaligulos laivai. Viena legenda byloja, kad Kaligula pats juos nuskandino girtos orgijos metu. Tačiau nėra jokių patikimų šaltinių, nurodančių kaip abu jo statyti laivai atsidūrė Nemio ežero dugne.

 

Atrado, bet iškelti nepavyko

 

Kaligulos laivai buvo pamiršti viduramžiais, tačiau vietiniai žvejai ne kartą iš ežero ištraukdavo senovinius radinius, kurie žadino smalsumą. Sklido legendos, kad galbūt nuskendusiuose laivuose guli pasakiški lobiai.

Tomis legendomis 1445 m. susidomėjo senovės Romos istorijos žinovas kardinolas Prosperas Colonnas. Žvejai jam parodė apdorotus medienos gabalus, kurie pakliūdavo į jų tinklus. Kardinolas suprato, kad jie priklauso seniai nuskendusiems laivams ir sugalvojo pirmą rimtą bandymą išgelbėti jų nuolaužas. Tam reikalui jis pasamdė garsų to meto italų architektą Leoną Batistą Albertį.

Albertis iš tuščių statinių ir sijų sukonstravo didžiulį plaustą, ant kurio sumontavo gerves. Jomis į vandenį buvo nuleidžiamos virvės su kabliais. Nepaisant visų pastangų, jam nepavyko ištraukti iš dumblo nuskendusių laivų, o tik atplėšti keletą laivo korpuso dalių. Iš jų paaiškėjo, kad laivų dugnai buvo aptraukti švinu, o medžio dirbiniai buvo aukštos kokybės.

1535 metais Kaligulos laivais susidomėjo nuotykių ieškotojas, tipiškas Renesanso laikų mokslo smalsuolis, italų karo inžinierius Francesco De Marchi. Norėdamas pasiekti nuolaužas Nemio ežero dugne, jis vienas pirmųjų išbandė nardymo varpą, kuris apsaugo viršutinę kūno dalį nuo vandens ir leidžia kvėpuoti. Jam pavyko nustatyti vieno laivo dydį ir jo būklę. Be to, jis surinko keletą nedidelių artefaktų, įskaitant ir švino vamzdynų dalis, atsiplėšė nemažai laivo medinių gabalų. . Viską ką surinko, De Marchi pardavė jo nardymą stebėjusiems smalsuoliams.

Praėjus trims šimtmečiams, 1827 metų rugsėjo 10 dieną riteris Annesio Fusconis, naudodamas tobulesnį nardymo varpą su oro pompa, pasiekė nuolaužas ir iškėlė marmurinės mozaikos dalis, kolonų fragmentus, plytas, vinis ir medienos gabalus. Dėl blogo oro tolimesni gelbėjimo darbai buvo nutraukti, o surinkti artefaktai išvogti.

Po 1895 metų operacijos, kurios metu buvo iškelta nemažai Nemio ežero dugne gulinčių laivų dalių, Italijos Švietimo ministerija pareikalavo nutraukti nesėkmingus gelbėjimo darbus, nes jie palaipsniui griauna dumble pasislėpusius laivus.

 

Atkūrimas ir sunaikinimas

 

1927 metais Benitas Musolinis paskelbė, kad Kaligulos laivų gelbėjimas yra svarbus jo fašistinės vyriausybės tikslas ir liepė inžinieriui Guidui Unicelliui nusausinti Nemio ežerą ir atgauti ten nuskendusius laivus.

Per penkerius metus ežero vanduo, naudojant galingus siurblius, buvo išpumpuotas, pašalinta daugiau kaip 40 milijonų kubinių metrų vandens. Pagaliau, po beveik 1900 metų, praleistų Nemio ežero dugne, Kaligulos laivai vėl „išplaukė“ į paviršių.

Restauruoti laivai buvo pristatyti visuomenei 1940 metais naujai pastatytame muziejuje ant ežero kranto.

1944 metų naktį iš gegužės 31 d. į birželio 1 d. Nemio ežero pakrantėje kilo gaisras, kurio metu sudegė abu restauruoti laivai. Iš karto po karo tyčiniu padegimu buvo apkaltinti Vokietijos Wermachto kareiviai, kurie šalia muziejaus buvo įkūrę priešlėktuvinę bateriją. Vokiečiai savo ruožtu kaltino amerikiečius, kurie paleido į juos artilerijos ugnį. Tikroji istorija apie tai, kas nutiko tą naktį, greičiausiai niekada nepaaiškės.

Muziejus buvo atkurtas ir atidarytas 1953 metais. Pagal išlikusias prieškarinio tyrimo nuotraukas ir  piešinius, menininkams ir archeologams pavyko rekonstruoti abu sunaikintus laivus. Ten, kur kadaise buvo laikomi dviejų didžiulių Nemio ežero laivų korpusai, dabar eksponuojami maždaug penktadalio dydžio laivų modeliai.

Fotoreportažas
  • Kaligulos laivų likimai-Foto-nr-8482_8485.jpg
  • Kaligulos laivų likimai-Foto-nr-8482_8483.jpg
  • Kaligulos laivų likimai-Foto-nr-8482_8484.jpg
  • Kaligulos laivų likimai-Foto-nr-8482_8486.jpg
  • Kaligulos laivų likimai-Foto-nr-8482_8487.jpg
  • Kaligulos laivų likimai-Foto-nr-8482_8488.jpg
  • Kaligulos laivų likimai-Foto-nr-8482_8489.jpg
  • Kaligulos laivų likimai-Foto-nr-8482_8490.jpg
  • Kaligulos laivų likimai-Foto-nr-8482_8491.jpg
  • Kaligulos laivų likimai-Foto-nr-8482_8492.jpg
  • Kaligulos laivų likimai-Foto-nr-8482_8493.jpg
  • Kaligulos laivų likimai-Foto-nr-8482_8494.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kaligulos laivų likimai "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.