Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kam laivui reikalingas varpas?

Daugelį šimtmečių varpai vaidino svarbų praktinį ir simbolinį vaidmenį laivų bei jų įgulų gyvenime.

Garsiojo kliperio CUTTY SARK varpas ir dabar kabantis  jo muziejiniame laive
Garsiojo kliperio CUTTY SARK varpas ir dabar kabantis jo muziejiniame laive @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Nuo denio iki „varnų lizdo“

 

Kada pirmasis varpas iškeliavo iš sausumos į jūrą lieka istorine paslaptimi. Manoma, kad jau XIII amžiuje laivyba jūroje buvo susijusi su varpų naudojimu vieniems ar kitiems tikslams.

Senuosiuose burlaiviuose būdavo daugiau, nei vienas varpas. Kai kurie turėdavo tris ar net keturis varpus. Vienas, laikomas pagrindiniu, kabodavo laivagalyje netoli vairo, kiti laivo viduryje ir jo priekyje. Varpai skelbdavo pavojaus signalą kilus gaisrui ar ištikus kitokiai nelaimei, perspėdavo denyje dirbančius jūreivius apie staigų laivo manevrą. Be to, jų skambėjimas, esant blogam matomumui, veikė kaip įspėjamasis signalas kitiems laivams.

Varpas, pakabintas stiebe, buvo skirtas jūreiviui, sėdinčiam „varnų lizde“. Jei jis pastebėdavo kokias nors kliūtis laivo kelyje, vienu varpo dūžiu pranešdavo, kad kažkas yra laivo dešinėje, dviem dūžiais – laivo kairėje, trimis dūžiais – tiesiai priekyje.

Kadangi „varnų lizdas“ būdavo įrengiamas stiebe gana aukštai, jame sėdintį įgulos narį  siūbuodavo taip stipriai, kad net patyrę jūreiviai susirgdavo jūros liga. Matyt, todėl budėjimas „varnų lizde“ būdavo prilyginamas bausmei.

Pasak populiarios laivyno legendos, „varnų lizdo“ terminas kilęs iš vikingų jūreivių praktikos. Jie, išplaukdami jūron, veždavosi su savimi varnas, laikomas narve pritvirtintame prie stiebo. Pasiklydę ir nematydami krantų, vikingai išleisdavo iš narvo varną. Pagal jos skrydžio kryptį nukreipdavo savo laivo kursą. Mat varna visada skrenda į artimiausią žemę.

Tobulėjant navigacijai. varnų laivuose nebereikėjo, tačiau jų „lizdai“ ten išliko dar ilgai. Bet dabar juose t“upėdavo“ žmonės.

Senovės laikų prietaringi jūrininkai tikėjo, jog varpų garsas atgraso povandeniniame pasaulyje gyvenančius monstrus ir demonus. Tai, ko gero, buvo viena pirmųjų priežasčių, kodėl laivuose atsirado varpai.

 

Atstojo laikrodį

 

Per daugelį metų keitėsi laivo varpų funkcijos. Kai kurios išnykdavo ir jų vietoje atsirasdavo kitos. Vienas iš ankstyviausių dokumentų, liudijančių apie laivo varpų naudojimo pokyčius, yra Viljamo Soperio (William Soper), 1422-1427 metais ėjusio Anglijos karališkojo laivyno intendanto pareigas, sąskaitos ir inventorinės knygos. Jose nurodoma, kad laivams buvo išduoti žalvariniai varpai, skirti "to mark the watches of the sailors" (liet. „pažymėti . jūrininko budėjimo laiką“).

Kol nebuvo sukurti laivo chronometrai, laikas jūroje būdavo matuojamas smėlio laikrodžiais. Tuose, kuriuos naudojo jūrininkai, smėlis iš viršutinės indo dalies į apatinę išbyrėdavo per pusvalandį. „Laivo berniukas“, kaip tada vadindavo jungas, turėjo nuolat stebėti tokį laikrodį ir kiekvieną kartą, smėliui išbyrėjus, jį apversti.

Po kiekvieno smėlio laikrodžio apvertimo jo prižiūrėtojas privalėjo skambinti varpu pagal nustatytą tvarką. Priklausomai nuo varpo dūžių skaičiaus ir jų kombinacijos įgula žinodavo kieno pamaina dabar  turi pradėti budėjimą prie vairo ir burių.

Kai kuriuose laivuose varpas taip pat kviesdavo įgulą vakarinei maldai, skelbdavo pietų metą ar primindavo, kad jau dalijama popietinio grogo porcija,

Ši praktika sutartiniu būdu skambinti varpu kas pusvalandį išsilaikė kai kurių šalių kariniuose laivuose ir mokomuosiuose burlaiviuose iki šiol.

 

Legendos ir tradicijos

 

Pasak paplitusios legendos, burlaivių epochos laikais tarp laivo bocmano ir virėjo buvęs neoficialus susitarimas. Bocmano komanda, kuri budėjimą pradėdavo anksčiausiai, nedelsdama užkurdavo viryklę ir tokiu būdu leisdavo virėjui kiek ilgiau pamiegoti. Kadangi ugnis jau degdavo, virėjas, vos atsikėlęs, jau galėdavo ruošti pusryčius. Savo ruožtu virėjas, kol įgula pusryčiaudavo, šveisdavo laivo varpą, kurio priežiūra tradiciškai priklausė bocmano komandai.

Ilgą laiką buriniuose tolimojo plaukiojimo laivuose gyvavo tradicija reise mirusio jūreivio atminimą pagerbti aštuoniais varpo dūžiais. Tai buvo susiję susiję su tuo, kad toks varpo dūžių skaičius skelbdavo kiekvieno pamainos budėjimo pabaigą. Terminas „aštuoni varpai“ (angl. „eight bells“) tapo jūriniu eufemizmu reiškiančiu, kad jūrininkas „baigė savo paskutinį budėjimą“ t.y. mirė. Laivo varpo dūžiais pranešama įgulai apie kapitono ar labai svarbių asmenų atvykimą į laivą ar jų išvykimą.

Išliko ir kita sena jūreiviška tradicija, kurią mielai prisimena nūdienos jūrininkai. Naujųjų Metų išvakarėse, atėjus vidurnakčiui, vyriausias pagal rangą jūrininkas, tuo metu esantis laive, paskambindavo aštuonis kartus už pradėjusius metus. Už ateinančius metus aštuonis kartus skambindavo jauniausias laivo jūreivis.

Viena iš įsimintiniausių jūrininkų ir jų šeimų tradicijų yra krikštyti vaikus naudojant laivo varpą kaip krikštyklą. Vėliau ant jo išgraviruojamas kūdikio vardas. Kadangi laivo varpas laikomas svarbia jūreivystės istorijos dalimi, tai įrašyti ant jo naujagimio vardą yra didelė garbė ir privilegija.

Pastačius naują laivą, tradiciškai ant jo varpo paviršiaus išgraviruojamas arba išliejamas laivo pavadinimas ir data. Kartais šiuolaikinių laivų varpuose įspaudžiamas ir juos stačiusios gamyklos pavadinimas. Pagal jūrinę tradiciją ,pasikeitus laivo pavadinimui, varpas nekeičiamas. Turi likti laive.

Laivo avarijos atveju varpas dažniausiai tampa patikimiausia priemone identifikuoti skenduolį.

 

Skirtingi likimai

 

Nuskendusių laivų varpai laikomi vienais svarbiausiais jūriniais artefaktais. Iškelti iš jūros dugno ar nukabinti iš baigusių eksploataciją laivų, varpai dažniausiai patenka į jūreivystės ir kitus istorinius muziejus. Pati didžiausia laivo varpų kolekcija saugoma anglų Nacionaliniame jūrų muziejuje Grinviče (Londonas). Daugelio žinomų laivų varpai, tapę jūriniais artefaktais, išsibarstė po visą pasaulį. Štai, keli pavyzdžiai.

Anglų prekybinį laivą „Bounty“ maištaujanti įgula 1790 metais sudegino Ramiojo vandenyno Pitkerno salos įlankoje. Dabar šio laivo varpas stovi ant postamento Pitkerno salos Adamstauno gyvenvietės aikštėje.

Britų fregata „Lutine“, gabendama didelės vertės krovinį, kuris buvo apdraustas „Lloyd of London“ bendrovėje, 1799 metų spalyje audros metu nuskendo tarp Vakarų Fryzų salų. 1858 metais iškeltas jos varpas daug metų skambėjo pagrindinėje draudimo bendrovės salėje, skelbdamas žuvusių laivų pavadinimus. Ši tradicija buvo sustabdyta 1980 metais, tačiau pats varpas vis dar laikomas senoje vietoje.

Nyderlandų lengvasis kreiseris „De Ruyter“ 1942 metų vasario 27 dieną buvo nuskandintas Japonų jūroje vykusiame mūšyje. 2002 metais narai tarp jo nuolaužų atrado du varpus. Vienas perduotas Nyderlandų kariniam jūrų laivynui, kitas puošia mūšyje žuvusio olandų admirolo Karlo Dormano kapą Surabajos mieste Indonezijoje.

„Admiral Hipper“ buvo Vokietijos kreiseris, kuris britų jūreiviams sukėlė daug kančių Barenco jūroje. Po vokiečių kapituliacijos britai surado priešų kreiserį Kylyje ir pasiėmė jo varpą kaip trofėjų.

Su Italijos vėliava plaukiojęs laineris „Costa Concordia“ 2012 metų sausio 13 dieną nuskendo netoli Giglio Porto miesto. Jo varpas buvo aptiktas 8 metrų gylyje. Nepaisant didelės priežiūros, jis buvo pavogtas ir iki šiol nerastas.

 

Reikalingi ir šiandien

 

Gerai girdimas, aiškus varpo garsas ir šiandien naudojamas laivo įgulos bendravimui, kai žmogaus balsas negali patikimai perduoti pranešimo ar pavojaus signalo. Nuo seno įprasta laivui plaukiant per rūko užklotus vandenis skambinti varpu.

Siekiant užkirsti kelią laivų susidūrimams, Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) patvirtino taisykles, kuriomis nustatyta, kad visuose laivuose, kurių bendras ilgis yra didesnis nei 20 metrų, turi būti bent 30 centimetrų skersmens varpas, o ilgesni nei 100 metrų laivai privalo turėti ir gongą.

 

Fotoreportažas
  • Kam laivui reikalingas varpas?-Foto-nr-8127_8128.jpg
  • Kam laivui reikalingas varpas?-Foto-nr-8127_8129.jpg
  • Kam laivui reikalingas varpas?-Foto-nr-8127_8130.jpg
  • Kam laivui reikalingas varpas?-Foto-nr-8127_8131.jpg
  • Kam laivui reikalingas varpas?-Foto-nr-8127_8132.jpg
  • Kam laivui reikalingas varpas?-Foto-nr-8127_8133.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kam laivui reikalingas varpas?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.