Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kam reikalingas uostas Šventojoje?

Dalis asmenų siekia įtikinti naująją Vyriausybę, kad Šventojoje būtina atstatyti jūrinį uostą, nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tą veiklą nuosekliai jau vykdo keletą metų.

Šventosios uosto atkūrimo schema.
Šventosios uosto atkūrimo schema. @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Uostas mažai ką domino

 

Kovo viduryje Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui buvo pateiktas grupės Klaipėdos visuomeninių organizacijų pasirašytas raštas apie tai, kad Lietuvai iškylanti „akivaizdi būtinybė turėti ir antrą jūrų uostą, kuris plėtotų jūrines veiklas, kaip žvejyba, jūrinis turizmas, rekreacija, taip pat tarnautų Būtingės terminalo, pasienio apsaugos, karinių laivų bei tranzitinių jūrinių jachtų priebėgos uostu“.

Nė viename Šventosios uosto atstatymo pasitarime iki šiol neteko girdėti kieno nors pasisakymo, kad nereikia atstatyti šio uosto. Jis yra tarsi dabartinės nepriklausomos Lietuvos visuomenės skola istorijai. Uostas per didelius vargus prieškaryje buvo pastatytas. Nors jo reikšmė nebuvo itin svarbi. Nei kroviniai krauti, nei karo reikmėms jis nepanaudotas. Net ir karo laivas „Prezidentas Smetona“ įplaukęs į šį uostą, vos sugebėjo iš jo išplaukti per audrą užnešus kanalą.

Ekonominio efekto neturėtų atstatytas Šventosios uostas ir mūsų laikais. Jis krovai nebūtų pritaikytas, jachtos dideliais kiekiais į Šventąją neplauktų, nes pats miestelis nėra tam pritaikytas, kruiziniai laivai Šventojoje vėlgi nestotų, nes čia nėra į ką žiūrėti.

Rengdama Šventosios uosto atstatymo dokumentus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ne kartą klausė Būtingės naftos terminalo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų, ar jie naudotųsi Šventosios uosteliu?

„Klausta buvo daug kartų, bet sąlyčio taškų nebuvo rasta. Tiek Karinės jūrų pajėgos, tiek pasienio tarnyba mums nepateikė duomenų, kad turėtų kokį nors poreikis Šventosios uoste. Ir nagrinėjant uosto koncepciją, ne kartą gavome atsakymą, kad jiems ten poreikio nėra“, - prisiminė

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Dėl Šventosios uosto pritaikymo Būtingės naftos terminalo reikmėms netgi buvo svarstomas atskiras klausimas Šventosios uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Jei tas uostas būtų pritaikomas Būtingės naftos terminalo laivams jame gylis turėtų būti papildomai didesnis 2-3 metrais. Tai to terminalo atstatymo kainas būtų pakėlę keliomis dešimtimis milijonų eurų. Būtingės naftos terminalą valdančios kompanijos „Orlen Lietuva“ atstovai atsakė, kad jie prie Šventosios uosto statybos neprisidėtų, jų reikmėms pakanka Klaipėdos uosto.

Kaip prieš kelis metus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo įpareigota pradėti rengti Šventosios uosto atstatymo dokumentus, vyravo ES rekomendacinio pobūdžio nuostata, kad ne mažesniu nei 50 jūrmylių atstumu tarp uostų dėl saugumo turi būti įrengti pramoginių laivų priėmimo taškai. Tačiau pagal 2014-2020 metų ES lėšų naudojimo finansinį periodą tokios rekomendacijos nebeliko. Todėl, kaip aiškino Susisiekimo ministerijos Vandens transporto skyriaus specialistai, nebeliko prasmės Šventosios uosto atkūrimui skirti pinigų iš ES paramos.

  

Nepasidalina būsimos naštos

 

Šiuo metu pagrindiniai Šventosios uosto atstatymo iniciatoriai yra žvejai ir vietos bendruomenės. Žemės ūkio ministerijos atstovų nuomone, turi būti „diskutuojama ne tik kaip apie Šventosios žvejybos uostą, tačiau ir kaip apie rekreacinį uostą, kur verslas galėtų teikti įvairias vandens paslaugas ir pramogas“.

Dabartinės Vyriausybės programa numato, jog „Žemės ūkio ministerija imsis realių veiksmų, skirtų įkurti veikiantį žvejybai, pramogoms bei turizmui pritaikytą nedidelį, efektyvų Šventosios uostą“. Kol kas  Žemės ūkio ministerija nerodo didelio noro atstatyti Šventosios uostą. Jo atstatymas reikštų nemažo kiekio pinigų išmetimą į be perspektyvų, kad tas projektas kada nors atsipirks.

„Uosto steigėja yra Vyriausybė. Ji Susisiekimo ministerijos teikimu nustato uosto žemės, akvatorijos, rezervinių teritorijų ribas. Susisiekimo ministerija kuria bendrą Klaipėdos ir Šventosios uostų plėtros strategiją, nustato visą teisyną“, - aiškino Žemės ūkio ministerijos atstovai tarsi duodami suprasti, kad Šventosios uosto atstatymo reikalais turėtų rūpintis Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija.  

 

Uostas kainuotų brangiai

 

Šventosios uoste turi būti statomas 643 metrų pietinis ir 438 metrų šiaurinis molas. Gylis būtų nuo 3 iki 6 metrų. Jame tilptų 537 laivai nuo 5 iki 15,4 m ilgio. Molų statyba ir farvaterio gilinimas kainuotų apie 41 mln. eurų, krantinių statyba ir gilinimas viduje uostelio - apie 50 mln. eurų, automobilių stovėjimo aikštelių ir inžinerinių tinklų įrengimas – apie 2 mln. eurų.

Ar reikia skirti per 90 mln. eurų Šventosios uosteliui atstatyti, jei jo panaudojimo galimybės ir atsipirkimas abejotinas? Visi Lietuvos priekrantės žvejai per metus gauna vos pusę milijono eurų pajamų. Šventosios uosto žvejų dalis nesiekia ir penktadalio.

Baltijos jūros žvejai vargu ar naudotųsi Šventosios uosteliu, nes jame nėra žvejybos infrastruktūros. Kam ją kurti, jei netoli yra Liepojos uostas, kur jau ir sugužėjo nemaža dalis Lietuvos žvejų?

Šventosios uostas galėtų būti pritaikytas poilsiui ir rekreacijai. Galbūt atsirastų koks nors laivelis kuris plukdytų į jūrą gaudyti menkių? Gal kas nors sugalvotų turistinę liniją iš Šventosios į Klaipėdą? Gal vasarą atplauktų viena kita užsieniečio jachtą? Ar vietiniai entuziastai laikytų savo jachtas? Atstatytas Šventosios uostas ekonomikos stebuklo nesukurtų.

Lietuvos Premjeras Saulius Skvernelis viešai teigė, kad „turi būti vystomi tik tie projektai, kurie duoda didžiausią naudą valstybei – kuria gerai apmokamas darbo vietas“.

Dėl Šventosios uosto atstatymo visuomenėje yra chaoso. Neaišku, kas turėtų valdyti tą uostą. 

Klaipėdos visuomenininkai nuo jo atstatymo prašo nušalinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, kuri neva nieko nenuveikusi atkuriant šį uostą. Realiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra pagrindinį ir didžiausią darbą atlikusi institucija.

Jai buvo užkrauta nebūdinga funkcija plėtoti ne krovos paskirčiai skirtą uostą. Klaipėdos uosto direkcija atliko geologinio kartografavimo, koncepcijos rengimo darbus, aktyviai dalyvavo rengiant detalųjį planą, parengė techninį projektą, statybos dokumentus. Jos dėka buvo išspręsta daug metų besitęsę ginčai su privačiais subjektai.

Visuomenininkų akmenukai mesti ir į Palangos miesto savivaldybės daržą, nes ši leidusi privatizuoti beveik visą teritoriją, kuri reikalinga uosto veiklai. Taip pat ji bandžiusi išmesti Šventosios uostą iš gyvenvietės detaliojo plano projekto.

 

 

Šventosios uosto atstatymo darbų seka

 

2007-12-12 KVJUD pasirašė sutartį su „Geoprojektas ir Ko“, „Hidroprojektas“ dėl inžinerinio geologinio kartografavimo programos parengimo. Darbai atlikti 2008-01-28. Gauta teigiama Lietuvos geologijos tarnybos išvada.

2008-04-07 susisiekimo ministras patvirtino Šventosios uosto statybos programos įgyvendinimo priemonių planą. Tais pačiais metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), įgyvendindama šį planą, parengė Šventosios detaliojo plano korektūrą su patikslintomis uosto ribomis, kurią sprendimu patvirtino Palangos miesto savivaldybės taryba.

2009-01-20 Ispanijos pramonės, prekybos ir turizmo ministerija patvirtino apie 300 tūkst. eurų dydžio paramą Šventosios uosto galimybių studijai rengti.

2009-09-30 Vyriausybė priėmė nutarimą ,,Dėl Šventosios valstybiniam jūrų uostui priskiriamos žemės sklypo ploto ir išorinės akvatorijos ribų“.

2010-05-05  Pasirašyta sutartis su Lietuvos energetikos institutu ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutu dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimo. Paslaugų atlikimo terminas – 18 mėnesių.

2010-05-25 Techninės tarybos posėdyje pristatyti penki galimi Šventosios uosto rekonstrukcijos variantai, kuriuos pateikė galimybių studijos rengėja Ispanijos kompanija „Alatec“. Pasirinktas rekonstrukcijos 2B variantas, pagal kurį uostas būtų statomas pietinėje uosto teritorijos dalyje.

2010-11-15 įsakymu susisiekimo ministras pakeitė Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos programos įgyvendinimo priemonių planą. Pagal patvirtinto plano 10 priemonę Palangos miesto savivaldybė yra atsakinga už Šventosios valstybinio jūrų uosto detaliojo plano parengimą.

Detaliojo plano sprendinius reikėjo išnagrinėti ir už Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorijos ribų, o KVJUD negalėjo būti jai nepriskirtos valstybinės žemės planavimo organizatorė.

2011-04-28 pasirašyta trišalė projektavimo darbų sutartis tarp Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus, KVJUD ir plano rengėjo ,,Sweco Lietuva“. Šalys kolegialiai įsipareigojo parengti Šventosios valstybinio jūrų uosto ir gretimos teritorijos (nekeičiant šiaurinės žemės sklypo Prieplaukos g. 26 ribos) detalųjį planą. Plotas –  15,3365 ha. Sutartyje planavimo organizatoriumi įsipareigojo būti Palangos miesto savivaldybės administracija, o KVJUD įsipareigojo būti šio detaliojo plano rengimo finansuotoja.

2011-04-29 KVJUD pasirašė Šventosios valstybinio jūrų uosto detaliojo plano rengimo sutartį su ,,Sweco Lietuva“, kuri įsipareigojo parengti detalųjį planą.

2012-11-19 Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla – Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas, poveikio aplinkai požiūriu leistina pagal 2B variantą ir PAV ataskaitą, įvykdžius šio sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas.

Po jo patvirtinimo atsirado galimybė pradėti rengti Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybos ir akvatorijos gilinimo techninius projektus.

2013-02-07 buvo parengtas ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-36 patvirtintas Šventosios uosto detalusis planas.  

2013-05-24 KVJUD pasirašė Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybos ir akvatorijos gilinimo techninio projekto parengimas, statybą leidžiančių dokumentų gavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūra paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

2015-07-21 KVJUD parengė Šventosios uosto statybos techninis projektą ir gavo statybos leidimą.

Fotoreportažas
  • Kam reikalingas uostas Šventojoje?-Foto-nr-6252_6253.jpg
  • Kam reikalingas uostas Šventojoje?-Foto-nr-6252_6254.jpg
  • Kam reikalingas uostas Šventojoje?-Foto-nr-6252_6255.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kam reikalingas uostas Šventojoje?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.