Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kapitonas laivą palieka paskutinis

Tai sena jūrinė tradicija, pagal kurią kapitonas, skęstant laivui, iki paskutinės minutės yra atsakingas už įgulos ir keleivių išgelbėjimą. Alternatyva tokia: arba išgelbėji juos, arba žūsti kartu su visais.

Skęstantis TITANIKAS ir jo kapitonas E.Smithas.
Skęstantis TITANIKAS ir jo kapitonas E.Smithas. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Garbingas pasirinkimas

 

Aukščiau minėta jūrinė tradicija yra glaudžiai susijusi su 19 amžiuje garsiai jūroje nuskambėjusia komanda: „Pirmiausia moterys ir vaikai!“. Taip įsakė britų garinės fregatos „Birkenhead“ kapitonas Robertas Salmondas, kai pradėjo skęsti jo laivas, gabenęs ne tik kareivių pulką, bet ir karininkų šeimas. Kadangi visiems laivo keleiviams nepakako gelbėjimo valčių, kapitonas, jo įgula ir kareiviai pirmiausia padėjo moterims ir vaikams saugiai įlipti į valtis ir palikti skęstantį laivą. Apie save jie tada negalvojo. Kareiviams vadovavęs pulkininkas Aleksandras Setonas, manydamas, kad sušokę į vandenį kariai gali kabintis į gelbėjimo valtis ir taip sukelti pavojų ten esančioms moterims su vaikais, liepė savo vyrams stovėti ant denio greta jo. Tik tada, kai gelbėjimo valtys buvo nutolusios pakankamai toli, vyrams buvo leista šokti už borto ir plaukte pasiekti tolumoje vos matomą krantą. Daugelis, įskaitant ir kapitoną su pulkininku, jo nepasiekė.

1852 metų vasario 26 dienos įvykis jūroje atspindėjo Viktorijos laikų riteriškumo idealą, pagal kurį aukštesnių visuomenės klasių atstovai privalo laikytis moralės, susijusios su garbe, tarnybine pareiga ir pagarba nuskriaustiesiems. Tai buvo pirmoji istoriškai žinoma jūros katastrofa, kurioje pirmiausia buvo išgelbėti patys silpniausieji laivo keleiviai. Vėliau taisyklė „Pirmiausia moterys ir vaikai!“ tapo standartine evakuacijos procedūra skęstančiuose laivuose..

Panašų supratimą apie profesionalaus jūrininko pareigą ir garbę katastrofos metu netrukus pademonstravo ir amerikiečių garlaivio „Central America“ kapitonas Wiljamas Lewisas Herndonas. 1857 metų rugsėjo 12 dieną, nepaisant siaučiančios audros, jo vadovaujama įgula sugebėjo iš skęstančio laivo perduoti gelbėtojams visas laive esančias moteris ir jų vaikus. Pats kapitonas su maždaug 400 keleivių ir įgulos narių, kuriems nebebuvo likę vietos gelbėjimo valtyse, su laivu nugrimzdo į jūros dugną.

 

„Milijonierių kapitonas“

 

20 amžiaus pradžioje dėl ištikimybės jūreivio garbės kodeksui išgarsėjo britų keleivinio laivo „Titanikas“ kapitonas Edwardas Smithas. Viso pasaulio žiniasklaida entuziastingai šlovino 62 metų jūrininką, kuris, negalėdamas išgelbėti visų savo laivo keleivių, 1912 metų balandžio 15-osios naktį pasirinko žūtį. Juo didžiavosi Didžiosios Britanijos laivybos kompanija „White Star Line“, kuri valdė ištisą flotilę keleivinių laivų flotilę ir buvo suinteresuota savo kapitonų nepriekaištinga reputacija..

E.Smithas buvo šios kompanijos veteranas. Kaip vienas iš labiausiai patyrusių jūrų kapitonų, jis nuo 1904 metų nuolatos buvo skiriamas vadovauti naujausiems „White Star Line“ keleiviniams laineriams. Tiesa, ne visos jų kelionės, vadovaujant E.Smithui, buvo sėkmingos. 1906 metais, stovint Liverpulio uoste, užsidegė „Baltic“, 1909 metais užplaukė ant seklumos „Adriatic“.

Kompanijai įsigijus žymiai didesnį lainerį „Olimpic“, pirmuoju jo kapitonu vėl tapo E.Smithas. 1911 metų rugsėjo 20 dieną naujasis laivas, išplaukdamas iš Sautamptono, susidūrė su britų karo laivu „Hawke“. Po šio incidento karo laivas prarado pirmagalį, o „Olimpic“, kaip rašė tuometinė spauda, netekęs vieno sraigto „vos paršlubavo“ į uostą. Per visą šį incidentą E.Smithas buvo savo laivo kapitono tiltelyje.

Nepaisant buvusių bėdų, E.Smithas vėl buvo paskirtas vadovauti naujausiam ir tuo metu didžiausiam pasaulyje keleiviniam laivui „Titanikas“. Laivybos kompanija vertino jo patirtį vadovauti ištaigingiems transatlantiniams laineriams, kuriais keliaudavo turtingos ir įtakingos, bet neretai labai įnoringos įžymybės. Matyt, ne atsitiktinai E.Smithas buvo vadinamas „milijonierių kapitonu“. Sklido kalbos, kad po kelionės į Niujorką ir atgal garbaus amžiaus sulaukęs kapitonas nusprendė išeiti į pensiją.

 

Atmintyje išliko didvyriu

 

1912 metų balandžio 14 d. 23 val.40 minučių „Titanikos“ pirmasis kapitono padėjėjas Williamas Murdochas informavo E.Smithą, kad laivas susidūrė su ledkalniu ir yra smarkiai apgadintas. „Nepaskandinamu“ vadintas „Titanikas“ nuskendo per dvi valandas.

Ką tomis lemtingomis valandomis veikė patyręs jūrų kapitonas? Kai kurie sakė, kad jis padarė viską, jog išvengtų panikos ir moterys pirmiausia patektų į gelbėjimo valtis. Kiti šaltiniai tvirtino, kad kapitonas nerodė aktyvumo organizuojant keleivių gelbėjimą.

Kapitonas E.Smithas tikrai buvo patyręs jūrininkas, daugiau kaip 40 metų tarnavęs jūroje, įskaitant 27 metus praleistus kapitono tiltelyje. „Titanikas“ buvo suskirstytas į 16 sandarių vandeniui nepralaidžių skyrių, todėl nebuvo pasirūpinta pakankamu valčių ir kitų gelbėjimo priemonių skaičiumi, kad jų pakaktų visiems keleiviams. Suvokęs koks likimas laukia daugiau kaip tūkstančio žmonių, E.Smithas, matyt, patyrė siaubą. Juk tai buvo pirmoji jo karjeroje įvykusi grėsminga katastrofa. Kapitonas kuriam laikui prarado ryžtą, nepaskelbė skubios evakuacijos, davinėjo neaiškius ir prieštaringus įsakymus.

Tolimesnis kapitono E.Smitho likimas neaiškus, nes pasirodė prieštaringų pasakojimų apie jo žūtį. Amerikiečių bankininkas Robertas Williamsas Danielis, kuris nušoko nuo laivagalio prieš pat „Titaniko“ nuskendimą, teigė paskutinę akimirką matęs E.Smithą stovint kapitono tiltelyje. „New York Herald“ laikraštis 1912 metų balandžio 19 dienos numeryje pacitavo tokius jo žodžius: „Vanduo pradėjo semti tiltelį ir jau siekė kapitonui iki juosmens. Daugiau aš jo nebemačiau. Jis mirė, kaip didvyris“. Kitiems pasirodė, kad, prieš panyrant kapitono tilteliui, jis vis dėlto nušoko į jūrą ir ten pražuvo.

Stiuardas Edwardas Brownas laikraščiams pasakojo, kad prieš palikdamas laivą matęs kapitoną su megafonu rankose ir girdėjęs jį šaukiant: Be British boys, be British!" („Vaikinai, būkit britais, būkit britais!“ Šie žodžiai skamba ir 1996 metais amerikiečių sukurtame televizijos seriale „Titanic“, tačiau tai yra mitas, kurį tuoj po katastrofos išpopuliarino britų spauda.

Tikrovė tokia, kad tą siaubingą naktį Atlanto vandenyne kartu su maždaug 1500 kitų žuvo ir E.Smithas. Jo kūnas niekada nebuvo išplautas bangų.

 

Socialinė ir teisinė atsakomybė

 

Po „Titaniko“ nuskendimo kelios šalys pasirašė Tarptautinę žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvenciją. Joje buvo išdėstyti laivų saugos reikalavimai, pavyzdžiui, kiek reikia laivui gelbėjimo valčių, kapitono įsipareigojimai gelbstint keleivius ir krovinį. Dabartinė versiją, priimta 1974 metais, nenurodo iki kada kapitonas turi likti su savo skęstančiu laivu, tačiau teigia, kad kapitonas yra aukščiausia valdžia laive.

Švedijos Pasaulio jūrų universiteto mokslininkas ir buvęs jūrininkas Jensas-Uwe Schröderis-Hinrichas sako, jog savaime suprantama, kad kapitonas turi likti skęstančiame laive ir vadovauti jame esančių žmonių evakuacijai. Kaip kitaip jis galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus, nebūdamas laive?

Karinio jūrų laivyno istoriją tyrinėjanti Eksterio universiteto mokslininkė dr. Laura Rowe teigia, kad paprotinė teisė, reikalaujanti, jog laivo kapitonas turi likti laive, kol visi nebus evakuoti, išsivystė 19 amžiaus viduryje. JAV Karinio jūrų laivyno istorijos ir paveldo instituto atstovas D.Verneris patvirtina, jog ir jo šalies karinio jūrų laivyno taisyklės, datuojamos 1814 metais, reikalavo, kad kapitonas kuo ilgiau liktų su nukentėjusiu laivu ir išgelbėtų kiek įmanoma daugiau žmonių.

„Kai skęsta laivas ir tu bandai išgelbėti savo gyvybę, bet laive yra bejėgių keleivių, egzistuoja stipri moralinė pareiga verčianti pasilikti“ – viename iš savo ese rašo Jensas-Uwe Schröderis-Hinrichas.

 

Pabėgo pirmieji

 

Atvejai, kai kapitonai palieka savo skęstančius laivus su žmonėmis yra labai reti, bet nepakartojami.

1991 metais prie Pietų Afrikos krantų skęstant graikų kruiziniam laineriui „Oceanos“ pirmiausia jį paliko laivo pareigūnai, įskaitant ir patį kapitoną Yiannį Avraną. Į gelbėjimo katerį jie susėdo net nepaskelbę aliarmo ar bent kokio pranešimo, kad laivas pateko į bėdą.

Sunerimę keleiviai pakilo į vairinę, bet ten nerado nei vieno jūreivio. Laivo keleivius turėjusios linksminti grupės muzikantas Mossas Hillsas per radijo telefoną iškvietė pagalbą. Penki artistai organizavo tvarkingą keleivių evakuaciją sraigtasparniu ir atskubėjusiu gelbėjimo laivu. Jie paskutiniai apleido laivą ir tapo pagrindiniais įvykio herojais, nes buvo išgelbėtas 561 žmogus, kuriuos laivo vadovybė buvo palikusi likimo valiai. Kadangi nebuvo aukų, kapitonas ir dalis įgulos atsipirko tik baudomis.

Pietų Korėjos kelto „MV Sewol“ 68 metų kapitonas Lee Zhong Suk, pripažintas kaltu dėl keleivių žūties dabar sėdi kalėjime iki gyvos galvos. Tokios bausmės jis nusipelnė už tai, kad pirmasis paliko apvirtusį laivą.

Tyrimo metu paaiškėjo tokios aplinkybės. 2014 metų balandyje avarijos metu keltą valdė nepatyrusi 25 metų šturmanė, kuri šioje linijoje dirbo tik penktą mėnesį, o į laivyną atėjo tik prieš metus. Pirminiais duomenimis jos padarytas staigus posūkis išprovokavo stiprų laivo pasvirimą. Keleiviai ir krovinys pasislinko į vieną pusę ir laivas apvirto.

Kapitonas ir didžioji įgulos dalis išsigelbėjo, o šimtai vidurinės mokyklos mokinių, išvykusių į kelionę, taip ir liko savo kajutėse. Dėl įgulos kaltės žuvo 304 žmonės, daugiausia vaikai.

Daugelyje šalių kapitono pabėgimas iš skęstančio laivo, palikus jame esančius žmones, laikomas kriminaliniu nusikaltimu ir gali būti vertinamas, kaip žmogžudystė.

Fotoreportažas
  • Kapitonas laivą palieka paskutinis-Foto-nr-8538_8539.jpg
  • Kapitonas laivą palieka paskutinis-Foto-nr-8538_8540.jpg
  • Kapitonas laivą palieka paskutinis-Foto-nr-8538_8541.jpg
  • Kapitonas laivą palieka paskutinis-Foto-nr-8538_8542.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kapitonas laivą palieka paskutinis "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.