Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kapitonas skęstantį laivą palieka paskutinis

Daugiau kaip prieš šešiasdešimt metų amerikiečių prekybos laivas „Flying Enterprise“ per Kalėdas pateko į tokią situaciją, kuri jo kapitoną Henriką Kurtą Carlseną (1914-1989) išgarsino pasaulyje.

 

Taip drąsus kapitonas buvo sutinkamas Niujorke.
Taip drąsus kapitonas buvo sutinkamas Niujorke. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Eilinis reisas

 

1951 m. gruodžio 21 d. 120 metrų ilgio garlaivis ‚Flying Enterprise“, vadovaujamas 37 metų danų kilmės kapitono Carlseno, išplaukė iš Hamburgo į JAV. Amerikiečių eksporto kompanijai priklausantis laivas jau penkerius buvo naudojamas generaliniams kroviniams gabenti tarp Europos ir Šiaurės Amerikos.

Šį kartą beveik 7000 tonų talpos laivas į eilinį reisą išvyko prikrautas įvairiausių krovinių: ketaus, kavos, durpių, naftalino, antikvarinių daiktų, rašomųjų mašinėlių ir 12 „Volkswagen“ markės automobilių. Laivas dar turėjo 10 keleivių.

Kapitonas Carlsenas buvo patyręs jūreivis. Gyvenimą su jūra jis susiejo vos sulaukęs 14 metų. Būdamas dvidešimt dvejų tapo laivo kapitonu. 1938 m. persikėlė į JAV ir dirbo laivybos bendrovės „American Export Isbrandtsen Lines“ kompanijos laivuose. Šiame reise Atlanto vandenyną jis būtų kirtęs jau keturiasdešimt ketvirtą kartą, jei ne tragiškai susiklosčiusios aplinkybės.

 

Smogė „banga-žudikė“

 

Kelionės pradžia nežadėjo didelių siurprizų. Tiršti rūkai Šiaurės jūroje – įprastas reiškinys. Bet po keturių dienų, Kalėdų naktį, kai laivas jau buvo Atlanto vandenyne, jį užklupo stipri audra. Abipus Atlanto dirbančios radijo stotis pranešinėjo, kad šiaurės rytų Atlantas tapo „verdančiu vandens katilu“. Dėl įsisiautėjusio uragano net didžiulis laineris „Queen Mary“, plaukęs per Atlantą, į Sauthamptoną atvyko pavėlavęs 72 valandomis.

Susidūrus su 12 balų audra, Kalėdos laive „Flying Enterprise“ buvo pamirštos. Tris paras kapitonas ir jo komanda nesudėjo bluosto, budėdami vairinėje, denyje ir mašinų skyriuje. Keleiviai, daugiausia moterys ir vaikai, gulėjo savo kajutėse galvos nepakeldami.

Gruodžio 27-sios naktį vėjas kiek aprimo, bet paryčiais vėl įsismarkavo. Maždaug vidurdienį į dešinį laivo bortą smogė vadinamoji „banga-žudikė“ (spontaniškai atvirame vandenyne iškylančios bangos, keliančios grėsmę net dideliems laivams). Į šipulius buvo sudaužyta gelbėjimosi valtis, pasislinko triumuose ir ant denio pritvirtintas krovinys. Laivas smarkiai pakrypo, nebeklausė vairo. Galiausiai išėjo iš rikiuotės garo mašinos.

Į eterį nuskriejo SOS signalas. Kapitonas įsakė visiems laive buvusiems žmonėms užsidėti gelbėjimosi liemenes ir, kai tik priartės į pagalbą atplaukusių laivų valtys, šokti į vandenį.

 

Vienas apmirusiame laive

 

Pirmieji du laivai, išgirdę nelaimės signalą, į katastrofos vietą atvyko ankstų gruodžio 29-osios rytą. Iš nevaldomo ir smarkiai pasvirusio amerikiečių garlaivio pavyko evakuoti visus įgulos narius ir keleivius, praradus tik vieną senyvą keleivį.

 

Vieno laivo karininkas, vadovavęs gelbėjimo valčiai, savo pranešime rašė: „Kai aš paklausiau kur kapitonas, išgelbėti jūreiviai man pasakė, kad jis nepaliks garlaivio. Vėliau aš pamačiau „Flying Enterprise“ laivagalyje stovintį vienišą kapitoną Carlseną. Nuplaukdami mes jam pamojavome“.

Keletas laivų liko budėti prie katastrofos ištikto laivo. Kapitonas Carlsenas, suradęs savo kajutėje radijo telefoną, maitinamą iš batarėjos, ir sumontavęs savadarbę anteną, užmezgė ryšį su netoliese esančiais laivais. Jis pranešė, kad nesiruošia palikti laivo ir lauks, kol atvyks gelbėjimosi vilkikas, galintis nutempti jį iki artimiausio uosto.

Audrai vis nerimstant, kapitonas šešias dienas ir naktis gyveno vienas neapšildomame, likusiame be šviesos beveik ant šono gulinčiame laive. Labai sunku buvo vaikščioti po laivą, nes horizontalus denis tapo beveik vertikalia siena. Kapitonas, surinkęs iš pasiekiamų kajučių antklodes ir pagalves, įsitaisė radijo kabinoje. Šliauždamas tamsiais koridoriais, jis pasiekė maisto sandėlį. Deja, čia viskas buvo chaotiškai išvartyta. Jam pavyko aptikti tik didžiulį tortą, iškeptą Kalėdoms ir metalinį indą su tomatų sultimis.

Kitas gana vertingas radinys – keletas šventinių žvakučių, smaigstomų į tortą. Kapitonas jas įsmeigė į savo čiužinį ir bandė priverstinio įkalinimo laiką trumpinti skaitymu. „Vienintelė knyga, kurią pavyko rasti, buvo „Jūreivystės teisė“. Manau, kad jos skaitymas mano padėtyje buvo labai naudingas“ – vėliau pasakojo Carlsenas.

 

Kapitono garbė ir pareiga

 

Netoliese budinčių laivų kapitonai primygtinai prašė Carlseno nerizikuoti ir pereiti pas juos, kol atplauks vilkikas, tačiau jis net nereagavo į tokius siūlymus. Vėliau Carlsenas taip motyvavo savo elgesį: „Žinau atsitikimą, kai skęstančio anglų tralerio kapitonas su visa įgula perėjo į gelbėtojo laivą, o traleris taip ir nenuskendo. Sakykim, aš būčiau palikęs „Flying Enterprise“, o jis nebūtų nuskendęs. Ar galėjo būti kas nors labiau žeminančio laivo kapitonui?“

Kapitono garbė ir pareiga vertė Carlseną  pasilikti laive, balansuojančiame ant žūties ir išsigelbėjimo ribos. Kelias paras kentėjęs šaltį, kapitonas pagaliau įsigudrino pirmą kartą išsivirti karšto gėrimo. Su dideliu vargu pasiekęs keleivių kajutes jis surado termosą su vandeniu ir supylęs jį į tuščią sulčių skardinę  pakaitino ant žvakių liepsnos.

 

„Sveiki atvykę!”

 

Tik sausio 3 dieną į avarijos vietą atplaukė anglų vilkikas „Turmoil“. Carlsenas per radiją apsvarstė su juo buksyro perdavimo ir pritvirtinimo būdus. Pritvirtinti metalinį trosą daugiau kaipo 45 laipsnių kampu pasvirusiame denyje sudėtinga. „Termoil“ kapitonas norėjo pasiųsti į „Flying Enterprise“ grupę patyrusių jūreivių, bet tokiu audringu oru tai buvo neįmanoma. Tada Carlsenas pranešė, kad jis pats vienas priims buksyrinį lyną.

Abu laivai dreifavo vienas šalia kito tai pakildami ant bangos, tai nusileisdami nuo jos. Tik iš ketvirto karto Carlsenui pavyko nutverti metamą lyną ir pritvirtinti jį prie borto knechto. Bet tuo metu banga vilkiką nubloškė į šoną ir lynas nutrūko.

Kitą dieną buvo pasiruošta dar vienam bandymui. Bangos vis didėjo ir netikėtai tai pravertė. Kai „Termoil“ priartėjo, banga jį pakėlė ir trenkė jį į nelaimės ištikto laivo galą. Tuo momentu vilkiko kapitono padėjėjas 27 metų anglas Kennethas Dancy šoktelėjo nuo savo denio ir įsikibo į garlaivio turėklus. Ištiesęs ranką, Carlsenas padėjo jam užsiropšti ant savo laivo denio ir tarė: „Sveiki atvykę, jauskitės kaip namuose!“.

 

Pasiglemžė jūra

 

Dar po dienos vyrams pavyko pritvirtinti perduotą metalinį trosą ir vilkikas pradėjo tempti ant šono paguldytą garlaivį į Falmuto uostą, esantį už 300 mylių. Laivai plaukė 3 mazgų greičiu.

Sausio 9-sios naktį Carlseną ir Dancy pažadino signalai iš „Termoil“. Nutrūko buksyrinis trosas. Didžiulė banga nuplovė už borto Carlseną, tačiau jam pavyko įsikibti į paskui laivą besivelkančias laivavirves ir šiaip taip vėl atsidurti savo laive.

Sausio 10 dieną taip įsisiautėjo audra, kad nelaimės ištiktą laivą lydėjusio eskadrinio minininko vadas pasiūlė Carlsenui ir Dancy evakuotis malūnsparniu. Deja, netrukus paaiškėjo, jog dėl blogo oro jis negali skristi. Vyrams teko šokti į jūrą, kur juos sužvejojo vilkiko pasiųsta valtis. Netrukus garlaivis „Flying Enterprise“, dėl kurio išgelbėjimo taip atkakliai kovojo Carlsenas, nuskendo už 60 mylių nuo Falmuto.

 

Išgarsėjo pasaulyje

 

Nuo pat katastrofos pradžios Didžiosios Britanijos ir JAV radijo stotys transliavo specialias laidas apie kapitono Carlseno pastangas išgelbėti laivą. Radijo, televizijos ir kino kompanijos samdė laivus ir lėktuvus, kad greičiau gautų nuotraukas ir pranešimus iš įvykio vietos. Todėl kai sausio 11 d. H.K.Carlsenas išlipo iš gelbėtojų laivo Flimuto uoste, jis buvo sutiktas kaip didvyris.

Pripažįstant kapitono nepaprastą drąsą ir atsidavimą pareigai, ištikimybę garbingoms jūrinėms tradicijoms, Danijos karalius Frederikas IX, jaunystėje pats tarnavęs laivyne, apdovanojo jį vienu aukščiausiu savo šalies ordinu, Lloydo draudimo agentūra įteikė jam sidabro medalį, o Niujorko meras – Garbės medalį.

Į visus pasiūlymus parengti knygą apie jo nuotykius, filmuotis kine, kurie buvo labai pelningi, kapitonas Carlsenas atsakinėjo: „Aš nenoriu panaudoti komerciniais tikslais garbingą mėginimą išgelbėti savo laivą“. Po kelių mėnesių jis buvo paskirtas kapitonu į kitą laivą, pavadintą „Flying Enterprise II“. Drąsus ir garbingas kapitonas vadovavo prekybos laivams iki 1976 metų, kol išėjo į pensiją.

Kam įdomu pamatyti kas atsitiko jūroje garlaiviui „Flying Enterprise“, gali pažiūrėti internetinėje svetainėje „You Tube“ vaizdo klipą, filmuotą iš įvykio vietos.

 

Fotoreportažas
  • Kapitonas skęstantį laivą palieka paskutinis-Foto-nr-4795_4796.jpg
  • Kapitonas skęstantį laivą palieka paskutinis-Foto-nr-4795_4797.jpg
  • Kapitonas skęstantį laivą palieka paskutinis-Foto-nr-4795_4798.jpg
  • Kapitonas skęstantį laivą palieka paskutinis-Foto-nr-4795_4799.jpg
  • Kapitonas skęstantį laivą palieka paskutinis-Foto-nr-4795_4800.jpg
  • Kapitonas skęstantį laivą palieka paskutinis-Foto-nr-4795_4801.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kapitonas skęstantį laivą palieka paskutinis"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.