Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kapitono Roberto Grėjaus kelionės

Rugsėjo 30 dieną sukako 233 metai, kai iš Bostono išplaukė du maždaug 25 metrų ilgio trijų stiebų burlaiviai „Lady Washington“ ir „Columbia Rediviva“. Taip prasidėjo pirmoji amerikiečių kelionė aplink pasaulį.

Kapitono Roberto Grajaus laivas Columbia Rediviva , kertantis Kolumbijos upės barą, 1792 m. gegužės 11 d. Akvarelė Stevo Mayo
Kapitono Roberto Grajaus laivas Columbia Rediviva , kertantis Kolumbijos upės barą, 1792 m. gegužės 11 d. Akvarelė Stevo Mayo @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Bostono pirklių pavedimas

 

Pagrindiniu šios kelionės herojumi laikomas prekybinio laivo kapitonas Robertas Grėjus (Robert Gray, 1755-1806). Jis gimė Tivertone, Rodo saloje Atlanto pakrantėje ir, matyt, dar jaunystėje tapo jūrininku. Jo šeima teigė, kad per JAV nepriklausomybės karą Grėjus tarnavo karininku Kontinentiniame laivyne.

Atėjus taikos metui, Grėjus tapo komerciniu jūrininku su prekybinio laivo kapitono licencija kišenėje. Matyt, jam sekėsi neblogai, jei Bostono prekybininkų grupė pasirinko jį laivo „Lady Washington“ kapitonu ir pavedė svarbią užduotį.

Pasibaigus karui ir paskelbus britų kolonijų Šiaurės Amerikoje nepriklausomybę, Bostono prekybininkai pirmieji nutraukė ryšius su Britų Rytų Indijos kompanija ir perėmė iš jų arbatos tiekimą į naujai sukurtas Jungtines Amerikos Valstijas. Jų galvose gimė įspūdingas verslo planas, kurį pasufleravo anglų jūrininko Jameso Cooko kelionių ataskaita, išleista 1784 metais. Ten buvo rašoma, kad Kinijoje ypač vertinami sausumos ir jūrų žvėrelių kailiai, kurių vakarinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje galima pigiai įsigyti pas vietinius indėnus.

R.Grėjus gavo nurodymą supirkti kailius, juos pelningai parduoti Kinijoje ir gautas pajamas investuoti į arbatą bei kitas vertingas prekes, kurios turi didelę paklausą JAV.

 

Iš vieno vandenyno į kitą

 

1787 metų rugsėjo 30 dieną „Lady Washington“ išplaukė į svarbią komercinę ekspediciją lydima keliomis patrankomis ginkluoto šliupo „Columbia Rediviva“, kuriam vadovavo Džonas Kendrikas (John Kendrick).

Abiejų laivų krovinį sudarę antklodės, peiliai, įvairios geležtės ir kitos prekės, turinčios didelę paklausą tarp indėnų, gyvenančių vakarinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje.

Bostono pirklių suruošti laivai leidosi į tolimą kelionę pro Žaliojo Kyšulio ir Falklandų salas Atlanto vandenyne. Aplenkę Horno ragą, jie pasiekė Ramųjį vandenyną. Ten juos užlupo audra, kurios metu „Clumbia Rediviva“ buvo smarkiai apgadinta. Kendrikas buvo priverstas ieškoti pagalbos artimiausiame uoste. Pasiekę  Ispanijos okupuotas Chuano Fernandeso salas, amerikiečiai ėmėsi remontuoti savo laivą.

Tuo tarpu R.Grėjus su „Lady Washington“ po 10 mėnesių pasiekė Oregono pakrantę. Čia laivą užpuolė vietiniai gyventojai, nuo kurių amerikiečiai vos spėjo pasprukti, praradę tik vieną įgulos narį.

Praėjus beveik metams nuo išplaukimo dienos, R.Grėjaus vadovaujama škuna „Lady Washington“ pasiekė saugią įlanką netoli Vankuverio salos. Netrukus ten atvyko ir „Columbia Rediviva“. Abu laivai čia liko peržiemoti ir prekiauti su vietiniais indėnais.

Supirkinėdami kailius dabartinės Britanijos Kolumbijos (Kanada) ir Oregonos bei Kalifornijos (JAV) pakrantėmis, abu amerikiečių jūrininkai tuo pat metu ištyrinėjo daugybę įlankų.

 

Komercinis reisas tapo kelione aplink pasaulį

 

1789 metų birželio 24 dieną dėl nežinomų priežasčių kapitonai pasikeitė laivais. R.Grėjus perėmė vadovavimą „Columbia Rediviva“ įgulai. Kendrikas tapo „Lady Washington“ kapitonu. Jis pasiliko tęsti prekių mainus su indėnais, o R.Grėjus, jau turėdamas nemažą kailių krovinį, išvyko į Kiniją.

 „Columbia Rediviva“ sėkmingai įveikė Ramųjį vandenyną, trumpam stabtelėjo Havajų salose ir 1790 metų pradžioje atvyko į pietinį Kinijos uostą Kantoną. Ten R.Grėjus gana sėkmingai pardavinėjo atsivežtus kailius. Už gautus pinigus jis nupirko didelį kiekį arbatos. Baigę sandorius su kinais, amerikiečiai leidosi į kelionę namo.

Perplaukusi Indijos vandenyną, aplenkusi Gerosios Vilties kyšulį Afrikos pietuose, „Columbia Rediviva“, vadovaujama R. Grėjaus, 1790 metų rugpjūčio 9 dieną prisišvartavo Bostono uoste. Taip „Columbia Rediviva“ tapo pirmuoju JAV laivu apiplaukusiu pasaulį.

Kelionės metu „Columbia Rediviva“ triumuose gulinčią arbatą užliejo vanduo, todėl investuotojai buvo nusivylę ekspedicijos rezultatais. Nepaisant to, R.Grėjus Bostone buvo sutiktas kaip didvyris. Juk jis tapo pirmuoju amerikiečiu apiplaukusiu pasaulį, kurio laive plevėsavo JAV vėliava. Jo garbei miesto gatvėse buvo surengtas paradas. Kartu su R.Grėjumi per visą Bostoną žygiavo ir du Havajų salų aborigenai, kuriuos atsivežė „Columbia Rediviva“ jūreiviai. Tai buvo pirmieji havajiečiai apsilankę Naujojoje Anglijoje. Miestelėnai neslėpdami nuostabos, spoksojo į pusnuogius vyrus, pasipuošusius tradiciška savo genties karine ekipiruote. Vakare Masačuseto valstijos gubernatorius John Hancock surengė priėmimą pagerbdamas R.Grėjų už jo atliktą kelionę aplink pasaulį.

 

„Didžioji upė“ tapo Kolumbija

 

Praėjus vos septynioms savaitėms po sugrįžimo, 1790 metų rugsėjo 28 dieną R.Grėjus vėl su „Columbia Rediviva“ išvyko į Ramiojo vandenyno šiaurės vakarus. Tik kitų metų vasarą amerikiečiai pasiekė Vankuverio salą, kur jie vėl pradėjo supirkinėti vertingų žvėrelių kailius.

Čia R.Grėjaus komanda įsikūrė ilgam, net įsirengė žiemos stovyklą,. Pavadino ją „Fort Defiance“ (Pasipriešinimo fortas), nes indėnai nebuvo draugiški. R.Grėjus ir jo vyrai privalėjo nuolat budėti ilgą, tamsią ir darganotą žiemą.

Bežiemojant buvo pastatytas nedidelis, bet greitas šliupas „Adventure“ („Nuotykis“). 1792 metų pavasarį dalis R.Grėjaus vyrų nuplaukė su juo į šiaurę, Aliaskos pakrantę, kur amerikiečiai įsigijo didelį kiekį kailių.

Tuo tarpu „Columbia Rediviva“ patraukė į pietus, kur indėnai medžiojo jūrų ūdras. Užsiėmęs kailių supirkinėjimu, R.Grėjus taip pat tyrinėjo daugybę, įlankų ir upių intakų. Tas vietoves jis nubraižė savo žemėlapiuose ir suteikė jiems pavadinimus, gyvuojančius iki šiol.

Po kelių savaičių atvykęs į Oregono pakrantes, R.Gėjus pradėjo ieškoti saugaus prieglobsčio savo laivui ir įgulai. 1792 metų gegužės 11 dieną jo vyrai aptiko tai, ko ieškojo – didelės upės žiotis. Per devynias dienas „Columbia Rediviva“ šios upės aukštupiu nuplaukė daugiau nei 21 kilometrą prekiaudami su indėnais.

Kai buvo nutarta grįžti atgal, R.Grėjus su keliais savo vyrais išlipo į krantą. Ten jie iškėlė JAV vėliavą, po didele pušimi pakasė keletą monetų ir paskelbė, kad ši teritorija priklauso Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Tuo pat metu vietinių gyventojų „Didžiąja upe“ vadintą tėkmę R.Grėjus pavadino savo laivo vardu – Kolumbijos upė.

Po prekybinių mainų, R.Grėjus su kailių kroviniu vėl išplaukė į Kiniją. Iš ten, pakartodamas savo pirmosios kelionės maršrutą. 1793 metų liepos mėnesį grįžo į Bostoną.

 

Palikimas

 

Pats R.Grėjus niekada neskelbė savo atradimų apie Kolumbijos upę ir jo aplankytas Šiaurės Amerikos vakarines pakrantes Ramiajame vandenyne. Už jį tai padarė anglų jūrininkas ir tyrinėtojas Georgas Vancouveras, taip įvertindamas R.Grėjaus pasiekimus.

Iš pradžių R.Grėjaus atradimai gimtajame krašte nebuvo laikomi svarbiais, tačiau netrukus amerikiečių verslininkai įvertino jo išbandytą prekybos trikampį – investuotojai Bostone, kailių pirkimas pas indėnus, arbatos ir kitų prekių pirkimas Kinijoje. Baigiantis 18 amžiui jau kelios dešimtys amerikiečių laivų verslo reikalais keliavo R.Grėjaus parmintais keliais.

Šiandien žemėlapiuose ir jūrlapiuose galima rasti daugybę uostų, įlankų, upių intakų ir kitų geografinių vietovių pavadintų amerikiečio prekybos laivyno kapitono Roberto Grėjaus vardu.

Nedideliame Garibaldi miestelyje prie Tillamoko įlankos, kur 1788 m. rugpjūčio mėnesį R.Grėjus ir jo laivas „Lady Washington“ atplaukė supirkinėti kailių, dabar stovi kapitono skulptūra ir veikia jūrų muziejus. Jame pasakojama apie R.Grėjų, jo burinius laivus ir istorinį apsilankymą Tillamoko įlankoje.

Fotoreportažas
  • Kapitono Roberto Grėjaus kelionės-Foto-nr-9256_9257.jpg
  • Kapitono Roberto Grėjaus kelionės-Foto-nr-9256_9258.jpg
  • Kapitono Roberto Grėjaus kelionės-Foto-nr-9256_9259.jpg
  • Kapitono Roberto Grėjaus kelionės-Foto-nr-9256_9260.jpg
  • Kapitono Roberto Grėjaus kelionės-Foto-nr-9256_9262.jpg
  • Kapitono Roberto Grėjaus kelionės-Foto-nr-9256_9263.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kapitono Roberto Grėjaus kelionės"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.