Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kapitono iš Horno nuotykiai

Jaukiame ir spalvingame nedideliame Horno mieste iki šiol tvyro Olandijos „aukso amžiaus“ atmosfera, primenanti tuos laikus, kai horniečių laivai leisdavosi į tolimas keliones ir grįždavo iš jų patyrę daugybę nuotykių.

Horno uosto pakrantėje laivo berniukų statulėlės primena Willemą Bontekoe.
Horno uosto pakrantėje laivo berniukų statulėlės primena Willemą Bontekoe. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Įamžintas garsių jūreivių atminimas

 

Hornas dvigubai mažesnis už Klaipėdą. Gal todėl atrodo, jog čia vos ne kiekviename žingsnyje sutiksi vienokį ar kitokį akcentą, liudijantį apie šio miesto tradicinį ryšį su jūreivyste.

Hornas, įkurtas 1357 metais, greitai išaugo į tarptautinės svarbos uostamiestį. Čia įsikūrė garsioji Nyderlandų Rytų Indijos kompanija, kurios dideli ir talpūs laivai plaukiojo į tolimus nežinomus kraštus. Iš Ramiojo vandenyno salų jie pargabendavo Europoje labai vertinamus egzotiškus prieskonius – pipirus, muskato riešutus, gvazdikėlius, iš Kinijos – arbatžoles ir šilką, iš Afrikos – varį ir sidabrą. Taip Hornas tapo vienu pagrindiniu olandų „aukso amžiaus“ laikų uostu.

Iš Horno į tolimas keliones leisdavosi daug drąsių jūrininkų ir tyrinėtojų. Jų vardai išliko ne tik kronikose, bet ir miesto aikščių bei gatvių pavadinimuose. Skirtingai, negu Klaipėda, nesugebėjusi pagerbti pirmojo Lietuvos jūrų kapitono Liudviko Stulpino atminimo, sukurdama ir pastatydama prasmingą jo skulptūrinį portretą, Hornas nepamiršo įamžinti savo garsiuosius jūrininkus monumentuose.

Pačiame miesto centre ant aukšto postamento stovi Jano Pieterszoono Coeno statula. Jis plaukė tyrinėti Prieskonių salų, o vėliau Indonezijoje įkūrė olandų prekybos faktoriją. Paminkline lenta pagerbtas Rytų Indijos kompanijos kapitonas Willemas Schoutenas, kuris 1616 sausio 29 dieną pirmasis iš europiečių apiplaukė piečiausią Pietų Amerikos kyšulį ir jį pavadino savo gimtojo miesto Horno vardu. Apie daugelį kitų garsių Horno kapitonų žygius primena spalvingi originalaus turinio bareljefai prie namų, kuriuose jie kadaise gyveno.

 

Šeimos laivą atėmė piratai

 

2010 metais vienoje iš Horno uosto prieplaukų atsirado bronzinis biustas, skirtas kapitonui Willemui Bontekoe (1587-1657). Jis nebuvo tyrinėtojas, padarė tik vieną septynerius metus trukusį reisą į Rytų Indiją, tačiau tapo plačiausiai žinomu. O išgarsėjo jis dėl savo knygos apie nuotykingą kelionę į Rytų Indiją. Ji buvo perspausdinama dešimtimis kartų ir vis dar skaitoma.

Willemas gimė Horno mieste gausioje, daugiau kaip 10 vaikų turinčioje, laivo kapitono šeimoje. Vos sulaukęs dvidešimties metų, Willemas jau pats tapo kapitonu savo tėvo laive. „Bontekoe“ laivas daugiausia darbavosi Europos vandenyse, vežiodamas druską tarp La Rošelio ir Danzigo. Kartą prekes teko gabenti net ir į Archangelską tolimoje šiaurėje.

Laikui bėgant Willemas persėsdavo vis į didesnius ir didesnius laivus, bet kuriems visada suteikdavo tą patį „Bontekoe“ vardą. Kartą kelionėje į Seviliją laivą užpuolė berberų piratai, siautėję Šiaurės Afrikos pakrantėse. Visa įgula buvo parduota į vergiją. Per tarpininkus Willemą pavyko išpirkti, bet laivas buvo prarastas.

Netekęs laivo, Willemas Bontekoe pasisamdė tarnauti Nyderlandų Rytų Indijos kompanijoje. Ten trisdešimt vienerių metų navigatorius buvo paskirtas prekybos laivo „Niew Hoorn“ kapitonu.

 

Laivas ir jo įgula

 

1618 metų gruodžio 28 dieną „Niew Hoorn“ (700 tonų) pakėlė bures ir kartu su kitais šešiais laivais išplaukė į Indoneziją.. Nuo čia ir prasideda W.Bontekoe nuotykiai, kuriuos jis vėliau aprašė savo knygoje.

„Niew Hoorn“ buvo tipiškas to laikotarpio olandų pirklių laivas, įrengtas taip, kad saugiai gabentų vertingus krovinius ir galėtų apsiginti nuo piratų bei konkurentų. Jis galėjo būti maždaug 40 metrų trijų stiebų burlaivis su bugšpritu. Kapitonas, karininkai ir garbingi keleiviai gyveno paaukštintame laivagalio antstate. Užpakaliniai antstato langai, kaip įprasta, buvo gražiai dekoruoti.

Maždaug taip atrodė „Niew Hoorn“, su kuriuo į kelionę išplaukė 206 vyrai ir laivo berniukai, kuriuos dabar vadiname jungomis. Iš viso šio būrio 150 žmonių sudarė laivo įgulą, o 50 buvo jūrų pėstininkai, vadovaujami seržanto Willemo van Galeno.

Laivo krovinį, be maisto ir gėlo vandens atsargų, sudarė dar 360 parako statinių ir 56 tūkstančiai sidabrinių monetų.

W.Bontekoe, einantis kapitono pareigas, nebuvo čia pirmasis asmuo po Dievo. Jis atsakė tik už navigacijos reikalus, o visus kitus klausimus sprendė Rytų Indijos kompanijos įgaliotinis Heinas Rolas.

 

Brendis sukėlė gaisrą

 

Per savo pirmąją kelionę į Indoneziją kapitonas Willemas Bontekoe patyrė daug sunkumų.  Pirmiausia dėl audringų orų jam nepavyko pusiaukelėje sustoti olandų kolonijose prie Gerosios Vilties kyšulio ir ten pasipildyti šviežio maisto ir gėlo vandens atsargomis. Kol laivas pasiekė Sumatros krantus, dėl ligų ir nelaimingų atsitikimų žuvo 17 žmonių.

Nelaimės persekiojo horniečius ir toliau. 1616 metų lapkričio 19 dieną, dalijant įgulos nariams brendžio dienos porciją, į alkoholio statinę įkrito žvakės nuodėgulis. Kilo gaisras. Kadangi laivo triumuose buvo daug parako statinių, kapitonas pasiūlė dalį šio pavojingo krovinio išmesti už borto. Kompanijos atstovas iš pradžių tam priešinosi, sakydamas, kad parakas gali būti reikalingas, jei laivą užpultų prekybos konkurentai ispanai.

Keletas išsigandusių įgulos narių vietoj to, kad padėtų gesinti gaisrą, be kapitono leidimo sušoko į gelbėjimosi valtis. Likusi įgulos dalis, vadovaujama W.Bontekoe, pradėjo mėtyti parako statines už borto, bet nespėjo visomis atsikratyti. Kai ugnis pasiekė parako sandėlį, laivas sprogo. Iš 119 žmonių, kurie vis dar buvo laive,, išgyveno tik du: sunkiai sužeistas kapitonas ir laivo berniukas. Juos paėmė gelbėjimosi valtyse sėdintys tie, kuriuos W.Bontekoe ką tik buvo išvadinęs dezertyrais. Dvejose gelbėjimo valtyse atsidūrė 72 katastrofą išgyvenę asmenys.

 

Vos nesuvalgė laivo berniukų

 

Po kurio laiko visi sulipo į didesnę gelbėjimosi valtį. Iš drabužių sumeistravę bures, jie tikėjosi kada nors priplaukti krantą, kurio nebuvo matyti horizonte. Bėgo diena po dienos be maisto ir vandens. Tik kartais į valtį nukrisdavo viena kita skrajojanti žuvis, bet to neužteko visiems pasimaitinti. Vyrus kankino toks alkis, kad jau jie tarėsi nužudyti ir suvalgyti laivo berniukus. W.Bontekoe buvo prieš tokį sprendimą ir įkalbino savo bendražygius palaukti dar bent tris dienas.

Visų laimei, praėjus net 30 dienų po katastrofos, pasirodė kažkokios salos krantas. Čia jie galėjo iš vietinių žmonių nusipirkti maisto už monetas, kurias vis dėl to spėjo pasiimti iš degančio laivo. Po sėkmingos prekybos, olandai buvo užpulti vietos gyventojų. Jie nužudė 11 ir pagrobė 4 sudegusio laivo įgulos narius. Likę 57 sugebėjo savo valtimi pasprukti nuo plėšikų. Po kelių dienų juos pastebėjo pro šalį plaukęs Rytų Indijos kompanijos laivas „Java“. „Niew Hoorn“ katastrofą išgyvenę vyrai galiausiai buvo nugabenti į Bataviją (dabar Džakarta).

Willemui Bontekoe buvo paskirtas naujas laivas, su kuriuo buvo pasiųstas į Pietų Kinijos jūrą. Jo užduotis – sugriežtinti prekybos santykius su Kinija, verbuoti arba grobti kinus darbams olandų plantacijose ir fortuose. Pagaliau 1625 metų lapkrityje jis paliko Batavija ir, būdamas laivo „Hollandia“ kapitonu, išplaukė į Horną. Užklupus uraganui jis vėl vos neprarado laivo. Sustojus remontui Madagaskare, kai kuriems jo bendražygiams čia taip patiko, jog nebenorėjo grįžti į Nydarlandus ir pasislėpė. Namo kapitonui teko grįžti be jų.

 

Nuo knygos iki kino filmo

 

Willemas Bontekoe galėjo būti pamirštas, jei nebūtų parašęs atsiminimų apie savo kelionę laivu „Niew Hoorn“ į Indoneziją, patirtą avariją, nuotykingą kelionę gelbėjimosi valtimi, vėlesnę tarnybą Rytų Azijoje. Savo memuarus jis atidavė Horno spaustuvininkui ir literatui Janui Deuteliui, kuris suredagavo kapitono užrašus ir išleido juos. 1646 metais Nyderlanduose pasirodė kapitono atsiminimų knyga su būdingu tiems laikams labai ilgu pavadinimu. Dabar ją įprasta vadinti tiesiog „Bontekoe žurnalas“.

Graviūromis iliustruota knyga tapo XVII-XVIII amžių bestseleriu. Iki 1800 metų Nyderlanduose pasirodė 60 šios knygos leidimų, ji buvo išversta ir į kitas kalbas. Keičiantis skaitytojų interesams ir skoniui, jos populiarumas ėmė mažėti. Tačiau 1924 metais jaunas olandų rašytojas Johanas Fabricijus išleido knygą „Bontekoe berniukai“. Iš esmės jis ištisai atpasakojo kapitono knygą, tik pritaikydamas ją jaunimo auditorijai. Pagrindiniai knygos herojais tapo trys laivo berniukai – Hajo, Rolfas ir Padė, kurie lydėjo kapitoną Willemą Bontekoe jo kelionėse. Tai vėl sužadino susidomėjimą garsiuoju Horno kapitonu, nes knyga buvo išversta į daugelį kalbų (anglų, prancūzų, čekų, slovakų, suomių, švedų ir norvegų).

Įkvėptas šios knygos, skulptorius Janas van Druttenas sukūrė bronzinę skulptūrą “Bontekoe laivo berniukai“, kuri buvo atidengta 1968 metų birželyje. 2007 metais pagal šią knygą buvo sukurtas tokio pat pavadinimo kino filmas.

 

Fotoreportažas
  • Kapitono iš Horno nuotykiai-Foto-nr-7762_7763.jpg
  • Kapitono iš Horno nuotykiai-Foto-nr-7762_7764.jpg
  • Kapitono iš Horno nuotykiai-Foto-nr-7762_7765.jpg
  • Kapitono iš Horno nuotykiai-Foto-nr-7762_7766.jpg
  • Kapitono iš Horno nuotykiai-Foto-nr-7762_7767.jpg
  • Kapitono iš Horno nuotykiai-Foto-nr-7762_7768.jpg
  • Kapitono iš Horno nuotykiai-Foto-nr-7762_7769.jpg
  • Kapitono iš Horno nuotykiai-Foto-nr-7762_7770.jpg
  • Kapitono iš Horno nuotykiai-Foto-nr-7762_7771.jpg
  • Kapitono iš Horno nuotykiai-Foto-nr-7762_7772.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kapitono iš Horno nuotykiai"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.