Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Karalių ir piratų vėliavos

Vėliavos laivuose labiausiai paplito Didžiųjų geografinių kelionių laikotarpiu, kai tolimų jūrų vandenis vagojo keliautojų, pirklių ir karališkųjų piratų laivai.

K. Kolumbas įžengė į Naująjį Pasaulį su Ispanijos karališkuoju štandartu.
K. Kolumbas įžengė į Naująjį Pasaulį su Ispanijos karališkuoju štandartu. @ nuotr.

Laivo vėliavų, kurios plevėsuodavo stiebuose arba ant specialaus koto laivagalyje, paskirtis buvo įvairi. Vienos jų rodė kokiai valstybei priklauso laivas, kitos skelbė jo gimtąjį uostą arba tarnavo prekybos kompanijų, laivo savininkų atpažinimo ženklu.

Auštant didžiųjų geografinių atradimų epochai, jūrose dažniausiai plevėsavo Portugalijos ir Ispanijos vėliavos. Graviūrose ir paveiksluose vaizduojamos ne tik laivų vėliavos, bet ir burės, kurias puošdavo religinio ar mitinio turinio figūrinės kompozicijos. Portugalijos laivų vėliavas be karaliaus karūnos neretai puošdavo ir navigacinis instrumentas – armiliarinė sfera (ažūrinis gaublys). Jis simbolizavo Portugalijos įtaką geografinių atradimų amžiuje ir jos kolonijinę imperiją.

Neišliko Kolumbo ekspedicijos laivų autentiškų atvaizdų. Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad jų bures puošė išsiuvinėti dideli kryžiai – keliones į nežinomus kraštus lydėjo Bažnyčios palaima. Laivų stiebuose plevėsavo karališkoji vėliava: baltame fone žalias kryžius, jo dešinėje ir kairėje raidės F ir Y (karališkosios poros Ferdinando ir Izabelės inicialai), o virš jų – auksinės karūnos.

Viena iš seniausių Europos vėliavų priklauso Danijai. Jos istorija siekia XIII a., kai danų riterių dėmesį patraukė pagoniškos estų žemės. Jie išsilaipino šiandieninio Talino apylinkėse su raudona vėliava, kurią jiems atsiuntė Romos popiežius, palaiminęs juos kryžiaus žygiui. Kai estai pradėjo spausti neprašytus svečius, staiga iš dangaus trinktelėjęs žaibas perskrodė raudoną vėliavą baltu kryžiumi. Taip esą gimusi nauja vėliava, šiandien vadinama „dannebrog“: raudoname fone baltas skandinaviškas kryžius.

1606 m. balandžio 12 d. Anglijos karalius Jokūbas I patvirtino naują vėliavą, kuri šiandien žinoma, kaip „Union Jack“. Pirmiausia ji buvo naudojama jūroje kariniuose ir prekybos laivuose ir tik vėliau, įvedus naujus elementus, tapo Jungtinės Karalystės valstybine vėliava.

Tuo metu Baltijos ir Šiaurės jūrose dažniausiai mirgėjo Liubeko, Bremeno, Hamburgo, Rostoko, Rygos bei kitų Hanzos sąjungos miestų vėliavos. Prekybos laivai neretai naudojo ir klaidingas vėliavas, taip stengdamiesi apsisaugoti nuo priešų laivų.

Laivų stiebuose iškildavo ir „linksmasis Rodžeris“ – juoda piratų vėliava su kaukole virš sukryžiuotų kaulų. Plėšikavimas jūroje viduramžiais buvo beveik įteisintas užsiėmimas. Be paprasčiausių plėšikų, neturinčių tėvynės ir nepripažįstančių jokios valdžios, buvo ir kitos rūšies piratų. Juos vadindavo įvairiai – kaperiais, flibustjerais, bukanjerais, korsarais. Tai – apsukrūs avantiūristai, plaukioję su vėliava tos šalies, kurios vyriausybė suteikdavo jiems teisę plėšti prekybos laivus.

Kiekviena valstybės ar laivo vėliava – gyva legenda. Jos traukia daugelio žmonių – nuo mėgėjų iki mokslininkų – dėmesį. Amerikietis Whitney Smith – knygų ir straipsnių apie vėliavas autorius, 1958 m. sudarė terminą, nusakantį mokslą apie vėliavas – veksilologija. Jis kilęs iš lotyniško žodžio vexillum. Taip vadinosi tam tikra vėliavos rūšis, naudota senovės Romos legionų.

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Karalių ir piratų vėliavos"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.