Būdamas technologiškai gerai apsirūpinęs Klaipėdos uostas palyginti sėkmingai dirba visuotinio karantino sąlygomis, nors tenka spręsti ir specifinius reikalus.
Karantino įtaka uosto vystymui nežymi

Uoste dirba ir užsieniečiai
Šiuo metu įvairius infrastruktūros vystymo darbus Klaipėdos uoste atlieka kelios užsienio kompanijos.
Belgijos kompanija „Jan de Nul N.V.“ valo uoste sąnašas. Dėl to praėjusią savaitę iš įprastos švartavimo vietos buvo patrauktas laivas-saugykla „Independence“.
„Numatyta, kad „Jan de Nul N.V.“ kompanija valydama uostą dirbs kelis mėnesius. Sutarta, kad jų žmonės iš žemsiurbės neišlips, įgulos keitimas nevyks - belgai atliks darbus ir išplauks“, - tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo pareigas laikinai einantis Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
Keletą objektų Klaipėdos uoste turi ir Latvijos statybos darbų bendrovė BMGS. V.Paukštė pripažino, kad jau prasidėjus karantinui latviai norėjo į Klaipėdą atsivežti keletą darbuotojų, bet jiems buvo atsakyta, nes tokios yra karantino sąlygos.
„BMGS vykdomuose objektuose dirba dalis latvių, kurie čia dirbo ir prieš karantiną, tačiau didžiausia dalis kompanijos darbuotojų yra samdomi Lietuvos piliečiai“, - pastebėjo V.Paukštė.
Laikosi saugumo priemonių
Neseniai su ta pačia BMGS buvo pasirašyta nauja sutartis dėl 300 m ilgio krantinės Nr.3 kapitalinio remonto. Ji yra įdubusi, todėl I etape gruntiniais inkarais bus stabilizuojama krantinės sienutė, o maždaug po metų II etapu bus tvarkomos krantinės dangos.
V.Paukštė pastebėjo, kad karantino sąlygomis gal kiek sunkiau būtų pradėti vykdyti naują objektą, tačiau tokių kol kas nebuvo.
Tikimasi, kad ir dėl 3-os krantinės nekils papildomų sunkumų, nes pradžioje bus rengiamas krantinės pertvarkymo projektas, o tik po to vyks realūs darbai. Viliamasi, kad po 2-3 mėnesių, kai jie realiai turėtų prasidėti, karantino Lietuvoje nebebus.
„Negalėčiau teigti, kad karantinas kaip nors trukdo uosto darbus. Galima sutikti, kad jie yra apsunkinti, nes reikia laikytis papildomų saugumo priemonių. Kaip tai daryti ir kokių atsargumo priemonių reikia, pats aiškinausi su sveikatos specialistais“, - teigė V.Paukštė.
Šiuo metu uoste vyksta „Klaipėdos naftos“ naudojamos 1-os krantinės rekonstrukcija, užbaiginėjamos „Begos“ 67-68 krantinės. Pagrindiniai rekonstrukcijos darbai vyksta Malkų įlankoje prie 137-138 krantinių, kur įrenginėjamos dokų duobės, taip pat prie 140, 142, 143 krantinių.
Anot V.Paukštės, itin svarbus yra uoste rengiamas molų rekonstrukcijos projektas. Nors atrodytų, kad tai kabinetinis ar nuotolinis darbas, tačiau projektuotojams tenka atlikti ir įvairius tyrimus, daryti gręžinius. To niekas nedraudžia naudojantis apsaugos priemonėmis.
Ilgina konkursų terminus
Dėl koronaviruso plitimo ir karantino sąlygų Klaipėdos uoste kai kuriuose objektuose kartais vėluoja medžiagų tiekimas. Anot V.Paukštės, kiekvienas atvejis analizuojamas atskirai, vertinami tiekėjų ar gamintojų raštai dėl medžiagų vėlavimo.
„Nėra taip, kad dėl tiekimo kokie nors darbai stovėtų. Paprastai statybininkai elgiasi apdairiai, perdėlioja darbų eiliškumą“, - pastebėjo V.Paukštė.
Tuo pat metu uoste vyksta ir nauji rangos, kitų darbų ar paslaugų konkursai. Čia susiduriama su kai kuriomis problemomis. Dalyviai dažnai prašo ilginti konkursų terminus, nes dėl karantino nespėja surinkti ir pateikti reikiamų dokumentų.
Anot V.Paukštės, kiekvienas atvejis analizuojamas, Uosto direkcija yra linkusi konkursų terminus ilginti - svarbiausia, kad juose dalyvautų kaip galima daugiau tiekėjų.
Pati Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dirba nuotoliniu būdu.
„Prieš porą mėnesių lyg žinodami, kad bus karantinas, visus raštus su parašų teisėmis sukėlėme į skaitmeninę erdvę. Galime sėkmingai dirbti nuotoliniu būdu. Svarbu tik, kad sistemos nestrigtų“, - svarstė V.Paukštė.
Dirbant nuotoliniu būdų sudarytas ir Uosto direkcijos darbuotojų privalomo „buvimo darbe“ grafikas - nuo 7.30 iki 16.30 val.
V.Paukštė mano, kad ši koronaviruso pandemija gali sukelti savotišką naujų galimybių revoliuciją, nes įmonės, verslas įsitikins, kad nuotolinis darbas naudojantis naujomis technologijomis yra efektyvus, padeda taupyti.