Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Karjera ir jūrinių idealistų paieška

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje vyko ypač įsimintinos paskaitos pagal programą „Karjeros dienos 2017“.

Karjeros dienų paskaitą vedęs V.Rakutis atkreipė dėmesį, kad ir šiandien Lietuvai reikia jūrinių idealistų.
Karjeros dienų paskaitą vedęs V.Rakutis atkreipė dėmesį, kad ir šiandien Lietuvai reikia jūrinių idealistų. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Platus paskaitų spektras

 

„Karjeros dienų“ paskaitos rengtos ir anksčiau, tačiau šiemet jos įsimintinos tuo, kad pranešėjai buvo ne tik jūros versle žinomi profesionalai, bet ir lektoriai, kurių paskaitos skirtos asmenybės augimui“, - teigė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėja Genutė Kalvaitienė.

Šiemet „Karjeros dienos 2017“ Lietuvos jūrų akademijoje vyko pagal šūkį „Tai, kas keičia požiūrį“, nes keisti požiūrį yra sunkiausia.

Pristatytos jūrinės temos „Žmogus jūroje ir jūros gyventojai: kas jau vyko ir kas bus“ (pranešėjas prof. dr., Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas darius Daunys); „Jūros verslo sektorius: galimybės ir iššūkiai“ (pranešėjas laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka); „Tarptautinė konvencija dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo“ (pranešėjas Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Česnauskis). Kaip visada įdomiai pasakojo jūrų kapitonas ir rašytojas Sigitas Šileris, pristatęs temą „Kapitonas – ar tai tik pareigos laive?“. Jūrinio plaukiojimo praktikos patirtimi įvairiuose laivuos dalinosi patys studentai – laivavedžiai, mechanikai ir elektros mechanikai. 

Atskira tema buvo apie studentų įsidarbinimo ypatumus baigus mokyklą. G.Kalvaitienė pristatė temą  „CV rengimo labirintai“. Kompanijos „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė kalbėjo tema „Ką daryti, kad nereikėtų ieškoti darbo“. Bendrovės „Greencarrier freight services LT“ pardavimų vadovas Justas Ramanauskas pristatė savo kompaniją pagal temą „Greencarrier - yes, It‘s possible“. Vieną geidžiamiausių darbavių Klaipėdos uoste kompaniją „Arijus“ pagal temą „Arijus – 25 metais sėkmės“ pristatė šios kompanijos personalo ir administracijos vadovė Judita Drugeikienė. „Erasmus+galimybės tavo karjerai“ temą studentams pristatė pačios aukštosios jūreivystės mokyklos „Erasmus“ programos koordinatorė Indrė Pūžaitė.

Ir pagaliau asmenybės augimui skirtos paskaitos – „Apie ką sako tavo veidas?“ (pranešėjas sąmoningumo pranešėju įvardintas Giedrius Švetkauskas); „Lyderystė: žinoma nežinoma arba kokias paslaptis išduoda jūsų rašysena“ (pranešėjas Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto atstovas doc. Dr. Algirdas Giedraitis); „Kritinio mąstymo ypatumai“ (pranešėjas LCC tarptautinio universiteto atstovas Emilijus Gricius). Taip pat vyko susitikimai paskaitos su Zen budizmo tradicijų vienuoliu, aktoriumi, režisieriumi, rašytoju Kęstučiu Marčiulynu, Fitneso treneriu Andrejumi Gončarenka, kur kalbėta apie sportą, subalansuotą mitybą ne tik sportuojantiems, asmeninė žinomų žmonių trenere, mitybos specialiste, knygos „Ideali figūra“ autore Rūta Beišyte Aminova, kur kalbėta apie tai „kaip svajonė tampa realybe“.   

 

Neik į jūrą be kontrakto

 

Šių eilučių autorius lankėsi Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos ir ITF inspektoriaus Andrejaus Černovo paskaitoje „Jūrininkų darbo teisės aktualijos su atvejų analize“. Tema aktuali Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, nes jos didžioji auditorija buvo pilna.

P.Bekėža dėstė tai su kuo susidurs kiekvienas studentas po mokyklos savarankiškai išėjęs į jūrininkų darbo rinką. Lietuvos vėliavos laivuose yra apie 1000 darbo vietų, o jūrininkų Lietuvoje apie aštuoni tūkstančiai. Todėl didžioji dauguma Lietuvos jūrininkų dirba užsienio šalių, tarp jų ir pigių šalių vėliavų laivuose.

Jaunam jūrininkui ypač svarbu yra žinoti savo teises, tarptautinius dokumentus ir tarnybas, kurios jį gina. P.Bekėža akcentavo, kad tarptautinė konvencija „Dėl darbo jūrų laivyboje“, kurią ratifikavo ir Lietuva, yra puikus dokumentas apibrėžiantis jūrininkų darbo ir gyvenimo  laivuose sąlygas. Jis rekomendavo visiems jauniems jūrininkams stoti į Jūrininkų sąjunga. Ji yra parengusi darbo kontrakto pavyzdžius, su dalimi laivų savininkų yra pasirašiusi kolektyvines sutartis, gina savo narius.

Anot P.Bekėžos, problemų kelia tai, kad ne visos jūrininkų įdarbinimo agentūros dirba švariai. Jūrininkams svarbu žinoti, kad agentūros negali sudarinėti juodųjų sąrašu, imti pinigų už įdarbinimą, jos privalo būti atestuotos. Jūrininkai turi teisę reikalauti raštiško kontrakto varianto, jiems turi būti sudaryta sąlygą prie pasirašant kontraktą, parodyti jį konsultantams. Akcentuota, kad nė vienas jūrininkas neturėtų išvykti į reisą, jei neturi rankose raštiško kontrakto. Pasirašant jį svarbu, kad būtų tiksliai nurodytas atlyginimas, kurį jūrininkas gaus. Jūrininkui turi būti teikiama atlyginimo išklotinė, kad gautų atlyginimą už faktiškai dirbtą laiką. Ne mažiau svarbus yra ir darbo bei poilsio laikas, atostogos. Kolektyvinėse sutartyse tie dalykai detaliai aptarti, jūrininkų kontraktuose – ne visada, nes darbdaviai stengiasi ko nors išvengti.

P.Bekėžos teigimu, ypač svarbu yra tinkamai numatyti repatriacijos – sugrįžimo iš laivo namo sąlygas, kad neatsitiktų taip, jog laivo savininkas pametė jūrininkus kokiame nors uoste su visu laivu. Svarbu ir tai, kad laivo savininkas būtų apdraudęs laivą ir įgulą nuo nelaimingų atsitikimų. Konvencija reikalauja, kad laivui nuskendus įgulos nariams būtų mokamas dviejų mėnesių bazinis atlyginimas. Kontraktuose turi būti aptartos ir jūrininkų nelaimingų atsitikimų, nedarbingumo atsiradimo sąlygos, kompensacijos už susižeidimą darbe.

Tarptautiniuose dokumentuose iki smulkmenų aptartos jūrininkų gyvenimo kajutėse, maitinimo laivuose sąlygos. Jei laivas neaprūpintas maisto produktais, atsargomis ar geriamu vandeniu jo tolesnis plaukimas gali būti stabdomas. Anot P.Bekėžos, profsąjungos ypač kreipia dėmesį į laivų aprūpinimą.

 

Dažniausi skundai – dėl atlyginimų

 

ITF inspektoriaus Andrejaus Černovo teigimu, jei jūrininkas neturi kontrakto ir nėra kolektyvinės sutarties, apginti jo teises yra ypač sunku, o kartais ir neįmanoma. Į ITF inspektorius, kurių yra kiekvienoje jūrinėje valstybėje, jūrininkai dažniausiai kreipiasi dėl laiku negaunamų atlyginimų.

„Priėmus konvenciją „Dėl darbo jūrų laivyboje“ jūrininkų teisių gynyba ypač palengvėjo. Anksčiau norint sulaikyti laivą reikėjo kreiptis į advokatus, kad šie pateiktų teismui prašymą dėl laivo sulaikymo. Dabar to nebereikia. Užtenka jūrininkų prašymo dėl 2–3 mėnesius nemokamų atlyginimų ir tai jau yra pagrindas sulaikyti laivą“, - teigė A.Černovas.

Jis prisiminė pernai buvusį atvejį, kai po jūrininkų prašymo Klaipėdos uoste buvo patikrintas laivas ir nustatyta, kad atlyginimai kelis mėnesius vėluoja. Laivas buvo sulaikytas. Jo frachtuotojas iš Danijos su įgula atsiskaitė per tris savaites ir laivas buvo paleistas.

„Nėra universalios schemos kaip veikti, kai jūrininkams laiku nemokami atlyginimai. Bet tikėti laivo savininko pažadais neverta. Vieną mėnesį negavus atlyginimo jau reikia kelti klausimą, o negavus jo du mėnesius jau kelti triukšmą ir ieškoti būdų kaip susisiekti su ITF inspektoriais arba laivo vėliavos šalies atstovais“, - rekomendavo A.Černovas.

Anot jo, atgauti mažesnes skolų sumas yra lengviau nei dideles, kai jos pradeda viršyti laivo vertę. Tokiais atvejais dažnai laivo savininkai pameta senus laivus su visa įgula. Taip pat lengviau atgauti skolą, kai įgula veikia vieningai, nebijo pasirašyti kolektyvinių reikalavimų. Žymiai sunkiau atgauti skolas pavieniams jūrininkams, ypač, jei jos nedidelės – vos po kelis tūkstančius. Tos sumos jūrininkams yra skaudžios, bet teismams tai nedideli pinigai ir jie, kaip taisyklė, esant mažoms skolų sumoms neareštuoja laivų.

Dažnai jūrininkai, kuriems yra likusios skolos, po reiso atsisako palikti laivus. Anot A.Černovo, lengviau yra kovoti dėl nesumokėtų atlyginimų būnant laive, nes grįžus tuščiomis namo atgauti pinigus tampa gerokai sunkiau.

Kita sritis, kur ITF inspektoriai sulaukia daug skundų, yra draudiminiai ir nedraudiminiai atvejai laivuose. Jei jūrininkas laive susilaužė ranką, koją nekyla abejonių, kad atvejis yra draudiminis.

O jei mirė nuo infarkto? Tas atvejis taip pat draudiminis, nors laivų savininkai jo nenori tokiu pripažinti, dažnai kovoja teismuose. Netekus jūrininkui 100 proc. darbingumo ar mirus laive turi būti mokama 100–120 tūkst. JAV dolerių kompensacija plius po 20 tūkst. eurų už kiekvieną vaiką iki 18 metų.

A.Černovas prisiminė atvejį, kai jūrininkas iš Lietuvos pateko į laivą su 4 stadijos vėžiu ir jame mirė. Vyko ilgas susirašinėjimas, laivo savininkas Vokietijos kompanija atsisakinėjo mokėti kompensaciją. Po ilgų derybų laivo savininkas sumokėjo to žmogaus artimiesiems. Lėmė tai, kad ITF iš Vokietijos pasamdė advokatą, kuris išsiaiškino, kad priėmusi sergantį jūrininką į laivą pati laivybos kompanija neapsižiūrėjo. Vengdama laivo arešto, ji nusprendė sumokėti kompensaciją jūrininko artimiesiems.

 

Reikia idėjų ir komandų

Įdomus buvo ir karo istoriko, profesoriaus Valdo Rakučio pranešimas tema „Lietuvos kaip jūrų valstybės idėja: vakar, šiandien ir rytoj“.

Jis tarsi knygas į lentynėles gražiai sudėliojo tai, kodėl Lietuva nors ir yra laikoma jūrų valstybe, neturi jūros pojūčio ir idėjos. Pasirodo dėl visko kaltas sausiokiškas mūsų tautos mąstymas. Lietuvos kunigaikščiai užuot statę laivus ir plaukę kariauti pas artimesnius kaimynus švedus, šimtus kilometrų jojo ant arklių į mūšius rytuose ir pietuose. O apie susidūrimą su švedais jie kalbėjo – jei reikės mes apjosime tą jūrą. Nors teoriškai švedai yra vieni iš artimiausių mūsų kaimynų – vos už 350 kilometrų kitapus Baltijos.

Proveržis buvo Vazų dinastijos laikais, kai suvokta, kad reikalingos jūrinės pajėgos. Dancige buvo statomi laivai, taip pat ir už Lietuvos kunigaikščių pinigus. Bet paskui viską pasisavino lenkai. Dabartinio Lietuvos pajūrio istorija tampriai susieta su Rygos ir Karaliaučiaus uostais. Šie sąmoningai dusino Klaipėdos uostą, kad tik šis neiškiltų. Kiti aplinkiniai miestai prie jūros augo. Tas pats Dancingas buvo turtingų pirklių miestas. Jam nuo kiekvienos atgabentos prekės byrėdavo po 10 proc.

Klaipėdos uosto dusinimas truko iki pat I pasaulinio karo. Jis atsigavo tik atitekęs Lietuvai. Anot V.Rakučio, lietuviai ne labai tikėjo, kad jiems pavyks atgauti Klaipėdos uostą. Lietuva buvo pareiškusi pretenzijas į Liepojos uostą. Kai jo negalėjo gauti žvilgsniai nukrypo į Klaipėdą.

„Lietuvą kaip jūrų valstybę po nepriklausomybės atkūrimo kėlė žmonės – idealistai. Jei ne jie nieko nebūtų – nei korporacijos „Jūra“, nei atkurto laivyno, nei Klaipėdos uosto. Nors veikti teko itin sunkiomis sąlygomis. Laikotarpis buvo labai trumpas. Klaipėda į Lietuvą jau nuo 1933 metų ėmė žiūrėti nedraugiškai“, - dėstė V.Rakutis. Jo teigimu, tas trumpas laikotarpis buvo pats geriausias, nes daug intelektualių žmonių rėmė jūros idėją.

Po to sovietmetis. Po karo likę trys tikrieji klaipėdiečiai. Atstatyta Klaipėda, didžiulis laivynas, bet jūrinės tapatybės nebuvo. Kieno tas jūrinis laivynas? Kas tas klaipėdietis be šaknų į miestą prie jūros atvykęs iš įvairių Lietuvos ir Sovietų sąjungos kampelių?

Kokia jūrinės idėjos Klaipėda šiandien?

„Korporacija „Jūra“ taip ir neatkurta. Jūrų skautų nėra. Klaipėda vienas iš labiausiai migruojančių miestų – čia žmonės lyg vėjo pustomos smiltys, nes neturi savo šaknų. Dingsta žvejybos, po to prekybos laivynas...“, - skaudžias tiesa vardino V.Rakutis.

Jo nuomone, Klaipėda yra gera vieta idealistams. Jis tikisi, kad Laivininkų mokykloje steigiama Kadetų mokykla, kūrybinga dvasia ugdomi Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai ateityje parodys, kad Klaipėdoje yra idėjų turinčių asmenybių.

V.Rakutis pasigedo Lietuvoje ir Klaipėdoje studentiškų jūrinių organizacijų iš kurių, dabar tarsi ir užsiimant žaidimu, ateityje gali iškilti stiprūs žmonės ir geros komandos. Jis kaip kariškis, istorikas, teigė labiausiai vertinantis komandinį darbą, nes, kaip įrodė istorija, išliko ir įsitvirtino tos idėjos, kurias vystė ir pirmyn stūmė didesnės komandos.    

 

Fotoreportažas
  • Karjera ir jūrinių idealistų paieška-Foto-nr-6924_6927.jpg
  • Karjera ir jūrinių idealistų paieška-Foto-nr-6924_6925.jpg
  • Karjera ir jūrinių idealistų paieška-Foto-nr-6924_6926.jpg
  • Karjera ir jūrinių idealistų paieška-Foto-nr-6924_6928.jpg
  • Karjera ir jūrinių idealistų paieška-Foto-nr-6924_6929.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Karjera ir jūrinių idealistų paieška"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.