Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Karlskronos jūriniai reliktai

Švedijos povandeniniai archeologai paskelbė, kad Karlskronos uoste šiemet jie atrado istorinį karo laivą, kuris yra toks pat, kaip ir eksponuojamas Stokholmo „Vazos“ muziejuje.

Švedijos jūrų archeologai Jens Lindstriom ir Jim Hansson.
Švedijos jūrų archeologai Jens Lindstriom ir Jim Hansson. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Laivų kapinynas uoste

 

Per visą 20-ąjį amžių Karlskronos uoste ir jo akvatorijoje buvo surasti 56 senovinių laivų korpusai. Paprastai jie būdavo iškeliami iš vandens ar ištraukiami iš dumblo vykstant statybų darbams. Iš atrastų liekanų istorikams pavyko identifikuoti 30 skenduolių.

Kai kurie iškasti objektai, kol juos tyrinėja įvairių sričių specialistai, saugomi Švedijos karinio jūrų laivyno bazės Karlskronoje teritorijoje. Deja, ji nėra atvira visuomenei. Nežinau kaip ji saugoma dabar, bet prieš keliolika metų mes laisvai patekome į ją. Su „Audra“ pirmą kartą atplaukę į Karlskroną nelabai susigaudėme kur yra svečių jachtklubas, tad pasukome į pirmą pasitaikiusį baseiną. Tik atsidūrę jo viduje pamatėme, kad prie krantinių glaudžiasi kariniai laivai. Kadangi niekas mumis nesidomėjo, mes iš smalsumo dar apsukome ratą ir tik tada dingome iš karinio uosto akvatorijos.

Kaip atsirado laivų kapinynas Karlskronos uoste, paaiškino jūrų archeologas Jimas Hanssonas, duodamas interviu Švedijos dienraščiui „Aftonbladet“. Esą XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje pasenę. nebetinkami tarnybai karo laivai būdavo prikraunami akmenų ir nuskandinami Karlskronos pakrantėse. Taip buvo siekiama atkariauti iš jūros kuo daugiau žemės ploto karinio miesto plėtrai.

 

„Karlo karūnos“ miestas

 

Grįžkime į XVII amžių, kai. Švedija buvo dominuojanti karinė galia Baltijos jūros regione. Norėdami ir toliau išlaikyti tokią padėtį, švedai privalėjo surasti geresnę strateginę vietą, negu Stokholmas, savo kariniam jūrų laivynui laikyti. Karaliaus ir jo patarėjo žvilgsniai nukrypo į pietinę Švedijos dalį, esančią priešais Daniją. Čia įkurdinta karinių laivų bazė galėtų efektyviau apsaugoti šalį nuo antpuolių iš jūros. O ir patiems švedams iš čia greičiau pasiekiami Baltijos ir Šiaurės jūrų uostai.

Karlas XI, ieškodamas vietos kur galėtų įsikurti jo karo laivynas, 1679 metais su palyda apsilankė Troso (šved. Trossö) saloje. Paaiškėjo, kad tai visais atžvilgiais ideali vieta pastatyti karinį miestą su galingu uostu ir laivų statyklomis. Iškilo tik viena problema.

Paaiškėjo, kad Troso sala priklauso turtingam ūkininkui Vitusui Andersonui, kuris čia augino pasėlius ir laikė galvijus. Ūkininkas nebuvo linkęs parduoti savo valdų karaliui, tad bandė tam pasipriešinti. Ginčas baigėsi labai paprastai. Ūkininkas atsidūrė kalėjime, o jo žemė atiteko valstybės iždui.

Jau 1680 metais saloje pradėjo kurtis naujas karinis miestas. Savo įkūrėjo Karlo XI garbei jis buvo pavadintas Karlskrona. Išvertus iš švedų kalbos tai reiškia „Karlo karūna“. Pasak legendos, kurią turistams pasakoja gidai, tuo metu kalėjime sėdintis Vitusas Andersonas prakeikė jo saloje pastatytą miestą. Todėl esą Karlskrona patyrė daug gaisrų. Bet anais laikais miestai degė gana dažnai, nes dauguma jo gyvenamųjų namų buvo mediniai.

Karaliui suteikus specialias privilegijas, Karlskrona sparčiai augo ir tvirtėjo. Per praėjusius šimtmečius ryškiausius pėdsakus Švedijos jūreivystės istorijoje paliko jo uostas, pateikiantis jūrų archeologams nemažai staigmenų.

 

„Solen“ nelemta išvysti saulės

 

Praėjusių metų spalio 8 dieną Švedijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kad tvarkant kanalizacijos tinklus Karlskronoje po Lindholmo tiltu buvo aptiktos seno laivo liekanos. Jas apžiūrėję jūrų archeologai Jimas Hansonas ir Jensas Lindstriomas nustatė, kad jos priklauso seniai užmirštam XVII amžiaus karo laivui „Solen“ („Saulė“). Jis buvo pastatytas 1669 metais Liubeke, dalyvavo jūrų mūšiuose prieš danus ir olandus.

– Tai vienas iš pirmųjų pastarojo meto radinių, kuris praturtins pasaulinės jūrinės kultūros paveldo sąrašą, – tuomet sakė J. Lindstriomas.

Pasak istorikų, tai buvo linijinis karo laivas ginkluotas 72 patrankomis, savo komandoje turintis daugiau kaip 400 jūrininkų ir kareivių. Laivas buvo rastas 6 metrų gylyje ir užverstas didžiuliais akmenimis. Jūrų archeologai iš karto pareiškė, jog esant tokiai situacijai, neverta tikėtis, kad jis būtų, kaip „Vaza“ perkeltas į krantą.

„Solen“ liko gulėti dumble, tačiau aptiktos seno laivo liekanos prikėlė iš užmaršties jo istoriją. O povandeninių archeologų Karlskronoje laukė nauji radiniai.

 

Dar viena „Vaza“?

 

Stokholme viena ryškiausių įžymybių yra nuskendusio laivo „Vaza“ muziejus. Jame visu savo grožiu puikuojasi 1628 metais pastatytas ir tuoj pat nuskendęs karališkasis laivas. Po 333 metų ,praleistų po vandeniu, jis buvo iškeltas ir restauruotas. Iki šiol tai yra vienintelis švedų karo laivas, primenantis tuos laikus, kai Švedija buvo viena galingiausių valstybių Europoje.

Dabar jūrų archeologai skelbiasi atradę dar vieną XVII amžiaus švedų karo laivą. Šalia Karlskronos uosto jie aptiko dumble gulintį laivo korpusą, kuris istorikų turimais duomenimis priklauso galeonui „Blekinge“. Tai buvo pirmas laivas, pastatytas Karlskronoje.

Savo dydžiu jis beveik prilygsta „Vazai“: ilgis 45 metrai, ginkluotė apie 70 patrankų, ekipažas daugiau kaip 400 jūrininkų ir kareivių. Skirtingai negu „Vaza“, „Blekinge“ plaukiojo ilgai – nuo 1682 iki 1713 metų. Laivas dalyvavo daugelyje mūšių, ne kartą būdavo sužalojamas, bet ir vėl vis sulopomas.

Ištarnavęs daugiau kaip 20 metų, medinis karo laivas, matyt, jau buvo praradęs savo stiprybę. Istorikų nuomone „Blekinge“ galėjo būti ir sąmoningai nuskandintas, kaip apsauga nuo Rusijos laivų, kai švedai su ja kariavo. Manoma, kad laivą paguldė ant dugno palikdami virš vandens tik denį, kuris, reikalui esant, būtų naudojamas, kaip patrankų platforma.

Nors naujasis radinys ir prilygsta „Vazai“, tačiau nepakartos jo likimo. Jūrų archeologai ir istorikai planuoja tik atlikti „Blekinge“ nuolaužų mokslinius tyrimus. Jos istoriškai reikšmingos, nes priklauso pirmam laivui, kuris buvo pastatytas Karlskronoje, kur iki šios dienos vis dar veikia Švedijos karinio jūrų laivyno bazė.

Fotoreportažas
  • Karlskronos jūriniai reliktai -Foto-nr-6842_6843.jpg
  • Karlskronos jūriniai reliktai -Foto-nr-6842_6844.jpg
  • Karlskronos jūriniai reliktai -Foto-nr-6842_6845.jpg
  • Karlskronos jūriniai reliktai -Foto-nr-6842_6846.jpg
  • Karlskronos jūriniai reliktai -Foto-nr-6842_6847.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Karlskronos jūriniai reliktai "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.