Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – Lietuvos karinio laivyno užuomazga

Rugpjūčio 1 d. sukako lygiai 80 metų, nuo 1935 metų rugpjūčio 1 d., kai tuometinio Lietuvos kariuomenės vado divizijos generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas mokomasis karo laivas „Prezidentas Smetona“. 1935 metų rugpjūčio 1 d. yra laikoma Lietuvos karinio laivyno įkūrimo data, nuo kurios laivynas pradėtas kurti kaip savarankiška kariuomenės rūšis.

Karo laivo "Prezidentas Smetona" jūrininkai
Karo laivo "Prezidentas Smetona" jūrininkai @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Viltinga pradžia

 

Karinių jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių bendradarbiavimo vyresnysis specialistas srž. Audrius Vitkauskas teigė, kad karinį laivą pavadintą „Prezidentas Smetona“ Lietuva iš Vokietijos nusipirko dar 1927 m. Tuomet tai buvo nuginkluotąs vokiečių minų traleris M-59. Tuo metu vyriausybė jį priskyrė Vidaus reikalų ministerijos pasienio policijai. Laivas atliko pakrančių apsaugos funkcijas – jūroje saugojo valstybės sieną, gaudė kontrabandininkus. Vėliau, įsigijus naujų patrulinių katerių, skirtų pakrančių apsaugai, 1932 m. laivas „Prezidentas Smetona“ buvo perkeltas į rezervą.

Nuo 1935 m. mokomasis karo laivas „Prezidentas Smetona“ vėl rikiuotėje. Laivo vadu buvo paskirtas jūrų kapitonas Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – leitenantas Povilas Labanauskas, inžinieriumi mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas.

1935 m. spalio 26 d. pirmasis bandomasis (po rezervo) laivo išplaukimas į jūrą buvo istorinis, nes ant „Prezidento Smetonos“ stiebo pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava. Tuo metu vienintelis karo laivas atliko mokomąsias užduotis, ruošė karo jūrininkų rezervą. Tarpukario Lietuvos kariuomenės vadovybė puoselėjo planus plėsti karo laivyną, perspektyvoje buvo numatoma įsigyti daugiau karo laivų – minininkų, minų tralerių, povandeninių laivų.

 

Pasipriešino sovietams

 

Tokia buvo Lietuvos karinio laivyno pradžia, deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių, nežiūrint rimtų ateities planų, taip ir likusi tik pradžia.

1940 m. liepos 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, ir jau birželio 22 d. okupantų karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. Laivo vadas kpt. ltn. P. Labanauskas ir kiti karininkai, nepaklusę okupantų reikalavimui, nuo laivo nuleido Lietuvos karinio laivyno vėliavą ir naktį su jachta iš Šventosios pasitraukė į Vakarus, oficialiai neperdavę laivo sovietams. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys tokiu būdu pasipriešino SSRS okupantams.

Okupantų nusavintas laivas, ir pavadintas „Korall“, II-ojo pasaulinio karo metu dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukė ant minos ir nuskendo Suomijos įlankoje.

 

Šiandieninis laivynas

 

 

2009 m. rugpjūyį Aegnos salos rajone (Suomijos įlanka) nuskendusio laivo liekanas aptiko Karinių jūrų pajėgų laivas N42 „Jotvingis“ bei Klaipėdos universiteto narai.

Šiuolaikines 1992 m. atkurtas Lietuvos Kariuomenės Karinės jūrų pajėgas sudaro arti 600 karių ir darbuotojų, tarnaujančių ir dirbančių įvairiuose padaliniuose – Karinių jūrų pajėgų štabe, Karo laivų flotilėje, Mokymo centre, Logistikos tarnyboje, Povandeninių veiksmų komandoje, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyboje, bei Jūrų gelbėjimo koordinavimo centre.

Didžiausias Karinių jūrų pajėgų padalinys yra Karo laivų flotilė, kurios sudėtyje yra 8 kariniai laivai,  paieškos ir gelbėjimo laivas, bei du uosto kateriai.

Tarpukaryje sukurtos Karinių jūrų pajėgų tradicijos sėkmingai puoselėjamos ir šiandien.

Karinės jūrų pajėgos didžiuojasi pajėgiais karo laivais ir modernia technika, profesionaliais užsienio mokyklose bei įvairiuose tarptautiniuose kariniuose mokymuose patirties įgijusiais karo jūrininkais.

 

 

 

FAKTAI

 

Legendos ir realybė apie „Prezidentą Smetoną“

 

Karo laivo „Prezidentas Smetona“ istorija apipinta faktais ir legendomis, ypač dėl šio laivo žūties ir jo paieškų. Baltijos jūroje aptiktas nuskendęs vienintelis tarpukario Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Prezidentas Smetona“.

Estijos jūrų muziejaus istorikas Vellas Massas iš sonaro nuotraukos sprendė, kad laivas yra karinis, nes atitinka tuometinius karo laivų standartus. Sonaro nuotraukoje matomas antstatas laivugalyje, kur Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai buvo įrengta speciali kajutė. Sklaidomos abejonės, kad 83 m gylyje, maždaug už 20 jūrmylių nuo Talino gulintis laivas yra buvęs Lietuvos jūrų laivyno simbolis. Jau ir prieš tai tarsi buvo rastas laivas “Prezidentas Smetona“, bet paaiškėdavo, kad tai ne jis. 

Laivo "Prezidentas Smetona" žūties aplinkybės iki šiol apgaubtos paslaptimi. Paskutinis reisas turi kelias versijas. Nė viena jų nepatvirtinta galutinai.

Pagal vieną versiją 1945 m. sausį išplaukęs iš Helsinkio uosto „Prezidentas Smetona“, kuris tuomet vadinosi „Korall“, pateko į minį lauką ir nuskendo Suomių įlankoje.  

Kitų šaltinių duomenimis, Lietuvos laivą nuskandino vokiečių povandeninis laivas U745. Yra išlikę vokiečių povandeninio karo laivo vado raportas apie tai, kad laivai traukė plaukiojantį kraną iš Helsinkio į Taliną. Buvo paleistos dvi torpedos į taikinius ir užfiksuoti du sprogimai.

Estų tyrėjai linkę laikytis šios versijos, nes laivo padėtis jūros dugne ir jo sumaitotas pirmagalys rodo, kad į laivą buvo paleista torpeda.
 

Atrodė apverktinai

 

1923 m., kai Lietuva prisijungė Klaipėdą, buvo įsteigta pakrančių apsauga. Ji naudojosi nedideliais laivais „Savanoriu“, „Lietuvaite“ ir „Šauliu“. Šie laivai į jūrą išplaukti galėjo tik geru oru.

Keli laivai negalėjo apsaugoti nuo alkoholio kontrabandos jūra. 1927 m. po skelbimų spaudoje gauta pasiūlymų su laivų nuotraukomis. Sudaryta speciali komisija nusprendė, kad tinkamiausias yra vokiečių karo laivas, minų gaudytojas „M-59“.

Už laivą, kuris bus pavadintas „Prezidentas Smetona“ sumokėta 289 tūkst. litų. Lietuvos žinion jis perėjo 1927 m. liepos 18 d. Anglimis kurenamas, garinis laivas su dviejomis garo mašinomis po 1000 AG buvo pastatytas 1917 m. Jo vandentalpa buvo 525 tonos. Laivo įgulą sudarė 70 žmonių. Jis galėjo išvystyti iki 17 mazgų greitį.

Prisimenama, kad atplukdytas į Klaipėdą laivas atrodė apverktinai. Vokiečiai jį jau buvo nurašę. Laivas buvo aplietas derva, kad nerūdytų. Tuometinėje spaudoje sulaukta kritikos dėl šio laivo įsigijimo.

Reikėjo nuo laivo ne tik nugramdyti dervą, bet ir jį perdažyti. Sutvarkytas laivas buvo perduotas Pakrančių apsaugai. Jo kapitonu paskirtas A.Daugirdas. Jau pirmojo reiso metu nepatytusi įgula laivo vos nepražudė. Išplaukus į jūrą kilo audra. Nerizikuota grįžti atgal per siaurus vartus. Laivas kelias paras plūduriavo jūroje. Sukurentos ne tik anglies atsargos, bet ir viskas kas degė. Nuniokotam laivui pavyko įplaukti į Dancingo uostą. Partemptas laivas ilgai stovėjo Dangės upėje, buvo remontuojamas. Po šio įvykio buvo atleistas pirmasis jo kapitonas.

Netiko gaudyti kontrabandininkams

Vos tik užvedus „Prezidentą Smetoną“ uoste iš jo kamino verždavosi juodi dūmai. Tai būdavo ženklas kontrabandininkams, kad reikia sprukti iš Lietuvos vandenų.

Brangus buvo ir laivo išlaikymas. Per metus laivo eksploatacinės išlaidos, įskaitant remontus ir įgulos išlaikymą siekdavo nuo 250 iki 400 tūkst. litų. Pakrančių apsaugoje „Prezidentą Smetoną“ nustota naudoti 1932 m. nurašius jį į rezervą.

Tai buvo ženklas, kad laivas galėtų būti naudojamas Lietuvos kariuomenėje. 1933 m. sausį sudaryta komisija perėmė laivą krašto apsaugos žinion. Nupirktas laivas ilgą laiką stovėjo lyg ir nereikalingas, nes nebuvo lėšų jam remontuoti. Tik 1934 m. viduryje po to, kai laivas sėdo ant dugno, jis buvo išplukdytas remontuoti į Liepojos uostą, o baigtas remontuoti Klaipėdoje 1935 m. spalį. 1935 m. spalio 26 dieną laive, kuris išplaukė į jūrą bandomiesiems plaukiojimams pirmą kartą buvo  iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava..

Dar 1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ši data yra oficiali Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Pirmasis ir vienintelis karo laivas buvo „Prezidentas Smetona“. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kapitonas Antanas Kaškelis.

Turėjo saugoti Klaipėdos uostą

1936 m. pradžioje laivas „Prezidentas Smetona“ buvo paskirtas Klaipėdos priedangos rinktinės žinion. Tais pačiais metais buvo patvirtintas Klaipėdos uosto gynimo planas. Jame pažymėta, kad Vokietija turi tikslą atplėšti Klaipėdą nuo Lietuvos krašto. Todėl gali būti bandoma sukurstyti sukilimą, o per jūrą į Klaipėdą gali būti tiekiami ginklai, šaudmenys.

Klaipėdos gynimo plane laivui „Prezidentas Smetona“ numatytų funkcijų, kaip rašė jo kapitonas A.Kaškelis, neįmanoma vykdyti, nes laivas buvo per silpnai ginkluotas.

1937 m. rugpjūčio 17 d. staiga kilusi audra išmetė „Prezidentą Smetoną“ ant seklumos prie Šventosios uosto. Nesėkmingai jį bandė nutempti iš Klaipėdos atplaukęs vilkikas „Perkūnas“. Laivą nutempė tik iš Dancingo atplaukę keturi vokiečių vilkikai.

Karo laivas „Prezidentas Smetona“ Klaipėdos uoste stovėdavo Danės upėje. 1937 m. buvo svarstoma galimybė įrengti karo uostą. Jam buvo numatytos vietos miškelyje šalia švyturio netoli uosto vartų ir Malkų įlankoje netoli Vilhelmo kanalo žiočių. Realiau analizuotas pirmasis variantas. Tačiau 2,8 mln. litų vertintas uosto kasimas ir įrengimas pasirodė per brangus. Antrojo varianto kaina buvo per pusę pigesnė, tačiau karo uostas už 10 km nuo uosto vartų įvertintas kaip strategiškai nenaudingas.

 

Skubiai spruko iš Klaipėdos

 

1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai. Jau tos dienos rytą laivo „Prezidentas Smetona“ įgulai buvo nurodyta pasiimti kas įmanoma iš sandėlio ir išplaukti iš uosto laukiant tolesnių nurodymų ties Šventąja.

Išplaukti reikėjo skubiai, todėl nespėta pasiimti visų laivo daiktų. Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams kaip „Prezidentas Smetona“. Kol buvo sprendžiamas klausimas, ką jam daryti, užkilusi audra nuvarė karinį laivą į Liepojos uostą.

Tik liepą pagilinus Šventosios uostą, kiek įmanoma palengvintas laivas „Prezidentas Smetona“ įplaukė į jį. Čia jis daugiau stovėjo nei plaukiojo. Šventojoje iškilo daugybę problemų dėl laivo aprūpinimo. Gėlą vandenį bakais tekdavo vežti net iš Darbėnų. Laive stigo anglių.

 

„Prezidento Smetonos“ netektis

 

Iš 1939 –ųjų į 1940 m. buvo ypač audringas sezonas žiemos sezonas. Uostas buvo užneštas, todėl pavasarį laivas „Prezidenta Smetona“ negalėjo iš jo išplaukti. Kai uostą pagilino aplink jį jau zujo sovietiniai karo laivai.

1940 m. birželį sovietams okupavus Lietuvą prie Švetosios uosto pasirodė du laivai naikintuvai ir povandeninis laivas. Jie užblokavo uostą.

Užėmus uostą permainos vyko ir laive „Prezidentas Smetona“. Birželio 19-ąją buvo nurodyta nuimti dalį laivo pavadinimo. Liko tik „Prezidentas“.

Tačiau jau birželio 26-ąją „Prezidentas“ pakeistas į „Pirmūnas“. Kurį laiką jame dar buvo Lietuvos kariškių įgula. Liepos 20-ąją buvo išstatyta sovietų sargyba. Tuomečiam laivo kapitonui P.Labanauskui ir dar keliems karininkams pavyko jachta pasprukti į Klaipėdą. 1940 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu laivas „Pirmūnas“ buvo perduotas Šventojoje buvusiems SSRS daliniams. Lietuviška įgula išformuota, laive buvę įvairūs daiktai parduoti iš varžytinių.

Tarnyba karo metais

Pradžioje perimtas laivas tapo pavadintas „Korall“ ir buvo perduotas Baltijos pasienio apsaugos laivų būriui.

Realiai jis naudotas kaip mokomasis laivas pasieniečiams Leningrade ruošti. Laivas, kur būdavo atliekama praktika, plaukiojo po Suomių įlanką ir Ladogos ežerą. 

Prasidėjus karui tarp TSRS ir Vokietijos „Korall“ buvo perduotas Baltijos kariniam laivynui ir perkvalifikuotas į apsaugos laivą.

Karo metu jis dalyvavo kovose su vokiečiais, atliko minų tralavimus. Jis vadinosi tai minų traluotojas Nr.76, tai „T-33“.

„Korall“ bazavimosi vieta buvo Levensario sala Suomijos įlankoje. Oficiali versija, kad 1945 m. sausio 11 d. lydėdamas laivų karavaną, kuris plaukė iš Helsinkio į Taliną laivas užplaukė ant minos ties Aegnos sala. Sprogimo metu žuvo 28 laivo įgulos nariai. Dar 27 buvo sužeisti.

 

 

Fotoreportažas
  • Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – Lietuvos karinio laivyno užuomazga-Foto-nr-4174_4175.jpg
  • Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – Lietuvos karinio laivyno užuomazga-Foto-nr-4174_4176.jpg
  • Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – Lietuvos karinio laivyno užuomazga-Foto-nr-4174_4177.jpg
  • Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – Lietuvos karinio laivyno užuomazga-Foto-nr-4174_4178.jpg
  • Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – Lietuvos karinio laivyno užuomazga-Foto-nr-4174_4179.jpg
  • Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – Lietuvos karinio laivyno užuomazga-Foto-nr-4174_4180.jpg
  • Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – Lietuvos karinio laivyno užuomazga-Foto-nr-4174_4181.jpg
  • Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – Lietuvos karinio laivyno užuomazga-Foto-nr-4174_4182.jpg
  • Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – Lietuvos karinio laivyno užuomazga-Foto-nr-4174_4183.jpg
  • Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – Lietuvos karinio laivyno užuomazga-Foto-nr-4174_4184.jpg
  • Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – Lietuvos karinio laivyno užuomazga-Foto-nr-4174_4185.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – Lietuvos karinio laivyno užuomazga"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.