Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Karo objektai pavirto muziejais

Įvairiais laikais aplink Klaipėdą buvo nemažai gynybinių objektų, panašiai, kaip ir kituose pajūrių miestuose.

Nerijos fortas Kopgalyje su semaforu 1905 m
Nerijos fortas Kopgalyje su semaforu 1905 m @ nuotr.

Unikali Kopgalio tvirtovė

 

Vienas iš svarbiausių tokių gynybinių objektų - Nerijos fortas arba dar vadinama Kopgalio tvirtovė.

Šiandien tai yra Lietuvos jūrų muziejaus pagrindinė ekspozicinė erdvė. Fortas muziejui buvo perduotas 1979 m. nerijos fortas yra unikalus įrenginys. Nors Lietuvoje išlikę palyginti nemažai karinių įtvirtinimų, tačiau kito tokio, kaip Kopgalyje neturime. 

Gerai, kad gynybiniai objektai virto muziejais. Ši tendencija ne Lietuvoje sugalvota. Buvusios tvirtovės, fortai daugelyje miestų virto muziejaus, edukacijos erdvėmis.

Šiuolaikiniame pasaulyje kitkam jų nebepritaikysi, nes gynybinės technologijos yra iš esmės pasikeitusios. Uostus, miestus gina ne įtvirtinimai ant kranto, o minos jūroje, laivai, kur nors gerai paslėptos arba mobilios raketas leidžiančios sistemos.

Mūsų dienomis itin svarbu išsaugoti tą senąją autentišką fortų, tvirtovių, pilių aplinką, nes tai kas neįprasta traukia žmones.

 

Keli gynybiniai bandymai

 

Apie gynybinės sistemos įrengimą prie Mėmelio (Klaipėdos) pradėta diskutuoti maždaug nuo 16 amžiaus, tačiau statyti kokią nors įrangą nebuvo prasmės dėl palyginti menko puolamosios įrangos pajėgumo. Viskas ėmė keistis 18, o ypač 19 amžiuje, kai ir Baltijos jūroje jau pasirodė vis geriau ginkluoti laivai.

Pasiūlymą, o tiksliau projektą įrengti Kopgalio gynybinį įtvirtinimą, vadinamą blokhausą, dar 1782 m. buvo pateikęs S.Lilientalis. Jis nebuvo įgyvendintas. 1811-1812 m. Kopgalyje buvo iškastas redutas ir supiltas griovys. To Prūsijos monarchų prašė prancūzai, kurie vykdė Napoleono žygius po Europą ir išsigando Baltijos jūroje pasirodžiusių anglų laivų, kad šie prie Klaipėdos neišlaipintų desanto.

Prancūzų prašymu įrengtas laikinas įtvirtinimas Kopgalyje išsilaikė neilgai. Per kelis metus jį užpustė nuo pajūrio nešamas smėlis.

Devynioliktojo amžiaus viduryje uostą jau valdė Klaipėdos miesto pirkliai. Jis stiprėjo, šimtmečio viduryje pasiekė tarsi savo aukso amžių. Atsirado daugiau pinigų.

Klaipėdos uosto ir miesto vystymasis vyksta konkurencijos sąlygomis. Baltijos jūroje karingai buvo nusiteikusios Danijos pajėgos, kurios bandė blokuoti kai kuriuos Prūsijos uostus. Netoliese vis labiau stiprėjo ir carinė Rusija.

Anuometinio miesto valdytojai nusprendė statyti Klaipėdos uosto, o tuo pačiu ir miesto gynybines sistemas prie įplaukos kanalo. 1865-1871 m. įrengiamas Nerijos fortas. 1867 m. pradedamas statyti, o 1873 m. baigiamas ir Miško fortas priešingoje sąsiaurio pusėje. Juose išdėstomos patrankos nukreipiamos į jūrą ir skirtos gintis nuo laivų, kurie gali atplaukti su nedraugiška misija. Fortas tuo pačiu turėjo saugoti ir jūros pakrantes, kad jose - tiek žemyninėje dalyje, tiek, ypač prie Kuršių nerijos neišsilaipintų kokio nors priešo desantas ir neužpultų netikėtai nuo Kuršių marių.

Pačią įplauką, jei nepavyktų laivų sustabdyti patrankų šūviais, planuoja užtverti ištempiant grandinę per visą įplauką, kuri trukdytų laivams judėti į uostą.

Vertėtų prisiminti ir tai, kad 1864-1888 m. vyko ir Klaipėdos pilies poternų rekonstrukcija įrengiant kazematus, parako sandėlius.

 

Gynybai naudojo trumpai

 

Žinoma, kad dar nespėjus įrengti fortų, juose jau buvo įkurdinti kariškiai, pastatytos patrankos, nes 1866 m. prasidėjo Prūsijos - Austrijos karas.

Tuometinėje Klaipėdoje būdavo dislokuojamos dvi artilerijos ir keturios pėstininkų kuopos. Apie sunaikintą Miško fortą žinoma nedaug. Jis buvo maždaug dabartinio stadiono vietoje, bet neišliko.

Nerijos fortas yra puikiai išsilaikęs. Jame buvo šešiakampis 14 m aukščio pylimas su uždaru kiemu. Jame buvo grioviu nuo marių pusės apjuostas redutas. Buvo įrengti parako sandėliai, pozicijos pabūklams pagrinde į jūros pusę. Buvo įrengta ir daugybė ambrazūrų iš kur į visas puses buvo galima šaudyti esant priedangoje.

Vykstant priešo puolimui dalis tiltelio turėjo būti pakeliamas, o medinės dalys jo priekyje padegamos. Tilto prieigas buvo galima apšaudyti per ambrazūras.

Toks fortas buvo tipinis 19 amžiaus apsaugos įrenginys, kuris būdavo pritaikomas prie konkrečios vietovės.

Kopgalio tvirtovė karo reikmėms buvo naudota labai trumpą laiką, nes tobulėjant artilerijai po poros dešimtmečių ji prarado reikšmę. 1897 m. visos patrankos išmontuotos.

Dviejų aukštų cilindro formos redute, kuris buvo statytas kaip gynybinis objektas ir tvirtovės gynėjų gyvenamosios patalpos, veikė pradinė mokykla (1879-1900 m). Vėliau įrengti sandėliai, meteorologinis jūrų semaforas (1902 m.). Nuo 1934 m. tvirtovės griovį sujungus su mariomis įrengtas pasienio policijos ir uosto pagalbinio laivyno prieplauka. 

Nerijos forto išdėstymas iš esmės išliko toks, koks yra dabar, tik vidiniame kieme vietoje reduto, kurį 1945 m. traukdamiesi susprogdino vokiečiai, įrengtas jūrų muziejaus baseinas ir ekspozicijų salių pastatas. Karo metais nuo 1939 m. Kopgalio tvirtovėje buvo įrengtas Vokietijos karinių jūrų pajėgų šaudmenų ir amunicijos sandėlis. 1944 m. pabaigoje vokiečiai tvirtovę susprogdino, tiksliau redutą ir tiltelį. Tiltelis į fortą atkurtas nuo 1973 m. vykdant būsimojo Jūrų muziejaus rekonstrukciją.  

Fotoreportažas
  • Karo objektai pavirto muziejais-Foto-nr-10065_10066.jpg
  • Karo objektai pavirto muziejais-Foto-nr-10065_10067.jpg
  • Karo objektai pavirto muziejais-Foto-nr-10065_10068.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Karo objektai pavirto muziejais"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.