Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kas tas vilkešeris?

Pernai Lietuvos priekrantės žuvų sąrašas praplėstas trimis naujais žuvų rūšių įrašais. Įdomiausia žuvis – lapkritį ties Šventąja sugautas vilkešeris. 

Šiaurės jūros vilkešerius su spiningu mėgsta gaudyti pramoginės žūklės žvejai.
Šiaurės jūros vilkešerius su spiningu mėgsta gaudyti pramoginės žūklės žvejai. @ nuotr.

Baltijoje – retas svečias

Žinių apie vilkešerius Baltijoje gauta ir anksčiau. Bet tai pirmas jos sugavimo atvejis priekrantėje. Užklydėlė iš Šiaurės jūros įtraukta į Lietuvos žuvų sąrašą.

2003-2008 m. pietryčių Baltijoje sugautos ir aprašytos trys žuvys. 1961 ir 1989 m. vilkešeriai sugauti Botnijos įlankos prietinėje dalyje prie Suomijos. Jų ilgis siekė nuo 45 iki 61 cm.

Šventosios žvejo Ričardo Grišino ties Šventąją menkiniais tinklais sugautas vilkešeris patinas buvo 51 cm ilgio ir svėrė 1,8 kg. Jo žarnyne buvo rasta smėlinių krevečių liekanų, parazitinių apvaliųjų kirmėlių.

Pernai vasarą vieno vilkešerio liekanos rastos Kopgalyje prie molo. 

Vilkešeriai pagal dydį prilygsta sterkams, bet pagal išorės požymius tai dideli jūriniai ešeriai. Jų ilgis siekia 45-74 cm, retais atvejais iki metro, svoris iki 15 kg.

Vilkešeriai sugaunami rytinėje Atlanto vandenyno dalyje, palei Europos pakraštį ties Norvegija, Islandija, Britų salomis iki Senegalo, Kanarų salų. Jų bandos plaukioja Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Žuvys laikosi prie didesnių kyšulių, pavienių uolų, taip pat sekliose pakrantėse. Pavasarį ir vasarą jos būriais traukia į priekrantes, rudenį – į gilumas. Žuvys ištveria ir gėlą vandenį, todėl sugaunamos ir upėse, lagūnose.

Elgsenos ir mitybos ypatumai

Vilkešeriai laikosi dideliuose būriuose iki kelių tūkstančių žuvų. Jų elgsenos tyrėjai pastebėjo „švysčiojimo“ efektą. Žuvys strimgalviais veržiasi į priekį, metasi į šoną ir tarsi trinasi į dugną sukurdamos „šonų švysčiojimo” efektą. Yra du šios elgsenos aiškinimai. Trindamosi į dugną žuvys išjudina maistinius vėžiukus, o taip pat apsivalo nuo odos parazitų. Kartais jos įsirausia į dumblą, kur tūno iki 60 sekundžių. Manoma, kad taip jos apsisaugo nuo plėšrūnų.

Vilkešeriai maitinasi prieblandoje, turi kelias maisto paieškos ir aukos sugavimo taktikas. Nuožmūs grobuonys padugne priartėja prie aukos netikėtai puola ar griebia iš dumblo.

Jaunos žuvys minta vėžiagyviais, daugiašerėmis kirmėlėmis, galvakojais minkštakūniais, rečiau mažomis žuvytėmis. Paaugusių vilkešerių maistas įvairios žuvys - sardinės, strimelės, brėtlingiai, tobiai ir kitos.

Lytinę brandą vilkešeriai pasiekia 4-6 metų. Nerštas vyksta nuo vasario iki birželio toliau nuo kranto. Neršianti patelė subrandina iki pusės milijono maždaug vieną kilogramą ikrų. Išneršus po 4-9 dienų iš ikrų išsilaisvinusias lervas srovės nuneša į pakrantes, kur žuvys auga 4-5 metus.

Riboja žvejybą

Didiejų jūriniai ešeriai yra mėgiama pramoginės žūklės žuvis Didžiosios Britanijos salose. Pakibusios ant kabliuko jos arčiai priešinasi suteikdamos spiningautojams daug jaudinančių akimirkų.

Už patirtą malonumą jas žvejojant mokamos didelės sumos.

Vilkešeriai auga lėtai. Intensyviau žvejojant jų būrius greitai gali išretėti. Italijoje ir Ispanijoje vilkešeriai veisiami atvirose jūros fermose.

Jungtinėje karalystėje imtasi priemonių apsaugai juos nuo meškeriotojų. Airijoje jūrešerių žvejyba griežtai reglamentuota. Galima žvejoti tik keliose numatytose vietose. Vienos žvejybos metu per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip dvi žuvis. Jos negali būti trumpesnės nei 40 cm.  Kasmet nuo gegužės 15 iki  birželio 15 d. galioja griežtas jūros ešerių gaudymo draudimo laikotarpis.

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kas tas vilkešeris?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.