Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kas trukdo Klaipėdai prieiti prie vandens?

Klaipėdoje keliamas amžinas klausimas, kodėl uostas užsiplėtė ir neleidžia miestiečių prieiti prie vandens, nors prieš 14 metų miestui perduota teritorija prie išlieka chaotiška vieta.

 Itin svarbus yra ir vizijose jau formuojamas buvusios „Laivitės“ teritorijos ateities vizija su kruiziniu terminalu ir dideliais laineriais
Itin svarbus yra ir vizijose jau formuojamas buvusios „Laivitės“ teritorijos ateities vizija su kruiziniu terminalu ir dideliais laineriais @ nuotr.

Kodėl neatveriama „Laivitė“?

 

Buvusi „Laivitės“ teritorija šiuo metu, ko gero, yra viena chaotiškiausių vietų visoje Klaipėdoje pagal uosto laivybos kanalą.

Kažkada panašiai buvo ir vos tik atvėrus buvusią Klaipėdos laivų remonto teritoriją su Piliavietės kompleksu. Dabar ši erdvė jau išvalyta, daugmaž aptvarkyta, nemažai kas naujai pastatyta, bet dar daug ką reikia padaryti.

Tuo tarpu buvusioje „Laivitės“ teritorijoje dar tebėra iš sovietmečio likęs gamybos chaosas. Net neįtikėtina, kad joje beveik nieko nebuvo daryta, nors nuo 2006 m. uostas lyg ir atidavė teritoriją miestui. Kol kas negalima sakyti, kad ta teritorija perduota miestui, nes krantinės dar priklauso valstybei ir valdomos per Uosto direkciją. Tai uždeda teritorijai ir savotišką antspaudą - ji lyg ir miesto, bet ir ne miesto, nes privalo laikytis uostams keliamų saugos reikalavimų.

Teritorija išliko uždara. Miestiečiams iš dalies atveriama tik per šventes. Artimiausiu metu tai planuojama padaryti vasarį per Šviesų festivalį.

„Mes norėtume atverti teritoriją visuomenei kaip įmanoma greičiau. Ruošiame ir tikimės, kad  šiemet bus patvirtintas tos teritorijos detalusis planas. Tada miestas perimtų 24 ir 25 krantines ir dalį teritorijos su tomis krantinėmis galėtume atverti žmonėms“, - teigė bendrovės „Stemma Management“ direktorius Nerijus Tilindis.

 

Su kruizais šviesesnė ateitis

 

Praėjusią savaitę buvusios „Laivitės“ teritorijos vystymo perspektyvos pristatytos Jūrinės kultūros koordinacinei tarybai, kurios nariu yra ir šių eilučių autorius.

Dėl 14 metų užšaldytos teritorijos vystymo „Stemma Management“ kaltės nėra. Ji neseniai perėmė tą teritoriją ir dėlioja jos atkūrimo planus etapais, kurie apimtų laikotarpį nuo 2021 iki 2030 metų.

Šiandien dar nėra aišku, kaip vystysis ta teritorija. Esminis klausimas, ar bus statomas jau šiuo metu Klaipėdai ypač reikalingas naujas kruizinių laivų terminalas. Jis būtų impulsas vystyti tą teritoriją, pritraukti investicijas, suformuotų žmonių srautus.

Jei nebūtų statomas kruizinių laivų terminalas, dalis buvusios „Laivitės“ teritorijos taip ir liktų komercine, panaši kaip dabar.

Nestatant kruizinių laivų terminalo, galbūt būtų galvojama apie amfiteatrą prie vandens, kitus gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties pastatus.  

Apie naują kruizinių laivų terminalą ne kartą kalbėta. Jis pažymėtas dabar jau patvirtintame Klaipėdos uosto bendrajame plane. Atrodytų, kad nėra kur dėtis - kruizinių laivų terminalas šioje vietoje bus pastatytas. Tačiau N.Tilindis teigė, jog yra nuogąstavimų. Priimta nuostata, kad investicijos turi būti dedamos į uosto objektus, kurių atsipirkimas yra ne mažesnis, kaip 7 proc. per metus. Ar naujas kruizinis terminalas „palįstu“ po šia nuostata, mat tiesioginė nauda uostui iš tokio terminalo yra nedidelė? Iš kruizinės laivybos didesnę naudą gauna miestas, turizmo verslas.

Abejonės kyla todėl, kad Klaipėdoje tarp miesto ir uosto tarsi yra susiformavęs antigonizmas. Klaipėdoje yra manančių, kad ne miestas, kuris per 14 metų taip iki galo ir neperėmė buvusios „Laivitės“ teritorijos, o uostas neperduodamas krantinių daro kliūtis, kad ta teritorija ir toliau merdėtų. Taip, neva, parodoma, kad miestas nepajėgia susitvarkyti su naujomis gautomis teritorijomis ir nėra ko jam kalbėti apie kažkokias Žiemos uosto ar kitų objektų konversijas ateityje. Tiesos tame yra - miestas turėjo daryti viską, kad prieš 14 metų iš uosto gautoje „Laivitės“ teritorijoje įrodytų, kaip galima sėkmingai tvarkytis, kad atvertų žmonėms priėjimą prie vandens. 

 

Yra gražių jūrinių vizijų

 

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariai pasisakė už tai, kad prie buvusios „Laivitės“ teritorijos būtų statomas kruizinių laivų terminalas.

Pastačius jį būtų prailgintas pirsas, kuris uždengtų dalį buvusios „Laivitės“ įlankos. Į ją nebeįsisuktų „traukūnas“ - būtų galima įrengti prieplaukas jachtoms ir pramoginiams laivams.

Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos vadovo Algirdo Valentino teigimu, uostamiestyje ypač trūksta vietų laikyti jachtoms ir pramoginiams motoriniams laivams. Pramoginių laivų prieplaukoje būtų įrengta ir Klaipėdoje planuojamo formuoti vandens autobusų maršruto stotelė.

Pastatytas kruizinių laivų terminalas suformuotų taką nuo Pilies tilto. Anot N.Tilindžio, prie šio perėjimo atsirastų 5-6 erdvės su jūriniais mažosios architektūros ir kultūros akcentais. Kultūrinių erdvių atsirastų ir prie gyvenamųjų namų, kurių užstatymas prasidėtų nuo Dangės upės pusės.

Prie kruizinio terminalo suformuotos automobilių stovėjimo aikštelės, kur automobilius paliktų į Smiltynę besikeliantys žmonės. Šis ir kiti sumanymai stiprintų sąsają su senąja Smiltynės perkėla. Visa erdvė pagal Dangės upę taptų pėsčiųjų zonomis. Jos reikšmė dar sustiprėtų, jei prie Šiaurinio rago per Dangę būtų įrengtas pėsčiųjų tiltelis jungiantis abu upės krantus. Tiltelio junginys kol kas kelia ir klausimų - ar pakeliamas, pasukamas, išleidžiamas tiltelis „draugautų“ su Dangės upėje ateityje planuojamu intensyvinti mažųjų laivelių srautu?  Tilteliui, anot N.Tilindžio, pritaria dauguma Klaipėdos miesto architektų. Jis suformuotų pėsčiųjų srautą ratu pagal abi Dangės upės puses iki Biržos tilto, o ateityje ir iki Bastionų tilto jei toks būtų pastatytas.  

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariams reikšmingomis „Stemma Management“ iniciatyvomis atrodo buvusios „Laivitės“ teritorijos vystymas akcentuojant ryšį su jūrine tematika ir kultūra. Tikėtina, kad gyvenamosios erdvės gatvėms gali būti suteikti žymių jūrinių asmenybių pavadinimai. Buvusioje „Laivitės“ teritorijoje planuojami ir visuomeninės paskirties pastatai, kur galėtų įsikurti ir Lietuvos jūrų muziejaus filialas, ir įvairių renginių erdvės, ir nauji pastatai su uosto apžvalgos aikštelėmis ant stogų.  

Fotoreportažas
  • Kas trukdo Klaipėdai prieiti prie vandens?-Foto-nr-8774_8775.jpg
  • Kas trukdo Klaipėdai prieiti prie vandens?-Foto-nr-8774_8776.jpg
  • Kas trukdo Klaipėdai prieiti prie vandens?-Foto-nr-8774_8777.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kas trukdo Klaipėdai prieiti prie vandens?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.