Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kelionių magija knygų puslapiuose

Latvis ir estas, du skirtingo likimo literatai, turėjo tą pačią aistrą – pažvelgti į pasaulį keliautojų, naujų žemių atradėjų ir tyrinėtojų akimis.

Latvių rašytojas Arturas Lielajis užfiksuotas vienoje iš kelionių kalnuose.
Latvių rašytojas Arturas Lielajis užfiksuotas vienoje iš kelionių kalnuose. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Nuo Kolumbo iki konkistadorų

 

Praėjusio amžiaus 60-aisiais ir 70-aisiais dešimtmečiais latvių geografas, rašytojas, vertėjas ir leidyklos redaktorius Arturas Lielajis (Arturs Lielais, 1920-1981) išgarsėjo, kaip istorinių jūrų kelionių žanro kūrinių autorius. Per penkiolika metų jis parašė 10 knygų apie didžiųjų geografinių atradimų epochos ispanų ir portugalų keliautojus, naujų žemių užkariautojus konkistadorus.

Kaip jau įprasta mūsų knygų leidėjams, kažkodėl abejingiems jūrinės tematikos kūriniams, didesnio jų dėmesio nesulaukė ir A.Lielajio marinistinė literatūra. Per dešimtmetį (1978-1987) sugebėta išleisti tik tris jo knygas lietuvių kalba – „Kur pučia musonai“, „Konkistadorai“ ir „Inkų auksas“.

Tuo tarpu Latvijos knygų leidykla „Liesma“ vieną po kitos leido skaitytojų pamėgtas A.Lielajo knygas ne tik latvių, bet ir rusų kalba. Rusiški „Liesmos“ leidiniai pasiekdavo ir Klaipėdos knygynus. Taip atsirado proga ir mums papildyti savo marinistinės literatūros bibliotekėlę A.Lielajo knygomis, kurios nebuvo išverstos į lietuvių kalbą.

Pagal tematiką ir vaizduojamą epochą beveik visos jo knygos glaudžiai siejasi viena su kita. „Karavelės išplaukia į vandenyną“ buvo skirta Kristupui Kolumbui ir jo istorinėms jūrų kelionėms. Knygoje „Kur pučia musonai“ daugiausia pasakojama apie portugalų jūrininkus – Diogų Kaną, Bartolomiejų Diašą, Vaską de Gamą, Kabralą, Almeidą, Albukerkį bei kitus daugiau ar mažiau žinomus keliautojus, naujų jūros kelių ir naujų žemių atradėjus. „Konkistadorai“ – išsamus ir ryškus pasakojimas apie Ernano Korteso, Fransisko Pisaro, Vasco de Balboa ir kitų ispanų konkistadorų ekspedicijas į Centrinę ir Pietų Ameriką.

 

Latvio aistra kelionėms

 

A.Lielajis knygose patraukliai pasakoja, kaip Kolumbo atrastu jūros keliu šimtai ir tūkstančiai europiečių plaukė į Naująjį pasaulį. Tarp jų buvo ir mažaraščiai beturčiai, ir tituluoti hidalgai, kurių kišenėse švilpavo vėjas, ir visokiausi nusikaltėliai, plėšikai bei žudikai.

Romantinė A.Lielajo pasakojimų dvasia siejasi su konkrečiomis naujų žemių ieškotojų ir jų užkariautojų asmenybėmis, kurios paliko ryškų pėdsaką geografinių atradimų istorijoje. Kaip nurodo pats autorius, rašydamas šias knygas jis naudojosi archyviniais dokumentais, kronikomis, keliautojų laiškais ir dienoraščiais, įvairių epochų istorikų ir geografų darbais.

A.Lielajis buvo baigęs Latvijos valstybinio universiteto geografijos fakultetą, keliavo po Kubą ir Meksiką, pabuvojo Afrikoje ir Tolimuosiuose Rytuose, lankėsi Vakarų Europos muziejuose ir archyvuose. Jo plunksnai priklauso ir kitos, be jau minėtų, kelionių knygos – „Žemyn Amazonės upe“, „Virš juodojo žemyno“, „Prie Zambezės ir Njaso ežero“, ‚Ieškant Nilo šaltinio“. Be to, jis išvertė į latvių kalbą nemažai užsienio rašytojų kelionių žanro kūrinių.

Latviškai žodis „lielais“ reiškia didelis. Jo gyvenimo ir kūrybos apžvalgininkai vieningai sutinka, kad tokios pavardės jis tikrai nusipelnė už savo indėlį populiarinant geografinę ir istorinę literatūrą. Būtent jo dėka dar sovietinėje Latvijoje buvo pradėta leisti didelį populiarumą sulaukusi knygų serija „Nuotykiai ir mokslinė fantastika“. Ji prasidėjo 1958 metais ir tęsėsi beveik 40 metų. Per tą laiką išleista 126 tos serijos knygos. Būdamas vienu iš „Liesma“ leidyklos redaktorių, jis įkūrė ir kitas knygų serijas – „Pasakojimai apie istoriją“, „Pasakojimai apie gamtą“, „Garsių žmonių gyvenimas“. Jos dar ilgai gyvavo ir po ankstyvos Arturo Lielajo mirties.

 

Istorinių kelionių magija

 

„Kelionės yra vienintelė aistra, nuo kurios nesiblaško protas“ – grįžęs iš ekspedicijos Kamčiatkoje rašė savo knygoje „Ugnies kalnų šalis“ estų rašytojas ir istorikas Lenartas Georgas Meris (1929-2006)“, kuris šiandien labiau žinomas kaip buvęs Estijos prezidentas. Apie literatūrinę jo veiklą lietuvių skaitytojams primena tik viena labai seniai, 1971 metais, išleista knyga lietuvių kalba – „Ieškant prarastos šypsenos“. Joje patraukliai aprašyta jaunų Estijos mokslininkų ekspedicija į Tolimuosius Rytus.

L.Meris gimė Taline tarpukario Estijos diplomato šeimoje, todėl jau vaikystėje keliavo iš vienos šalies į kitą, mokėsi net devyniose skirtingose mokyklose, keturiomis skirtingomis kalbomis. 1940 m., prieš pat sovietinę okupaciją, šeima grįžo į Taliną. Naujoji valdžia visą šeimą ištrėmė į Sibirą, kur ji išbuvo iki 1953 metų.

Grįžęs iš tremties, L.Meris baigė Tartu universiteto istorijos fakultetą. Matyt, tokia profesija nulėmė, kad jis pasidavė istorinių kelionių magijai, o jo pagrindine kūrybos kryptimi tapo dokumentinė proza. Po daugybės kelionių į Vidurinę Aziją, Šiaurę ir Tolimuosius rytus, remdamasis sukaupta medžiaga, jis parašė kelionių knygas „Kobrų ir karakutų pėdomis“, „Trys baidarės žaliame vandenyne“, „Ieškant prarastos šypsenos“, „Artėjantys krantai“ ir eilę kitų. Beveik visos jos buvo išverstos į rusų kalba.

 

Estijos Prezidento marinistika

 

1972 m. L.Meris kartu su laivų karavanu išplaukė iš Murmansko Šiaurės jūrų keliu, norėdamas susipažinti su legendine laivybine Arkties magistrale, vedančia iš Europos į Rytų šalis. Kelionės aprašymus lydi žavūs ir įdomūs ekskursai į praeitį, prisimenami Latvijos ir Estijos teritorijose gyvenę surusėję baltvokiečiai, tapę žymiais Arkties tyrinėtojais.

Kelionės įspūdžiai gulė į knygą „Šiaurės pašvaistės vartai“. Ji atnešė rašytojui didelę sėkmę ne tik Estijoje, bet ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Maskvos leidykla „Sovietskij pisatelj“ išvertė ją į rusų kalbą ir išleido 100 tūkst. egzempliorių tiražu. Ši knyga buvo išversta ir į suomių kalbą.

Vis dėl to geriausiai žinomu L.Merio kūriniu tapo „Sidabrinė baltuma“, išleista 1976 metais. Joje pasakojama Estijos ir Baltijos jūros regiono istorija. Kaip ir kitose knygose, L.Meris vėl įdomiai derina dokumentinius šaltinius, tyrinėjimus ir vaizduotę.

Beveik ketvirtį amžiaus L.Meris paskyrė kelionėms po atokiausius Sovietų Sąjungos kampelius, nes kitur jo ilgai neišleido. Rašytojas ypač domėjosi mažomis Sibiro tautelėmis, sielojosi dėl jų išlikimo baisiame „tautų draugystės“ katile.

Jo kelionių rezultatas – parašytos knygos sukėlė didžiulį susidomėjimą ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir užsienyje. Ypač Suomijoje ir Vengrijoje. Šios knygos prasiveržė pro „geležinę uždangą“ ir buvo išverstos į 12 pasaulio kalbų. Kaip jau minėjome, lietuvių kalba išėjo tik viena L.Merio kelionių knyga.

 

Fotoreportažas
  • Kelionių magija knygų puslapiuose-Foto-nr-8664_8666.jpg
  • Kelionių magija knygų puslapiuose-Foto-nr-8664_8665.jpg
  • Kelionių magija knygų puslapiuose-Foto-nr-8664_8667.jpg
  • Kelionių magija knygų puslapiuose-Foto-nr-8664_8668.jpg
  • Kelionių magija knygų puslapiuose-Foto-nr-8664_8669.jpg
  • Kelionių magija knygų puslapiuose-Foto-nr-8664_8670.jpg
  • Kelionių magija knygų puslapiuose-Foto-nr-8664_8671.jpg
  • Kelionių magija knygų puslapiuose-Foto-nr-8664_8672.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kelionių magija knygų puslapiuose"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.