Baltijos jūra yra viena iš labiausiai įvairių jūros keltų vagojamų vandens telkinių.
Keltų laivybos naujovės Baltijos jūroje
Maršrutas: jūrų keltas iš Rygos plaukia per įspūdingą Stokholmo archipelagą. @ Vidmanto Matučio nuotr.
Linijos raižo jūrą
Atrodytų, ką naujo galima pasiūlyti Baltijoje, kur jau ir taip jūrų keltų yra tiršta. Iš viso Baltijoje yra 37 jūrų keltų linijos. Jas aptarnauja apie 20 laivybos kompanijų. Daugiausiai linijų - net 16 susiję su Švedija, 12 - Vokietija, 10 - Estija, po 8 su Suomija ir Lenkija.
DFDS kompanija pristatitnėja keltų liniją iš Estijos Paldiskio į Suomijos Hankos uostą. Plaukimas trunka tris valandas.
Estijos Paldiskis iš kur taip pat kursuoja keltas į Švedijos Kapelskaro uostą, tampa dar vienu DFDS veiklos centru Baltijos jūroje.
Pagrindinis toks centras yra Klaipėdoje iš kur yra keltų linijos į Vokietijos Kylį ir Švedijos Karlshamną.
Nuo kitų metų vasario naują maršrutą Kategato regione, kuris sujungs Danijos ir Švedijos uostus Orhusą, Greną ir Halmstadą ketina atidaryti „Stena Line“ kompanija.
Planuose - nauji maršrutai
Naujus maršrutus nuo 2020 m. pasiūlė didžiausia Estijos keltų laivybos kompanija „Tallink Grupp“.
Ji atidarys tiesioginius maršrutus iš Helsinkio į Visbį per Taliną; iš Helsinkio į Mariehamną per Taliną; iš Helsinkio į Sankt Peterburgą per Taliną; iš Helsinkio į Rygą ir iš Rygos į Visbį.
Tai bus lyg ir specialūs kruiziniai maršrutai, bet juos aptarnaus keltų reisus vykdę laivai.
Šiuo metu iš Rygos į Stokholmą plaukiojantis jūrų keltas „Isabella“ papildomai aptarnaus liniją iš Rygos į Visbį. Jūrų keltas „Silja Europa“ užpildys visus kitus naujus maršrutus į Rygą, Visbį, Mariehamną ir Sankt Peterburgą, kurie numatyti iš Helsinkio.
Dabartinėse „Tallink Grupp“ linijose šiemet tendencija yra tokia, kad net 6,1 proc. padaugėjo keleivių iš Rygos į Stokholmą, 4,4 proc. daugiau keleivių buvo tarp Estijos ir Suomijos, bet 2,1 proc. sumažėjo jų iš Suomijos į Švediją ir 1,3 proc. iš Estijos į Švediją.
Metai kol kas sėkmingi
Šiemet dauguma Baltijos jūros keltų laivybos kompanijų skaičiuoja pelnus.
„Viking Line“ paskelbė, kad jos apyvarta per 9 mėn. siekė 380,8 mln. eurų. Ji buvo 0,7 proc. didesnė nei pernai.
Už tai pelnas per tą laiką augo žymiai nuo 4,8 iki 11,1 mln. eurų. Tai lėmė sumažėjusios laivų operacijų išlaidos. „Viking Line“ yra viena iš tų kompanijų, kuri laivuose ryžtingai diegė dujinius variklius, naudoja netgi kuro išlaidas mažinantį rotorinį vamzdį.
Danų DFDS kompanija šiemet kol kas gavo maždaug 9 proc. daugiau pajamų nei pernai. Tačiau kompanija buvo skelbusi, kad jos rodiklius gali pakoreguoti „Brexit“. Dabar jau aišku, kad užsitęsęs „Brexit“ įtakos nedarys.
Fotoreportažas
0
0
Susiję straipsniai
Pajudės vėjo jėgainių statybos jūroje
Baltijos jūroje planuojama atverti kelią statyti įvairaus galingumo vėjo jėgainių parkus.
Karlskronos jūriniai reliktai
Švedijos povandeniniai archeologai paskelbė, kad Karlskronos uoste šiemet jie atrado istorinį karo laivą, kuris yra toks pat, kaip ir eksponuojamas Stokholmo „Vazos“ muziejuje.
