Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Keltų linijos Baltijos jūroje atsigauna

Baltijos jūra yra viena labiausiai pasaulyje išraižyta jūrų keltų linijomis.

Vienas iš jūrų keltų įplaukia į Klaipėdos uostą.
Vienas iš jūrų keltų įplaukia į Klaipėdos uostą. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Baltijos lyderė – Švedija

 

Labiausiai nuo jūrų keltų priklausoma šalis Baltijos jūroje yra Danija, Švedija, Suomija ir Estija. Į Daniją ir Švediją jūrų keltais atgabenama apie 60 proc. joms reikalingų jūrų keliu patenkančių vartojimo prekių, į Estiją ir Suomiją – apie 40 proc.

Švedija tarp Baltijos jūros šalių daugiausiai priima krovinių jūrų keltais – apie 43 mln. tonų kasmet. Daugiausiai jūrų keltų linijų eina iš Treleborgo, Geteborgo ir Stokholmo. Tačiau Švedijoje yra ir daugiau keltų laivybos linijų – iš Malmės, Karlshamno, Karslkrunos, Ahuso, Ystedo, Ohselozundo, Grislehamno, Umėjos, Husumo, Pitėjos, Visbio, Sunvalo, Helsinborgo, Iggesundo, Udevalos, Valhamno, Striomstado, Nyneshamno, Kapelskaro. Švedijos pakrantės nusėtos didesnėmis ar mažesnėmis jūrų perkėlomis.

Lenkija patenka į tų šalių ratą, kur tarp bendros įvairių krovinių krovos jūrų keltais gabenamos prekės siekia apie 30 proc. Lenkijos prekių dalis jūrų keltuose apie 7 mln. tonų. Pagrindiniu Lenkijos jūrų keltų uostu laikomas ne didžiausias Gdansko uostas, o Ščecino –Svinoustjės uostų junginys.

Vokietijoje pagrindiniai Baltijos jūros keltų uostai yra Putgardenas, Kylis, Liubekas/ Travemiundė, Zasnicas ir Rostokas. Nors Vokietija per metus jūrų keltais priima apie 35 mln. tonų krovinių, tačiau jų įtaka šalies ekonomikai nėra tokia didelė kaip Švedijoje.

 

Klaipėda - už dvidešimtuko

 

Šiaurės jūros regione nuo jūrų keltų veiklos labiausiai yra priklausomos Airija (keltais atgabenama apie 62 proc. į ją jūros keliu patenkančių prekių) ir Didžioji Britanija (apie 54 proc.). Didžioji Britanija jūrų keltais kasmet gauna apie 95 mln. tonų įvairių krovinių.

Jei Airijoje yra trys jūrų keltų uostai – Dublinas, Korkas ir Varenpointas, tai Didžiosios Britanijos pakrantės nusėtos jūrų keltų terminalais tiek nuo šiaurės jūros pusės, tiek nuo Airijos jūros.

Didžiausi Didžiosios Britanijos jūrų keltų uostai yra Imingemas, Harvičas, Londonas, Kilingholmas, Hulas, Felikstovas, Niukaslas, Nevportas, Tilburis, Doveris, Shernesas, Portsmutas, Rosythenas, Plymutas, Liverpulis, Heyshamnas, Belfastas.

Iš Šiaurės jūros žemyninės dalies didžiausi jūrų keltų uostai yra Zebriugė, Antverpenas – Belgijoje, Roterdamas ir Amsterdamas – Olandijoje, Cuhavenas, Emdenas ir Bremerhavenas – Vokietijoje.

Jei vertintume visos Europos keltų linijas ir jų įtaką vienai ar kitai šaliai, tai po Didžiosios Britanijos daugiausiai krovinių jūrų keltais per metus gauna Italija – beveik 89 mln. tonų. Jūrų keltais atgabenti kroviniai sudaro 45 proc. Italijos krovinių dalį.

Į Švediją per metus jūrų keltais patenkanti krovinių dalis siekia 43 mln. tonų, Vokietiją - 38 mln. tonų, Prancūziją – apie 30 mln. tonų, Belgiją ir Daniją – po 22 mln. tonų, Suomiją, Olandiją ir Graikiją – po 17 mln. tonų, Ispaniją – 15 mln. tonų, Airiją – apie 13 mln. tonų.

Didžiausių Europos jūrų keltų dešimtukas pagal krovą tonomis yra toks – Didžiosios Britanijos Doveris (25 mln. t), Prancūzijos Calais (15 mln. t), Didžiosios Britanijos Imingemas (14,5 mln. t), Vokietijos Liubekas/Travemiundė (14 mln. t), Olandijos Roterdamas (13 mln. t), Belginos Zebriugė (12,5 mln. t), Airijos Dublinas (11 mln. t), Švedijos Treleborgas (apie 10,5 mln. t), Italijos Mesina (apie 10 mln. t), Švedijos Geteborgas (apie 9,5 mln. t).

Klaipėdos uostas su metine maždaug 5,5–6 mln. tonų ro ro krova nepatenka į Europos didžiausių jūrų keltų uostų dvidešimtuką, bet yra visai arti jo.  

Pagal keleivių kiekius jūrų keltuose ES pirmauja Graikija (apie 74 mln. keleivių per metus), po jos seka Italija (apie 71 mln.), Danija (apie 63 mln.), Švedija (apie 30 mln.), Vokietija (apie 28 mln.), Kroatija (apie 26 mln.), Didžioji Britanija (apie 25 mln.), Prancūzija (apie 24 mln.), Suomija (apie 20 mln.), Ispanija (apie 19 mln.) ir Estija (apie 13 mln.).

Didžiausi keleivių uostai yra Didžiosios Britanijos Doveris (12 mln.), Graikijos Paloukia Salaminas ir Perama (maždaug po 11 mln.), Suomijos Helsinkis (apie 10,5 mln.), Prancūzijos Calais (apie 9,5 mln.), Švedijos Stokholmas (apie 9 mln.), Estijos Talinas (apie 8,5 mln.). Toliau seka Italijos Mesina, Napolis, Villa San Giovanni, Graikijos Pirėjus, Danijos Helsingoras ir Švedijos Helsingborgas (maždaug po 8 mln.).

Klaipėda pagal keleivių skaičių su 350 tūkst. nepatenka netgi į Europos uostų šimtuką. 

 

Kompanijos skaičiuoja pelnus    

 

Didžiausiai tiek Baltijos, tiek Šiaurės jūros jūrų keltų linijas jungianti kompanija yra DFDS. Jos šių metų I pusmečio apyvarta siekė per 496 mln. eurų. 

Šiais metais šios kompanijos keltuose daugėjo tiek gabenamų krovinių, tiek keleivių.

DFDS turi 55 laivus ir jie naudojami 25-ose linijose Baltijos ir Šiaurės jūrose. Pagrindinės kompanijos linijos yra Šiaurės jūroje ir Lamanšo sąsiauryje.

Baltijos jūroje pagrindiniu DFDS laivybos centru yra Klaipėdos uostas. Iš jo yra linijos į Vokietijos Kylį, Švedijos Karlshamną ir Danijos Kopenhagą/Fredericiją. Taip pat Baltijos jūroje DFDS turi laivybos linijas Estijos Paldiski, Švedijos Kapelskaro ir Suomijos Hanko uostų. Jos nėra tokios efektyvios kaip linijos iš Klaipėdos uosto.

Svarbiausias DFDS konkurentas Baltijos jūroje yra Švedijos jūrų keltų kompanija „Stena Line“. Ši kompanija turi keltų laivybos linijas, kurios pagal geografiją yra panašios į Klaipėdos linijas. Pavyzdžiui, iš Ventspilio ir Liepojos uostų laivai plaukioja į Vokietijos Liubeko-Travemiundės, vien iš Ventspilio į Švedijos Nyneshamno uostą. Jie yra netoli tų vietovių, kur linijos yra iš Klaipėdos. Taip pat yra jos linijos tarp Švedijos Karslkronos ir Lenkijos Gdynės, Vokietijos Zasnico, Rostoko ir Švedijos Treleborgo uostų. „Stena Line“ linijose šiemet yra bendras apie 20 proc. augimas.

Klaipėdos uosto jūrų keltų linijų konkurentu iš dalies yra ir Estijos „Talllink“ kompanija, kuri turi jūrų keltų liniją iš Rygos į Stokholmą. Šiais metais šioje linijoje pradėjo papildomai plaukioti dar vienas keltas. Linijos augimas siekia apie 40 proc. Tiek Ventspilio -  Nyneshamno, tiek Rygos - Stokholmo linijos perima dalį keleivių iš Lietuvos, kurie plaukia uždarbiauti ar gabena krovinius į Švediją, Norvegiją.

Iš kitų Baltijos jūros laivybos linijų šiemety sėkmingai dirba ir „Viking Line“. Ji per pusmetį plukdė per 3,1 mln. keleivių, kas 178 tūkst. daugiau nei pernai. Kompanija per pusmetį gavo 239 mln. eurų pajamų. Tai puse milijono eurų daugiau nei pernai. Iš keleivių gauta 215 mln. eurų pajamų. Didžiausias pajamas ši kompanija gavo dirbdama linijoje tarp Helsinkio ir Talino. 

Kita didelė Baltijos jūros laivybos linija „Finnlines“ šiemet per pusmetį gavo 138 mln. eurų pajamų ir tai net 10 proc. daugiau nei pernai. Ne tik „Finnlines“, bet ir kitos Baltijos jūros laivybos linijos šiemet jau skaičiuoja pelnus iš keltų laivybos. Mat linijos jau prisitaikė dirbti naujomis sąlygomis, kai dėl sieros išmetimų iš sudegusio kuro mažinimo teko nuo 2015 metų pertvarkyti laivus. Dėl Baltijos ir Šiaurės jūrose sugriežtintų reikalavimų laivybos kompanijos „paaukojo“ ir dalį mažiau sėkmingų laivybos linijų. Tą pajuto ir Klaipėdos uostas, nes neliko linijos iš Klaipėdos į Zasnicą/Mukraną.    

Fotoreportažas
  • Keltų linijos Baltijos jūroje atsigauna-Foto-nr-6697_6698.jpg
  • Keltų linijos Baltijos jūroje atsigauna-Foto-nr-6697_6699.jpg
  • Keltų linijos Baltijos jūroje atsigauna-Foto-nr-6697_6700.jpg
  • Keltų linijos Baltijos jūroje atsigauna-Foto-nr-6697_6701.jpg
  • Keltų linijos Baltijos jūroje atsigauna-Foto-nr-6697_6702.jpg
  • Keltų linijos Baltijos jūroje atsigauna-Foto-nr-6697_6703.jpg
  • Keltų linijos Baltijos jūroje atsigauna-Foto-nr-6697_6704.jpg
  • Keltų linijos Baltijos jūroje atsigauna-Foto-nr-6697_6705.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Keltų linijos Baltijos jūroje atsigauna"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.