Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Klaipėdą kūręs Dangės uostas

Į siaurą Dangės uostą, kuris pagal senas nuotraukas stebina priimtų laivų dydžiais, istoriškai turime žvelgti, kaip į anuometinės Klaipėdos vystymosi uostą.

Dangės upės sandėliai ir laivai apie 1912 m.
Dangės upės sandėliai ir laivai apie 1912 m. @ nuotr.

Uostas supykdęs konkurentus

 

Klaipėdos uostamiesčio istorijoje buvo keli pakilimo laikotarpiai, kurie susiję su didesne ar mažesne uosto krova.

Išlikusiai šiandieninei senajai architektūrai prie Dangės upės ar tolėliau nuo jos Klaipėdos miestas turi būti dėkingas uostui, jo prekybai. Kai 1252 m. Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino susitarimu pastatyta Klaipėdos pilis, ėmė kurtis ir uostas. Iki 19 a. vidurio jis išskirtinai buvo tik Dangėje, tarp dabartinių Biržos ir Pilies tiltų. Iki 18 a. pilies aplinkoje nebuvo leidžiama statyti jokių statinių.

Dangė tarp abiejų tiltų plėtojosi jau nuo 13 amžiaus, o labiau suklestėjo 16 a. Prie Dangės upės pradėti statyti sandėliai, tolėliau turtingesnių žmonių namai.

Ne viskas taip idealiai klostėsi gyvenant prie jūros iš kur grėsė ir priešų, ir konkurentų išpuoliai. Nuo 16 a. vidurio konkuruojančio Dancingo miesto atstovų pastangomis įplauka į Klaipėdos uostą buvo užversta dideliais akmenimis. Ją pavyko iš dalies pašalinti, bet įplaukos gylis į upę buvo vos 3 metrai. Į Dangės uostelį galėjo įplaukti nedideli laivai.

Nepaisant to, ir 17 ir 18 a. kai kuri pažanga Dangės uoste buvo. Vyko ir naujų sandėlių statybos. Nuo 17 a. Klaipėdoje jau buvo leidžiama statyti mūrinius namelius.

Deja, daugumą to kas buvo pastatyta, sunaikino 1678 m. gaisras. Jis buvo sukeltas sąmoningai ir nesuvaldytas. 1978 m., kai Švedija užpuolė Prūsiją, Klaipėdos pilies komendantas įsakė gynybos tikslais sudeginti medinius priemiesčio namus. Gaisras išplito, sudegė ir pats miestas.  

Kaip ir po kiekvienos nelaimės, miestas vėl kėlėsi, statėsi. Jei 1711-1743 m. į Klaipėdos Dangės upės uostą kasmet atplaukdavo iki 30 laivų, tai 1749 m. jų jau apsilankė 110. Laivyba į Dangės uostą buvo sudėtinga, ne vienas burlaivis plaukdamas „brūkštelėdavo“ už įplaukoje suverstus akmenis.  

1749-1759 m. Dangės upės uosto žiotys šiek tiek pertvarkytos. Įrengti įplauką nuo užnešimo saugoję molai.

1757 m. Klaipėdą vėl ištiko nauja nelaimė. Puolant Rusijos kariuomenei specialiai buvo nudeginti Dangės upės sandėliai, lentpjūvės, laivų statyklos.

 

Ryškus pakilimo laikotarpis

 

Naujas Klaipėdos uosto pakilimas prasidėjo 19 a. pradžioje. Nors pakilimo požymiai jau buvo 18 a. antroje pusėje. 1771 m. Klaipėdos pirkliai tolėliau už dabartino Jono kalnelio pastatė pelenų fabriką. Tas rajonas vadintas Pelenynu. Pramonė pagyvino mieste stiklo, odos, trąšų gamybą. Kitapus upės ėmė kurtis elektrinė, mineralinių trąšų fabrikas „Union“. Klaipėdoje ėmė daugėti laivų.

Įtakos atkuriant Dangės uostą turėjo ir to meto uosto inspektorius Samuelis Lilientalis. Jis pastebėjo, kad uostą būtina pertvarkyti, nes jame pilnai negali pasikrauti net ir mažesni laivai.

1814 m. pradėti iškelti Dangėje suversti akmenys. Sukonstravus specialų keltą iki 1816 m. gdanskiečių suverstus akmenis pavyko iškelti ir išvalyti upės žiotis. Į Dangės upės uostą vėl galėjo įplaukti didesni laivai.

Toliau Klaipėdoje gyvavo reikalavimas sandėlius statyti tik prie Dangės upės. Dalis sandėlių iš 19 a. išlikę iki mūsų dienų. Kai kurie netgi restauruoti ir tapo tikra šiandieninio miesto puošmena.

Tik Dangės upė nebėra tokia gyva, kokia ji buvo 19 a., kai stovėdavo ne tik keleiviniai laivai, bet ir atplaukę krovininiai burlaiviai, vėliau ir garlaiviai. Nuo 19 a. Dangėje viena po kitos kūrėsi ir laivų, pagrinde burlaivių, statyklos. Žymiausias to laiko Dangės upės laivų statytojas buvo Behrendas Pieperis. Jis užfiksavo netgi laivų statybos rekordą. Jo ir pagalbininkų rankomis Klaipėdoje buvo pastatyti net 144 burlaiviai.

Iš to laiko Dangės upėje įsiminė ir net kelis kartus nuo 1807 iki 1924 m. perstatytas pakeliamas tiltas. Jis buvo itin svarbus, nes į Dangės upės uostą tarp dviejų tiltų įleisdavo pačius įvairiausius laivus.

Ir 19 a. Klaipėdą lydėjo negandos. Per 1854 m. gaisrą sudegė nemaža dalis sandėlių prie Dangės upės. Tačiau jie greitai buvo atstatyti.

 

Prie upės kūrėsi fabrikai

 

Dar vienas naujas Klaipėdos uosto vystymosi etapas prasidėjo 19 a. antroje pusėje. Tuomet pasaulyje jau įsismarkavusi garlaivių era ėmė stumpti iš krovinio gabenimo rinkos burlaivius.

Šie laivai buvo didesni - ne tik ilgesni, bet ir platesni, jiems reikėjo ir naujų gylių, ir krantinių.

Verta prisiminti, kad tuo metu nebuvo jokių molų tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių arba dabartinio Klaipėdos uosto sąsiaurio. Jie pradėti statyti tik 19 a. antroje pusėje.

Uostas iš Dangės upės pradėjo keltis į Žiemos įlanką. Čia daugiausiai buvo statomi dideli mūriniai raudonų plytų sandėliai. Atskirai ėmė kurtis Karaliaus Vilhelmo kanalu arba Kuršių mariomis, kai buvo geri orai, plukdytos medienos sandėliavimo užutekiai.

Tai nenutraukė laivybos ir prekybos Dangės upėje. Nuo seno juose buvo įsikūrę fabrikai, veikė produkcijos sandėliai, kurie niekur keltis neketino. Prie Joniškės buvo tekstilės ir degtukų fabrikai. Netoli dabartinio Liepos gatvės tilto 1900 m. pastatytas faneros fabrikas. Prie Dangės upės šliejosi ir Bachmano dvaro (netoli dabartinio Tauralaukio), ir Šaulių dvaro (dabar Žolynų kvartalas ir Klaipėdos universiteto botanikos sodas) žemės.

19 a. viduryje Dangės upės uostas nuo upės žiočių buvo išsitęsęs maždaug 3 kilometrus. Laivai anuomet švartuodavosi abiejose upės pusėse. Tolėliau nuo upės žiočių prie upės kūrėsi pramoninė zona.

Paraleliai, nors palyginti lėtai, vystėsi uostas ir dabartinėse Klaipėdos sąsiaurio dalyje. Tačiau didesnį tempą tas vystymasis įgijo jau 20 a., bet ne tada, kai Klaipėdą ir uostą perėmė Lietuva, o tada, kai mūsų šalį okupavo Sovietų sąjunga. Po II pasaulinio karo Dangės uostas sparčiai nyko, nes vis uosto pramonė ėmė koncentruotis nuo dabartinio uosto vartų Melnragėje netgi iki Malkų įlankos.

 

Fotoreportažas
  • Klaipėdą kūręs Dangės uostas-Foto-nr-10074_10075.jpg
  • Klaipėdą kūręs Dangės uostas-Foto-nr-10074_10076.jpg
  • Klaipėdą kūręs Dangės uostas-Foto-nr-10074_10077.jpg
  • Klaipėdą kūręs Dangės uostas-Foto-nr-10074_10078.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Klaipėdą kūręs Dangės uostas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.