Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Klaipėda pasitinka kruizinius laivus

Kol dar visa Lietuva tik laukia turistų, Klaipėda ir jos regionas jau pradeda turistinį sezoną.

 Klaipėda sveikina kiekvieną iš 60 šiemet atplauksiančių kruizinių laivų
Klaipėda sveikina kiekvieną iš 60 šiemet atplauksiančių kruizinių laivų @ Vidmanto Matučio nuotr.

Klaipėda turi ką pasiūlyti

 

Klaipėdos regiono išskirtinis bruožas yra Klaipėdos uostas, o turizmo srityje – kruizinė laivyba. Balandžio 17 dieną kruizinės laivybos sezoną su Portugalijos vėliava plaukiojantis laivas „Astoria“. Jis atplukdė beveik pusę tūkstančio turistų. Pirmieji turistai pasitikti su muzika.

Nemažą dalį kruizų turistų autobusai vežė į ekskursijas. Atplaukus į Klaipėdą kruiziniams laivams turistai dažniausiai lankosi Kuršių nerijoje ir Nidoje, Palangoje, Ventėje, dalis važiuoja pasižiūrėti buvusios sovietinės raketų bazės prie Platelių ežero.

Didesnė dalis turistų lieka Klaipėdoje ir savarankiškai vaikšto po uostamiestį. Klaipėda buvo pripažinta sėkmingiausia 2017 metų Lietuvos turizmo traukos vietovė ir kartelės nuleisti neketina.

„Šiemet turistus pasitinkame su rekonstruotu Jūrų muziejaus akvariumu, nauja muziejine erdve Klaipėdos piliavietėje „Muziejus 39/45“. Turistus taip pat kviesime į kokybiškus paplūdimius, pristatysime naujus turistinius maršrutus. Didžiulį dėmesį turizmui planuojame skirti ir ateityje – Klaipėdos proveržio strategijoje numatyta plėtoti sveikatinimo, konferencijų, verslo turizmą, didinti Klaipėdos pasiekiamumą, Smiltynę bei Girulius plėtoti kaip kurortines teritorijas, išnaudoti geoterminius vandenis kuriant SPA centrus pajūryje“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdoje turistams parengti nauji maršrutai pėsčiomis ar dviračiais ne tik po senamiestį. Bus siūloma aplankyti karališkąjį Tauralaukį, Girulius ar Melnragę.

Klaipėdos turizmo ir informacijos centro vadovė Romena Savickienė akcentavo, kad šį sezoną ypač didelį dėmesį skirs Smiltynei, nes ji vienintelė Klaipėdos dalis įtraukta į Unesco paveldo sąrašą

„Parengtas ir maršrutas žmonėms su judėjimo negalia, kuris turėtų būti naudingas kruiziniais laivais atvykusiems svečiams. Džiaugiamės, kad ir privačių iniciatyvų dėka atsiranda įdomūs maršrutai, kurie leidžia pažinti miestą kitaip – „Šachas Prūsijai. Karalienė Luizė“, Lietuvos šimtmečiui dedikuota ekskursija“, – pasakojo R.Savickienė.

 

Kruizai – socialinis projektas uostui

 

Šių metų kruizinių laivų sezonas bus ilgiausias per visą kruizinės laivybos istoriją Klaipėdoje. Pirmas laivas čia lankėsi balandžio 17-ąją, paskutinis – spalio 19-ąją.

„Apsilankys net trys naujos kruizinės linijos, rekordiškai daug sulauksime laivų, kurie į Klaipėdą atplaukia pirmą kartą. Kaip ir įprastai, tokių laivų kapitonai pagerbiami uostamiesčio ženklu“, – pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Savivaldybė ir Uosto direkcija tvirtina, jog tyrimai rodo, kad vienas kruizinio laivo turistas mieste per dieną palieka 50–70 eurų. Šiemet lankysis apie 80 tūkst. turistų. Jie paliks apie 5 mln. eurų, kurie atiteks Klaipėdos miesto ir regiono verslui.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos iš kruizinės laivybos yra minimalios. Pernai lankėsi 63 kruiziniai laivai iš jų gauta 749 tūkst. eurų rinkliavų. Tai sudaro 1,76 proc. nuo visų Klaipėdos uosto pajamų. Šiemet lankysis 60 laivų. Pajamos bus panašios kaip ir pernai.

Uosto direkcijai kruizinė laivyba iš esmės yra socialinis projektas, nes ji iš jo neuždirba. Didžiausią naudą iš kruizinio turizmo gauna Klaipėdos miestas ir regionas, kruizinių laivų terminalo operatorius – bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“, laivų agentavimo bendrovės ir turizmo agentūros. Bet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija noriai įsitraukia į kruizinės laivybos skatinimo Klaipėdos uoste procesą. Kasmet su partneriais iš lankomasi tarptautinėse kruizinio verslo parodose Hamburge ir Majamyje. Rengia įvairias kruizinės laivybos naujoves.

Vasaros pradžioje Uosto direkcija, kruizinių laivų keleiviams ketinama pasiūlyti nemokamą elektroninį gidą. Mobilioji programėlė padės turistams susipažinti su uostamiesčio turistiniais objektais, kuriuos pristatys trimis kalbomis. Projektui Uosto direkcija gavo Europos Sąjungos finansavimą pagal projektą „Žaliasis kruizų uostas“.

 

Rengiasi priimti didelius laivus

 

Baltijos jūros regionas yra mėgstamas jūrų turistų. Kasmet per jį, įskaitant ir Norvegijos pakrantę, praplaukia apie 2,5 tūkstančių kruizinių laivų. 2017 metais lankėsi apie 5 mln. kruizinių keleivių. Šiais metais jų tikimasi sulaukti per 5,5 mln.

Kasmet jūrų turistų sektorius Baltijos jūroje auga po 6–8 procentus. Klaipėdoje dar geresnės tendencijos. 2017 metais kruizinių keleivių skaičius augo net 14 proc.

Stebimas ir bendras pasaulinės kruizinės laivybos augimas. Ypač spartus jis pastaruosius 5–7 metus – apie 8–10 proc. priklausomai nuo regiono. Planuojama, kad 2018 m. kruiziniais laivais pasaulyje naudosis apie 26–27 mln. žmonių.

Ypač palankios prognozės Europos kruizinei rinkai. Manoma, kad per ateinančius 10 metų ji išaugs apie 60 proc. Intensyvi augimo tendencija daugelyje Europos uostų, tikėtina, išsilaikys artimiausius penkis metus.

„Pagrindinės kruizinės laivybos tendencijos yra panašios, kaip ir krovininėje laivyboje. Laivai didėja. Pastaruosius 2–3 metus statomi vis didesni kruiziniai laivai, kurie priima  daugiau kaip 4000 keleivių. Tai leidžia atpiginti kruizų kainas. Šiuo metu pasaulyje yra apie 360 kruizinių laivų per 300 metrų ilgio. Dar apie 90 tokių laivų statoma. Jų statybos turėtų būti baigtos iki 2025 metų“, - aiškino A.Vaitkus.

Visi uostai stengiasi prisitaikyti priimti naujus kruizinės laivybos gigantus. A.Vaitkus patvirtino, kad Uosto direkcija planuoja statyti dar vieną kruizinių laivų terminalą buvusioje „Memelio miesto“ teritorijoje, prie 21–22 pirso. Bendras naujos krantinės ilgis būtų daugiau nei 300 m. Ji galėtų priimti didžiuosius kruizinius laivus.

Anot A.Vaitkaus, apie tai jau artimiausiu metu bus diskutuojama su naujaisiais šios teritorijos savininkais.

Fotoreportažas
  • Klaipėda pasitinka kruizinius laivus-Foto-nr-7259_7260.jpg
  • Klaipėda pasitinka kruizinius laivus-Foto-nr-7259_7261.jpg
  • Klaipėda pasitinka kruizinius laivus-Foto-nr-7259_7262.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Klaipėda pasitinka kruizinius laivus"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.